Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-449-1132/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
II-449-1132/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01516-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Nukentėjusysis
J. Š.
Institucija
Kauno apskrities VPK Santakos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-449-1132/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01516-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. G.,nukentėjusiajam J. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR_N-1377-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjo D. E. 2020 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR_N-1377-2020 V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį 400 Eur bauda ir priteista atlyginti 76 Eur turtinę žalą nukentėjusiojo J. Š. naudai, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 6 d. apie 07.30 val. Kaune, Panerių gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį į veido sritį J. Š., dėl ko jam buvo sugadinti akiniai. Padarytas turtinis nuostolis 76 Eur.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2020 m. liepos 16 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR_N-1377-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje padarymo nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Skunde V. G. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 07.30 val. Kaune, Panerių gatvėje J. Š., vairuojantis transporto priemonę ,,Subaru“, sudarydamas kliūtį tyčia prieš jo vairuojamą transporto priemonę, sukėlė konfliktinę situaciją. Konflikto aplinkybių išsiaiškinimui tiek jis, tiek J. Š. išlipo iš savo transporto priemonių, tačiau jokių veiksmų, kuriais yra kaltinamas neatliko, o nukentėjusysis buvo be akinių. ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių neįrodo jokie į bylą surinkti įrodymai. Nenustatyti būtinieji nusižengimo sudėties elementai, t. y. objektyviosios sudėties – akinių sugadinimo fakto ir nukentėjusiojo patirtos žalos bei subjektyvaus požymio – kaltės. Išskyrus nukentėjusiojo parodymus, daugiau faktinių duomenų, kurie atspindėtų pareiškėjo veiksmus realizuojant ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę, nėra (b. l. 2–3).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas byloje surinktus įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai, griežtai laikydamasi ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio, reikalavimų ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Skiriant nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta į ANK 22 straipsnio reikalavimus, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Su pareiškėjo teiginiu, kad nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų nesutinka, kadangi pareiškėjo kaltė įrodyta nukentėjusiojo J. Š. ir liudytojos A. M. parodymais, vykdyto ikiteisminio tyrimo metu atlikta apgadintų akinių apžiūra ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. 2020 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 12–13).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. teismo posėdžiu metu skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 7.30 val. važiuojant Panerių gatve, neasfaltuotu duobėtu keliu, esant prastam orui, važiavimo greičiui buvus ne didesniam nei 20 km/val., nes apvažinėjo duobes, jo vairuojamą automobilį aplenkė nukentėjusysis J. Š.. Lenkdamas automobilį, J. Š., važiavo nekultūringai, aptaškė jo automobilį, todėl jis signalizavo ir mirksėjo šviesomis. Aplenkęs automobilį J. Š. iš karto sustojo ir išlipo iš savo automobilio. J. Š. sustojus ir išlipus iš automobilio, jis taip pat išlipo iš automobilio. Išlipę iš automobilių jie apsižodžiavo, t. y. jis J. Š., paklausė: ,,kas tave mokino taip nekultūringai važiuoti“, o J. Š. atsakė: ,,ką neišsitenki gatvėje?“. Ką dar vienas kitam sakė gerai neprisimena. Kaip atrodė J. Š. neprisimena, neužfiksavo ką buvo apsirengęs, negali pasakyti, ar buvo su akiniais, nors mano, kad buvo be jų. Šių aplinkybių gerai neprisimena, nes neatkreipė dėmesio. J. Š. važiavo ne vienas, lyg su žmona. Jiems išlipus iš automobilių, ji taip pat išlipo, išlipusi nufotografavo jo mašinos numerį ir pasakė: ,,va dabar tau bus“. Įvykio labai nesureikšmino, todėl detalių neįsidėmėjo. Apsižodžiavę keliais sakiniais išsiskirstė. Žodinis konfliktas truko vos kelias minutes. Toks įvykis, jam įvyko pirmą kartą. Buvo sutikęs atlyginti nukentėjusiajam patirtą turtinę žalą už sulaužytus akinius, kad greičiau pasimirštų įvykis, tačiau pametė nukentėjusiojo banko sąskaitos numerį į kurią turėjo pervesti pinigus, norėjo Institucijoje pasitikslinti sąskaitos numerį, tačiau sugedus jo telefonui, nežinojo pareigūnų telefono numerių, kurie galėtų dar kartą nurodyti į kokią banko sąskaitą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaisius telefoną buvo daug darbų ir pasimiršo, tad vis dar neatlygino žalos. Žala nukentėjusiajam liko neatlyginta dėl aplaidumo bei didelio užimtumo. Su skundžiamu nutarimu paskirta bauda bei jos dydžiu nesutinka, tačiau nukentėjusiojo patirtą žalą atlyginti sutinka, kad ir posėdžio metu ar iš karto po jo, kai tik sužinos į kokią banko sąskaitą pervesti pinigus (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 15 min. 44 sek. – 31 min. 22 sek.).

Nukentėjusysis J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ryte važiavo į darbą. Važiuojant Panerių gatve, priekyje jo vairuojamo automobilio, važiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis. Kadangi pareiškėjas apvažinėjo duobes ir važiavo labai lėtai, o jis skubėjo į darbą ir negalėjo važiuoti taip lėtai, nusprendė aplenkti. Priekyje važiuojančiam automobiliui pasitraukus į kairę pusę, jis pravažiavo tiesiai pro jį. Pavažiavus kokius 200 metrų išgirdo, kad aplenkto automobilio vairuotojas signalizuoja bei pamatė, kad mirksi šviesomis. Pagalvojo, kad galbūt kliudė automobilį lenkdamas, todėl sustojo, išlipo iš savo automobilio, tuo pat metu išlipo ir V. G.. Norėjo paklausti kas nutiko, tačiau V. G. buvo labai susinervinęs, kartojo ,,Kas mokė tave vairuoti?“. Gerai neprisimena, ar V. G. priėjęs jį pastūmė ar trenkė. Gal pareiškėjas stūmė jį ir nepataikė, o pataikė į veido sritį su kažkuria kūno vieta, o gal smogė, tačiau dėl tokio pareiškėjo veiksmo ant žemės nukrito jo akiniai. Mano, kad jį pareiškėjas stūmė ar sudavė tyčia. Po to dar apsistumdė. Tada iš automobilio išlipo jo draugė A. M., pradėjo juos raminti ir viskas pasibaigė. Abu įsėdo į savo automobilius, draugė nufotografavo V. G. automobilio numerius. Kadangi buvo sustoję gatvėje, trukdė kitiems eismo dalyviams, pavažiavo, kur gali sustoti ir paskambino į policiją. V. G. išvažiavo. Po konflikto pasikėlęs akinius nuo žemės, pamatė, kad jų rėmelis sulinkęs, lęšiai įbrėžti. Akinius nuvežė pažįstamam meistrui, kuris juos ištiesino, tačiau iš jų vis iškrenta lęšiukas. Akiniai iki įvykio buvo geros būklės be įbrėžimų, nesusidėvėję. Kad įbrėžimai galėjo atsirasti dėl susidėvėjimo nesutinka, nes lęšiai yra aukščiausios kokybės, brangūs – vieno lęšio kaina yra maždaug 150 eurų, rėmelio kaina buvo mažesnė. Dokumentų įrodančių rėmelio ir lęšių kainą neturi, todėl palaiko reikalavimą dėl 76 eurų žalos atlyginimo už rėmelio sugadinimą. Planuoja darytis akių operaciją, todėl naujų akinių nepirko (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 31 min. 39 sek. – 42 min. 47 sek.).

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ryte važiuojant į darbą, J. Š. aplenkė pareiškėjo automobilį. Pareiškėjui panaudojus garso signalą, sustojo ir išlipo iš automobilio, nes pagalvojo, kad gal kas nors nutiko automobiliui. Matė, kad iš automobilio išlipo ir pareiškėjas, išgirdo jo keliamą triukšmą. Girdėjo triukšmą, įvairius keiksmus, apsižodžiavimą, tačiau tikslių žodžių įvardinti negali. Matė, kad mosikuojama rankomis, išsigando, todėl ir pati išlipo iš automobilio. Išlipusi pamatė ant žemės gulinčius J. Š. akinius, tačiau pačio smūgio, po kurio ant žemės nukrito akiniai, nematė. Ji tik matė pareiškėjo stumdomą Š. Tada pati pradėjo kelti triukšmą, taip siekdama išskirti nukentėjusįjį ir pareiškėją. J. Š. bandė atsitraukti nuo pareiškėjo ir, ar pareiškėją stūmė atgal, nepamena. Nufotografavo pareiškėjo automobilio valstybinį numerį ir įspėjo, kad kreipsis į policiją dėl įvykio. Buvo labai išsigandusi, konfliktinė situacija truko apie 5 minutes. Po to pasitraukė į nuošalesnę vietą, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams ir iškvietė policiją, o pareiškėjas išvažiavo. Po įvykio J. Š. veidas buvo raudonas, taip pat prie akies buvo raudona, tačiau mėlynė jam neatsirado (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 43 min. 25 sek. – 51 min. 28 sek.).

Administracinio nusižengimo protokolą surašęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucijoje buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Institucijai pavesta spręsti klausimą administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 115 straipsnį. Pradėjus administracinę teiseną bendravo su pažeidėju, nukentėjusiuoju, surašė protokolą. Pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, su juo bendrauta ir telefonu. Kadangi pareiškėjas sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą, pareiškėjui nusiuntė nukentėjusiojo banko sąskaitą. Atlyginus padarytą žalą, pareiškėjui būtų surašęs protokolą su administraciniu nurodymu, tačiau pareiškėjui žalos neatlyginus, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Nutarimas priimtas pažeidėjui nedalyvaujant, nes jis neatvyko į bylos nagrinėjimą, nors apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas šaukimais. Kadangi byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam paskirta vidurkio dydžio bauda (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 51 min. 42 sek. – 56 min. 20 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Skundžiamu Institucijos nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį 400 Eur bauda ir nukentėjusiojo J. Š. naudai priteista 76 Eur turtinės žalos atlyginimo, už tai, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. apie 07.30 val. Kaune, Panerių gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį į veido sritį J. Š., dėl ko jam buvo sugadinti akiniai. Padarytas turtinis nuostolis 76 Eur (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 1–2).

Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad V. G. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 24-ANR_P-773-2020 surašytas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 07.30 val. Kaune, Panerių gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį į veido sritį J. Š., dėl ko jam buvo sugadinti akiniai. Padarytas turtinis nuostolis 76 Eur (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 3–4).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės S. N. 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24452-19 nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies požymių ir pavesta Institucijai spręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 115 straipsnį (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 5–7).

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Optikos pasaulis“ informacijos nustatyta, kad akinių rėmelių „Imagin“ kaina buvo 76 Eur, tačiau šių akinių rėmelių pardavime neturi. Akinių rėmelių suvirinimo kaina – 13,99 Eur (b. l. 10).

Iš V. G. paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. apie 7.30 val. važiavo Panerių g. (duomenys neskelbtini) Kaune, kuomet jį aplenkė „Subaru“ automobilis, kuris lenkdamas išpurvino jo automobilio visą šoną, todėl panaudojo garsinį signalą. Po signalo asmuo sustojo priekyje jo automobilio, sustojo ir jis. Išlipęs vyras pradėjo artėti prie jo automobilio, išlipo ir jis. Artėdamas vyras jam pasakė „ką neišsitenki gatvėje?“. Jis atsakė: „Kas tave auklėjo taip važiuot?“. Tuomet iš vyro automobilio išlipo ir moteris, ką moteris šaukė, neatsimena, tik žino, kad nufotografavo automobilio valstybinius numerius ir pasakė „O dabar tai tau bus“. Po šių žodžių atsisėdo į savo automobilį, o abu asmenys atsisėdo į savo transporto priemonę ir nuvažiavo. Jis niekam nesudavė, akinių nesulaužė, įvyko tik žodinis konfliktas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 14–15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos patikslinimo nustatyta, kad V. G. 2020 m. birželio 2 d. telefonu buvo paaiškinta, jog atlyginus nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta pusė minimalios baudos dydžio suma. V. G. nurodė, kad nori atlyginti žalą nukentėjusiajam ir tai padarys artimiausiu metu. V. G. buvo nusiųstas nukentėjusiojo sąskaitos numeris, tačiau žala atlyginta nebuvo. V. G. 2020 m. birželio 16 d. trumpąja sms žinute informavo, kad žalą atlygins 2020 m. birželio 17 d., tačiau 2020 m. liepos 1 d. nukentėjusysis paaiškino, kad patirta turtinė žala atlyginta nebuvo, todėl 2020 m. liepos 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirtas bylos nagrinėjimo laikas 2020 m. liepos 10 d. Kadangi V. G. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, 2020 m. liepos 16 d. nukentėjusiajam patvirtinus, kad žala neatlyginta, V. G. nedalyvaujant priimtas skundžiamas nutarimas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 18).

Kaip matyti iš skundo turinio V. G. nesutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl kaltės, padarius ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tvirtindamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko tik žodinis konfliktas, nukentėjusiajam smūgio į veidą nesudavė, akinių nesulaužė ir žalos nukentėjusiajam nepadarė (b. l. 2–3).

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 115 straipsnyje (nutarime klaidingai nurodyta ANK 115 straipsnio 1 dalis, nes minėtas straipsnis nėra suskirstytas į dalis) numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą – tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina nustatyti, jog asmuo veikė tyčia, kadangi svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados buvus tokiam V. G. tyčios kryptingumui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 07.30 val. tiek pareiškėjas V. G., tiek nukentėjusysis J. Š. važiavo Panerių gatve, Kaune. Kadangi kelias buvo duobėtas ir neasfaltuotas, V. G. važiavo lėtai, apvažiuodamas kelio duobes. Paskui V. G. važiavęs nukentėjusysis J. Š. skubėjo į darbą, todėl negalėjo lėtai važiuoti, ir pareiškėjui V. G. pasitraukus arčiau važiuojamosios dalies krašto, aplenkė jo vairuojamą automobilį. Lenkimo metu nukentėjusysis išpurvino visą pareiškėjo automobilio šoną, todėl pareiškėjas supyko ir panaudojo garsinį signalą bei pradėjo mirksėti šviesomis. Aplenkus V. G. vairuojamą transporto priemonę, nukentėjusysis išgirdo garsinį signalą ir pamatė, kad pareiškėjas mirksi šviesomis, todėl sustojo. Nukentėjusiajam J. Š. sustojus, sustojo ir pareiškėjas V. G., o kai nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie pareiškėjo automobilio, iš savo automobilio išlipo ir pareiškėjas V. G.. Byloje taip pat nustatyta, kad išlipę iš savo automobilių pareiškėjas ir nukentėjusysis apsižodžiavo. Pareiškėjas nukentėjusiojo klausė: ,,Kas tave mokino taip nekultūringai važiuoti?“, o nukentėjusysis atsakė (klausė) pareiškėjo: „Ką, neišsitenki gatvėje?“. Nuo šio momento pareiškėjo ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kas vyko toliau išsiskyrė, t. y. pareiškėjas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko tik žodinis konfliktas, o po aukščiau paminėtų ir galimai kitų pasisakymų vienas kito atžvilgiu, pareiškėjas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Pareiškėjas nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė, akinių nesulaužė ir apskritai neprisimena, kad nukentėjusysis būtų dėvėjęs akinius. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad išgirdęs garsinį signalą ir pamatęs šviesomis mirksintį pareiškėją, pagalvojo, kad lenkimo metu galėjo kliudyti pareiškėjo vairuojamą automobilį. Jis norėjo paklausti pareiškėjo, kas nutiko, tačiau pareiškėjas V. G. buvo labai susinervinęs, kartojo ,,Kas mokė tave vairuoti?“. Gerai neprisimena, ar V. G. priėjęs jį pastūmė ir nepataikė, o pataikė į veido sritį su kažkuria kūno vieta ar trenkė, ko pasėkoje jo akiniai nukrito ant žemės. Dar apsistumdė. Tada iš automobilio išlipo A. M., pradėjo juos raminti ir viskas pasibaigė. Abu įsėdo į savo automobilius. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta, kartu su nukentėjusiuoju J. Š. važiavusi, A. M. paaiškino, kad nukentėjusiajam priėjus prie pareiškėjo automobilio išgirdo triukšmą, keiksmus, todėl išlipo iš savo automobilio. Išlipusi pamatė ant žemės gulinčius nukentėjusiojo akinius, tačiau smūgio nukentėjusiajam į veidą sudavimo momento nematė. Pareiškėjas stumdė nukentėjusįjį, todėl nukentėjusysis J. Š. bandė atsitraukti. Kad nukentėjusysis suduotų pareiškėjui ar jį stumtų, neprisimena. Norėdama išskirti pareiškėją V. G. ir nukentėjusįjį J. Š., pradėjo kelti balsą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. Š. pateikė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apie 07.30 val. automobiliu ,,Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Kuršių gatve, iš jos įsuko į Panerių gatvę, ir pravažiavęs pastatą, esantį Panerių g. (duomenys neskelbtini) aplenkė automobilį ,,Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį aplenkęs išgirdo garsinį signalą, todėl pagalvojo, kad galbūt kažkas nutiko aplenkiant, išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio ,,Volvo“ vairuotojo. Jam priėjus iš automobilio ,,Volvo“ išlipo vyras, kuris kažką burbėdamas jam iškart sudavė smūgį į veido sritį. Nuo smūgio nukrito ir lūžo jo akiniai. Fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Jis gindamasis sudavė smūgį atgal. Tuomet jie susistumdė. Tai pamačiusi A. M. išlipo iš automobilio ir išsigandusi pradėjo šaukti. Tada automobilio „Volvo“ vairuotojas įsėdo į automobilį ir nuvažiavo (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 5–7). Taigi nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad pareiškėjas jam iš karto sudavė smūgį į veido sritį ir dėl to nukrito ir lūžo jo akiniai, teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ar akiniai nukrito dėl to, kad pareiškėjas jį stūmė ir stumdamas pataikė į veido sritį kažkuria kūno dalimi, ar dėl to, kad trenkė į veido sritį. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad po to su pareiškėju susistumdė, tačiau pareiškime nurodytų aplinkybių, kad gindamasis sudavė smūgį pareiškėjui, nenurodė. Viso konflikto tiesiogiai nemačiusi liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jai išlipus iš automobilio pareiškėjas stumdė nukentėjusįjį, nukentėjusysis bandė atsitraukti, ar nukentėjusysis stūmė pareiškėją, ar jam sudavė, neprisimena, tačiau nukentėjusysis galėjo pareiškėją stumti rankomis. Daugiau liudytojų, kurie būtų matę įvykio aplinkybes, byloje nenustatyta.

Teismas vertina, kad tarp pareiškėjo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas (dėl transporto priemonių vairavimo būdo) ir jie galimai susistumdė. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. šias aplinkybes neigė, tačiau teismo posėdžio metu tokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis J. Š., jas patvirtino ir liudytoja A. M. parodydama, kad išgirdusi triukšmą ir pamačiusi, kad mosikuojama rankomis, išlipo iš automobilio ir pradėjo kelti balsą norėdama pareiškėją bei nukentėjusįjį išskirti. Visgi, liudytoja A. M. nematė kada, kokiomis aplinkybėmis nukrito akiniai, o pats nukentėjusysis J. Š. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti ar akiniai nukrito dėl to, kad pareiškėjas jį stūmė ir kažkuria kūno dalimi pataikė į veido sritį, ar sudavė tiesioginį smūgį į veidą, ko pasėkoje nukrito akiniai. Pastebėtina, kad nuo smūgio į veidą, nukrintant ir sulūžtant akiniams, neišvengiamai turėjo likti akivaizdūs sužalojimai, tačiau nukentėjusiajam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, sveikata nesutrikdyta (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113092082, b. l. 5–7), o aplinkybę, kad nukentėjusiajam kurį laiką buvo paraudęs veidas parodė tik liudytoja A. M.. Pasibaigus konfliktui nukentėjusysis J. Š. priekaištų pareiškėjui dėl sugadintų akinių nereiškė. Taigi nors tarp pareiškėjo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, jie galimai susistumdė, tačiau vien konfliktinės situacijos pobūdžio nepakanka konstatuoti, kad dėl tokių veiksmų buvo tyčia sugadintas nukentėjusiojo turtas – akiniai.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju įrodymų pripažinti, jog V. G. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nepakanka, o vien kilusios situacijos konfliktiškas pobūdis savaime nelemia jo tyčios (tiek tiesioginės, tiek netiesioginės) sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą – akinius. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. G. tyčią nukentėjusiojo turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR_N-1377-2020 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sugadinto turto vertė administracinių nusižengimų bylų teisenoje nustatoma remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (akinių taisymas ir kt. išlaidos). Papildomai pažymėtina, kad teismo sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiajam į teismą kreiptis civilinio proceso tvarka siekiant apginti savo turtines teises bei turtinius interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 24-ANR_N-1377-2020 (ROIK Nr. 20113092082) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. 24-ANR_N-1377-2020 (ROIK Nr. 20113092082) medžiagą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vilma Tamošaitienė