Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso išnagrinėjo suinteresuoto asmens Z. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11764-375/2014 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims butų savininkų bendrijai „Saulė2“, butų savininkų bendrijos „Saulė2“ pirmininkui Z. K., uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl baudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00296 antstolis S. U. vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2954-375/2014 dėl 7 674,62 Lt skolos išieškojimo iš skolininko BSB „Saulė 2“ išieškotojo UAB „Santermita“ naudai. 2014 m. balandžio 15 d. antstolis išsiuntė patvarkymą BSB “Saulė2” per 5 dienas nuo gavimo dienos pateikti bendrijos narių sąrašą, kuris pasirašytinai įteiktas BSB “Saulė2” buhalterei. BSB “Saulė2” pirmininkui Z. K. nepateikus per nustatytą teminą patvarkyme nurodytų dokumentų, antstolis kreipėsi į teismą prašydamas skirti bendrijos pirmininkui Z. K. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio1 dalis).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BSB „Saulė-2“ pirmininkui už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 645 straipsnio 3 dalis). Antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Nurodytomis teisės normomis yra siekiama užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios baudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal minėtą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, t. y. ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus.

Nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00296 duomenimis nustatyta, jog antstolis S. U. vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2954-375/2014 dėl 7 674,62 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės BSB „Saulė-2“ išieškotojos UAB „Santermita“ naudai. 2014 m. balandžio 15 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kurį išsiuntė skolininkei BSB „Saulė-2” adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 12). Minėtu patvarkymu antstolis įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti bendrijos narių sąrašą. Patvarkymas 2014 m. balandžio 17 d. pasirašytinai įteiktas BSB “Saulė-2” buhalterei (v. b. l. 13), tačiau iš 2014 m. balandžio 25 d. antstolio prašymo dėl baudos paskyrimo matyti, jog antstolio įpareigojimas nebuvo įvykdytas, dėl ko antstolio prašymu teismas skundžiama nutartimi BSB „Saulė-2“ pirmininkui Z. K. paskyrė baudą.

Apelianto atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog BSB „Saulė-2“ pirmininkas nebuvo tinkamai informuotas apie antstolio įpareigojimą pateikti prašomus duomenis.

Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog BSB „Saulė-2“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog bendrijoje numatytas vienasmenis atstovavimas ir juridinio asmens vardu veikia tik jos pirmininkas – Z. K. (b. l. 15-16). Pažymėtina, jog bendrijos ir jos pirmininko gyvenamosios vietos adresas sutampa (b. l. 15). Šie duomenys yra pateikti ir vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00296 (v. b. l. 6-7), tačiau nuo pat vykdomosios bylos pradžios iki teismo nutarties, kuria BSB „Saulė-2“ pirmininkui paskirta bauda, antstolio priimti patvarkymai, o taip pat ir 2014 m. balandžio 15 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo, dėl kurio nevykdymo antstolis kreipėsi į teismą prašydamas paskirti BSB „Saulė-2“ pirmininkui baudą, buvo siųsti ne Juridinių asmenų registre nurodytu BSB „Saulė-2“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), bet BSB „Saulė-2“ buhalterės V. P. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 3, 4, 9, 12). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos, visi anksčiau minėti dokumentai buvo pasirašytinai įteikti būtent V. P. (bendrijos buhalterei) (v. b. l. 7, 13). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis procesinius dokumentus, kaip numatyta CPK 123 straipsnio 2 dalyje, būtų bandęs įteikti juridinio asmens vadovui viešame registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, dėl kokių priežasčių dokumentai buvo siunčiami ne bendrijos pirmininkui, bet bendrijos buhalteriui, todėl darytina išvada, kad antstolis pažeidė aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus dėl dokumentų įteikimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti ir tai, jog iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23155-375/2013 (2-2954-375/2014), kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/14/00296, BSB „Saulė-2“ atstovavo ir byloje prašymus teikė V. P. kaip laikinai einanti pirmininkės pareigas (b. l. 20, 21, 23). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog minėtoje byloje būtų dalyvavęs Z. K.. Iš byloje esančio 2010 m. liepos 28 d. BSB „Saulė-2“ susirinkimo protokolo matyti, jog V. P. buvo išrinkta eiti bendrijos pirmininkės pareigas laikinai (b. l. 19). Juridinių asmenų registro duomenimis, suinteresuotas asmuo Z. K. BSB „Saulė-2“ pirmininko pareigas pradėjo eiti nuo 2013 m. gegužės 14 d. (b. l. 15). Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. antstoliui priėmus patvarkymą Nr. S-20677 dėl informacijos pateikimo ir jį išsiuntus BSB „Saulė-2“ pirmininkui, kuris pasirašytinai Z. K. buvo įteiktas tą pačią dieną, 2014 m. gegužės 21 d. Z. K. antstolio įpareigojimą įvykdė ir pateikė antstolio prašomą BSB „Saulė-2“ gyventojų sąrašą (v. b. l. 22-27), kas iš esmės patvirtina atskirojo skundo argumentą, jog tinkamai įteikus procesinius dokumentus tinkamam adresatui, šis būtų įvykdęs antstolio įpareigojimus per patvarkyme nustatytą terminą, dėl ko antstoliui nebūtų pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos bendrijos pirmininkui skyrimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, kas lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos paskyrimo butų savininkų bendrijos „Saulė2“ pirmininkui Z. K..

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.