- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1455/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00205-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šaka“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltpro“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šaka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1624-343/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltpro“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šaka“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 224 481 EUR nuostolių, 9,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą 224 481 EUR sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai vykdydamas prisiimtas prievoles, todėl yra pagrindas manyti, kad jis visais būdais vengs įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - 224 481 EUR sumai areštavo atsakovo UAB „Šaka“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias bankų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui daiktais naudotis, tačiau draudžiant areštuotus daiktus perduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Šio turto nepakankant nutarta areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, leidžiant įskaityti į sąskaitą gaunamas lėšas ir iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė. Didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nesant duomenų apie atsakovo turimą turtą, jo finansines galimybes, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį ir siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai
Atsakovas UAB „Šaka“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 38-41). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas, nes preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, kad teismo sprendimas dėl apelianto atsakomybės už ieškiniu reikalaujamą žalą, bus palankus ieškovui. Ieškovas klaidina nurodydamas, kad apeliantas nutraukė sutartį su ieškovu, nes bulves pardavė tretiesiems asmenims (pateiktas žiniaraštis patvirtina, kad apeliantas šiai dienai turi 837 898 kg bulvių, o tai 2 kartus viršija su ieškovu sutartyse numatytą bulvių kiekį), todėl apeliantui atsakomybė negali kilti. Pažymėjo, kad bulves pirkti atsisakė pats ieškovas, o apeliantas veikė sąžiningai ir grąžino jam avansą. Apeliantui nėra tikslinga ar ekonomiškai naudinga atsisakyti parduoti ieškovui sutartą kiekį bulvių.
2. Vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio dydis turi būti lyginamas su bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta. Apeliantas nuo 1993 m. veikianti įmonė, visą įmonės veikimo laikotarpį neturėjo jokių finansinių sunkumų, atsakovo turimo turto vertės balansas yra teigiamas, turimas turtas ženkliai viršija pareikšto reikalavimo sumą - įmonės ilgalaikio turto vertė 5 468 805 Lt, trumpalaikio turto 3 253 182 Lt, biologinio turto- 497 320 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Baltpro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 23-24). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginiai, kad ieškovas pats nutraukė sutartį nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, bankiniai pavedimai patvirtina, kad ieškovui buvo grąžinta sumokėta bulvių kaina.
2. Ieškinio suma didelė. Nėra jokių duomenų, kad atsisakė pirkti bulves ir nutraukė sutartį ieškovas, dėl ko apeliantas jas iki šiol saugo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apelianto pateiktas atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad preliminariai įvertinus ieškovo reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, be to, reikalavimo suma 224 481 EUR (775 088 Lt), atsižvelgiant į įmonės turimą turtą, ūkinę veiklą, gaunamą pelną ir apyvartą, apeliantui nėra didelė.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių, kilusių dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, atlyginimo. Ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija sutarties nutraukimą, teigdamas, kad sutartį nutraukė pats ieškovas. Taigi, apeliantas iš esmės kvestionuoja ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, o tai yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl ir nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys net tikėtinai yra nepagrįstas, dėl ko apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti šią prezumpciją, pateikiant duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Apeliantas, bandydamas paneigti šią prezumpciją, su atskiruoju skundu teismui pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentą - 2012 m. balansą, iš kurio matyti, kad apeliantas turi 9 219 307 Lt vertės turto (5 468 805 Lt ilgalaikis turtas, 497 320 Lt biologinis turtas, 3 253 182 trumpalaikis turtas), o įsipareigojimai sudaro 1 017 918 Lt (b. l. 17-20). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šie apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi didelės vertės turto. Tačiau šių apelianto pateiktų finansinių rodiklių vien absoliučiais skaičiais nepakanka, norint įvertinti jo tikruosius pajėgumus įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Nors 2012 m. balanso duomenimis apelianto materialų turtą sudaro 516 444 Lt vertės žemė, 2 112 936 Lt vertės pastatai ir statiniai, 1 973 282 Lt mašinos ir įrengimai ir kt., tačiau į bylą nepateikti duomenys galintys patvirtinti jo likvidumo galimybes, o būtent ar šiam turtui nėra taikomi apribojimai, o jei taikomi – kokiam turtui, kokia apimtimi, kokio pobūdžio. Be to, apeliantas nepateikė teismui visų finansinės atskaitomybės dokumentų (pelno nuostolių ataskaitos, pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, įmonės vadovo aiškinamojo rašto) galinčių patvirtinti teiginį, jog įmonė finansinė padėtis yra gera ir ji neturi jokių finansinių sunkumų. Taigi, šiuo atveju apelianto pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo UAB „Baltpro“ reikalavimas dėl 224 481 EUR priteisimo iš apelianto laikomas reikalavimu dėl didelės pinigų sumos, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, taigi, nepaneigia būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d. ir 178 str.).
Kita vertus, apeliantas, jei jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagaliau ir tuo atveju, jei realiai būtų areštuotas turtas, kurio areštas neproporcingai suvaržo apelianto ūkinę-komercinę veiklą, apeliantas turi teisę prašyti pakeisti areštuotą turtą kitu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.