Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-851-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-16
Bylos Nr.
1-851-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02802-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-851-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02802-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam G. S. ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju, E. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2021 m. sausio 26 d., apie 21.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 26 d., galimai apie 21 val., atvažiavo su draugu G. G. lyg ir į Pilaitės mikrorajoną, pasistatė automobilį ir nuėjo nusipirkti alkoholio. Tuomet nuėjo pas draugą namo, išgėrė alkoholį ir išėjo parūkyti į lauką. Gėrė tik degtinę, kartu su draugu išgėrė visą 0,7 l degtinės butelį, daugiau nieko negėrė. Lauke pamatė, kad jo automobilis pastatytas netvarkingai, kiti automobiliai galėjo pravažiuoti, bet labai snigo, todėl pagalvojo, kad kiti automobiliai gali jį kliudyti, nusprendė jį pataisyti, pastatyti tvarkingai, tačiau to padaryti nepavyko, įklimpo sniege. Atvažiavo policija, bet tuo metu jis (kaltinamasis) automobilyje nebebuvo. Pareigūnams pasakė, kad vairavo jis. Pripūtė 1,7 promilės. Policiją iškvietė jo bendradarbio kaimynas, kuris jiems padėjo stumti automobilį. Kai tas kaimynas stūmė automobilį, jis (kaltinamasis) buvo automobilyje, variklis buvo užvestas, bet automobilis nevažiavo. Šiaip alkoholio nevartoja, tačiau tą dieną taip gavosi ir neatsakingai pasielgė, labai dėl to gailisi. Ateityje jam padės jo gyvenimo draugė E., jis klauso jos ir stengsis, kad tai daugiau nepasikartotų. Su E. aptarė įvykį tą pačią dieną, kai grįžo iš komisariato, ji pyko, kad jis taip padarė. E. jam yra autoritetas, nes ji tvarkinga, gera, išprususi moteris, jo dukros mama, kartu su ja gyvena virš 20 metų, tariasi, priima sprendimus. Dėl laidavimo trukmės palieka spręsti teismo nuožiūra, laidavimą prašo skirti be užstato, nes finansinė padėtis nėra geriausia, vidutinės mėnesio pajamos apie 1 000 Eur, turi įsipareigojimų, keliavo pas sesę į (duomenys neskelbtini), todėl paėmė kreditą, keliavo automobiliu, galvojo, kad nelaimės atveju galės grįžti namo, taip pat reikia dukrai apmokėti sportinius šokius, jei laidavimas būtų su užstatu, atsilieptų visai šeimai. Norėtų, kad nebūtų taikoma poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jo tėtis serga (duomenys neskelbtini), motina nevaikšto – turi didelį antsvorį, tėvais reikia rūpintis, važinėti pas juos, nes jie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis turi seses, tačiau jos gyvena užsienyje ir negali padėti tėvams, o brolis gyvena su moterimi, augina 4 vaikus ir turi sergantį vaiką bei daug problemų, jis retkarčiais gali padėti. Dirba dekoracijų statytoju, važinėja po Lietuvą ir Europą, daro visą apdailą interjerui, tenka daug važinėti dėl darbo. Po padarytos nusikalstamos veikos buvo pokalbis su darbdaviu. Jis (kaltinamasis) pasakė darbe, kad įvyko toks nutikimas, darbe jį barė ir sakė, kad jei praras vairuotojo pažymėjimą, gali atleisti iš darbo. Darbo reikalais dažniausiai važiuoja dviese – trise darbų pabaigoje, kartais būna, kad tame pačiame projekte būna kelios lokacijos, kartais būna, kad siunčia tik jį vieną. Jis vienintelis specialistas, kuris daro būtent tokį darbą. Taip pat norėtų, jog nebūtų konfiskuotas automobilis, E. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nei karto nevairavo, jeigu jam būtų atimta teisė vairuoti, sugyventinė galėtų bandyti vairuoti tą automobilį. Jis (kaltinamasis) turi dar vieną automobilį 7-os klasės „BMW“, 2006 m., bet jis nevažiuojantis, turi variklio defektą, nusipirko jį, nes norėjo suremontuoti. Šiuo metu to automobilio negalima eksploatuoti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be G. S. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2021 m. sausio 26 d., 20.55 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kiemo bando išvažiuoti automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotas stipriai neblaivus (b. l. 1-5);

Iš liudytojos S. Ž. 2021 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jos 2021 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja partrule. Sausio 26 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu E. T.. Apie 20.55 val., patruliuojant Vilniaus mieste, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) iš kiemo bando išvažiuoti automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas stipriai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjo pranešėjas E. P., kuris paaiškino, kad kieme pastebėjo sniege įklimpusį automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), priėjo prie minėto automobilio, nes norėjo padėti jam išvažiuoti, tačiau vėliau jam kilo įtarimas, kad vairuotojas (su barzda ir darbinėmis kelnėmis) yra neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, todėl nedelsiant atsitraukė nuo minėto automobilio ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, o iki jiems atvykstant visą laiką stebėjo asmenį, sėdėjusį vairuotojo pusėje, kad nevartotų alkoholio. Atvykus automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo paliktas stovėti netvarkingai, užstatęs dalį išvažiavimo iš aikštelės. Šalia automobilio stovėjo du asmenys – G. S. ir jo draugas G. G.. Priėjus prie minėtų asmenų paklausė ką jie čia veikia. G. S. paaiškino, kad tai jis vairavo minėtą automobilį, norėjo jį perstatyti į kitą vietą, bet bandant išvažiuoti iš aikštelės užklimpo, nes aikštelėje daug sniego. Bendraujant su G. S. matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, koordinacija buvo sutrikusi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens ar vartojo alkoholį, atsakė, kad maždaug prieš valandą vartojo 0,5 l talpos degtinę. 21.15 val. patikrinus G. S. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,71 promilės. Asmeniui antrą kartą patikrinus blaivumą po 22 min. (liudytojos apklausos protokole klaidingai nurodyta po 17 min.), alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,79 promilės. Liudytojas papasakojo, kad matė, kaip automobilio vairuotojas sėdėjo už automobilio vairo su įjungtu varikliu ir įjungęs pavarą bandė išvažiuoti iš vietos kur stovėjo norėdamas perstatyti savo automobilį (b. l. 12, 15-18);

Iš liudytojo E. P. 2021 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jo 2021 m. sausio 26 d. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. sausio 26 d., apie 20.45 val., išėjus į namo kiemą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad sniege įklimpęs į sniegą ir bando išvažiuoti 5-os serijos automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Šalia minėto automobilio stovėjo vyriškis, kuris buvo jam matytas, kiek žino jis yra kaimynas. Kaimyno nei vardo, nei pavardės nežino. Automobilyje sėdėjo kitas vyriškis, kurio išskirtinis bruožas – barzda, jam išlipus iš automobilio pastebėjo, kad jis dėvėjo darbines kelnes. Šio vyriškio anksčiau nėra matęs, kaip ir „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) automobilio. Pamatęs, kad automobilis įklimpęs sniege, atėjo arčiau padėti, tačiau užkalbinus vyrus iš nerišlios jų kalbos, neadekvačių veiksmų susidarė įspūdis, kad jie galimai yra vartoję alkoholį. Nutarė nueiti toliau ir pranešti apie įvykį policijai. Matė, kaip už automobilio vairo sėdėjo vyriškis darbinėmis kelnėmis, bandė išvažiuoti, tačiau nepavykus užgesino variklį. Maždaug po 5 min. atvyko policijos ekipažas ir patikrino vairuotojo blaivumą. Kiek matė, vyrai prie jo alkoholio nevartojo (b. l. 19, 22-24);

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. S. nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos ir nekoordinuotų judesių neblaivumo požymiai (b. l. 25);

Iš alkotesterio kvitų duomenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1360571 duomenų matyti, kad G. S. 2021 m. sausio 26 d., 21.15 val. buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, o po 22 min., 2021 m. sausio 26 d., 21.37 val., nustatytas 1,79 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 26-28);

Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas yra G. S. (b. l. 40);

Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“, pasirinkti metai 2001 m., vertė su PVM 2021 m. sausio mėnesio duomenimis– 2 210 Eur (b. l. 41).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuvyko į Pilaitės mikrorajoną, ten pas draugą išgėrė degtinės, išėjęs į lauką pamatė, kad jo automobilis netvarkingai pastatytas ir jį gali kliudyti kiti automobiliai, todėl nusprendė jį patraukti, tačiau to padaryti nepavyko, nes automobilis įklimpo sniege. Bandant patraukti automobilį variklis buvo užvestas, jis manevravo vairu. Draugo kaimynas, kuris padėjo stumti, iškvietė policiją, atvykęs ekipažas jam nustatė 1,71 promilių girtumą. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: policijos registruojamų įvykių išklotinė duomenys, kuriuose nurodyta, kad buvo gautas iškvietimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuris automobiliu „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) bando išvažiuoti iš kiemo, taip pat liudytojo E. P. parodymai, jog kieme pastebėjo į sniegą įklimpusį ir bandantį išvažiuoti automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), priėjo padėti, tačiau pastebėjęs, jog vairuotojas galimai neblaivus, atsitraukė ir paskambino 112, taip pat pareigūnės S. Ž. parodymai bei jos tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kiemo bando išvažiuoti automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas stipriai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu šalia automobilio stovėjo G. S., bendraujant su juo matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, koordinacija buvo sutrikusi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas. Tokius duomenis taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad G. S. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,71 promilių, o antro tikrinimo – 1,79 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis G. S. būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, šio įvykio metu žala nepadaryta. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo manymu byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad G. S., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Iš G. S. apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi ir išties dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas (b. l. 76), per paskutinius tris metus buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą (2018 m. gruodžio 6 d. protokolas su nurodymu), bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti (b. l. 78). Byloje taip pat yra pateikta kaltinamojo G. S. charakteristika iš jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba 10 metų. Joje nurodyta, kad dirbdamas G. S. yra visiškai atsidavęs, veiklus, pareigingas, sąžiningas, visur rodo sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį, iškilusias problemas stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Jo išskirtinis atsakingumas, gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis, lėmė ypatingai gerą daugelio asmenų, kurie su juo bendravo, vertinimą. Darbe G. S. drausminių nuobaudų ar žalingų įpročių neturėjo, jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Be to jis atvirai papasakojo apie savo poelgį, labai jį smerkia, neieško būdų kaip jį pateisinti (b. l. 114). Taip pat yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakteristika apie G. S.. Nurodoma, kad G. S. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip darbštus, kruopštus, nuovokus, imlus naujovės. Gali garantuoti, kad G. S., kuris moka daryti išvadas ir moka mokytis – senų klaidų nekartos, todėl poveikį jam gali daryti ir švelnesnis nubaudimas. Žino, kad kaltinamasis tikrai gali būti autoritetu ir pavyzdžiu kitam žmogui, jaunajai kartai (b. l.115). Už G. S. taip pat laiduoja jo tėvai R. ir S. S., kurie pateiktoje charakteristikoje – prašyme nurodo, jog žino, kokį pažeidimą padarė G. S., nurodo, jog jis dėl tokio savo poelgio labai gailisi, smerkia savo elgesį ir labai trokšta atsukti laiką atgal, G. S. pasimokė iš savo klaidos ir jos daugiau nebekartos (b. l. 116-117).

Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Visgi, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis, jog gynėjas ir E. Č. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad pagal savo asmenines savybes E. Č. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ateityje, jie kartu gyvena virš 20 metų, jis jos klauso, tariasi su ja, jie bendrauja ir turi kontaktą. E. Č. nurodė, jog vien pats faktas, kad tiek metų gyvena su kaltinamuoju, tikrai daro jam įtaką. Ji po šio įvykio buvo supykusi, išsigandusi ir pasimetusi, turėjo rimtą pokalbį su juo, kad tokių atvejų daugiau nebūtų. Apsiima ateityje jį kontroliuoti, per tiek metų yra pirmas atvejis su teisėsauga.

E. Č. niekada nėra teista ar bausta administracine tvarka (b. l. 112-113), (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje dirba nuo 1995 metų, charakterizuojama teigiamai, charakteristikoje nurodoma, jog E. Č. yra (duomenys neskelbtini), aktyvi gimnazijos bendruomenės narė, kuri kasmet tobulina pedagogo kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose, seminaruose, taiko naujoves darbe, yra Gimnazijos Metodinės tarybos narė, buvo mokyklos tarybos ir Pedagogų atestacinės komisijos narė, dalyvauja gimnazijos, Vilniaus miesto ir respublikiniuose projektuose. Mokytoja yra pareigingas, sąžiningas, nuoširdus, kruopštus žmogus, pasižymintis komunikabilumu, atsakingumu, pozityvumu, geranoriškumu, visada yra pasirengusi kolegiškai padėti bei patarti. E. Č. yra atviras žmogus, nebijantis parodyti savo jausmų, ją myli mokiniai, rodo pagarbą auklėtinių tėvai. Apie mokytoją tik teigiamai atsiliepia ir buvę ugdytiniai. E. Č. yra Gimnazijos E. Č. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.

Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad G. S. yra pagrindas nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sugyventinę E. Č., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo finansinius įsipareigojimus (b. l. 122-123) bei įvertinus aukščiau aptartas kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skiriamas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo nuomone baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti G. S. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę G. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,71 promilės girtumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimą, į tai, jog jo nustatytas girtumas ne itin daug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), taip pat į pirmiau paminėtas G. S. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog jis neketino niekur važiuoti, norėjo perstatyti automobilį aikštelėje, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, nustatant minimalų terminą –1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 27 d. Teismas pažymi, jog nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą, nesivadovauja kaltinamojo pateiktas duomenimis apie jo tėvus, ar darbą, kadangi pagal teismų praktiką tai nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, į kurias šiuo atveju turėtų būtų atsižvelgiama, kaltinamajam šios aplinkybės buvo žinomos dar prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo vis tiek nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų darymo.

Nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, todėl teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausiamą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės –turto konfiskavimo - paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo gynėjas prašė vietoj transporto priemonės konfiskavimo, skirti įmoką į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu G. S. šiuo atveju turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytą BK 72 straipsnyje, nuostatos, nes turto konfiskavimas labiau siejamas su G. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką.

Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso jam, automobilio vertė su PVM 2 210 Eur. Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas ženkliai viršijo ne tik leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą, tačiau ir 1,5 promilių ribą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė (nustatytos 1,71 promilės girtumo), taigi kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, tačiau atsižvelgtina, jog automobilį jis vairavo vakare, kuomet automobilių eismas įprastai nebebūna toks intensyvus, kiemo aikštelėje, automobilį norėjo perstatyti, tačiau neketino niekur važiuoti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad automobilis, tinkamas eksploatuoti, yra vienas šeimoje, jo sugyventinė turi vairuotojo pažymėjimą; kaltinamojo tėvams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba (tėvas serga (duomenys neskelbtini); mama, dėl didelio antsvorio, nevaikšto) ir jiems, pasak kaltinamojo ir jo gynėjo, gali padėti tik kaltinamasis (dvi seserys gyvena užsienyje, o jo brolis augina 4 vaikus, iš kurių vienas reikalauja ypatingo dėmesio). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo gaunamą uždarbį (iki 1 000 Eur) ir turimus turtinius įsipareigojimus (vartojimo kreditas). Teismo nuomone, visa kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad yra BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę, t. y. dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 000 eurų. Dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios sumos išieškojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė. Tai, kad ir sumažintos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Pažymėtina, jog šiuo atveju kaltinamojo asmenybė, jo nurodytos aplinkybės, jog automobilis jam reikalingas darbiniais reikalais bei kaip priemones pasirūpinti šeimos nariais, t. y. šeimos narių interesai, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, iš viso panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad laiduotojos prašyme nurodytoje teismų praktikoje (baudžiamosios bylos Nr. 2K-287-1073/2018; 2K-81-676/2019), priešingai nei teigia laiduotoja, buvo pripažinta, kad transporto priemonės konfiskavimas turi būti paskirtas. Kitu atveju, byla Nr. 2K-35-719/2018, asmuo turėjo mažą darbingumą (30 procentų, itin trapūs kaulai, lūžtantys nuo menkiausio sukrėtimo); dar kitu atveju buvo paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri sudarė tris ketvirtadalius automobilio vertės (Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-511/2018). Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apylinkės teismo sprendimui nekonfiskuoti transporto priemonės, tačiau pažymėtina, kad minimoje byloje buvo skirtas dvigubai ilgesnis kitos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas (2 metai). Taigi, prašyme nurodytos teismų praktikos, nėra pagrindo taikyti šioje byloje.

Kiti klausimai

Kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 65-66): rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

2021 m. sausio 27 d. nutarimu G. S. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „BMW 530 D“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 42), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2021 m. sausio 27 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. sausio 26 d. nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje yra 6 Eur su PVM (b. l. 48). Byloje yra pateiktas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 49-50), kaltinamasis nurodė, kad išlaidas sumokėjo tą pačią dieną, prokuroras šių išlaidų priteisti neprašė, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. S. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. S. priklausantį automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

G. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. S. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė