Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

2016 m. birželio 13 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų T. K. ir A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas V. K. gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu su sutuoktine ir sūnumi A. K., gim. 2012-08-23. Nepilnametis vaikas yra sveikas, lanko darželį. Vaikams atsakovo namuose yra sudarytos geros buities sąlygos. Skyrius nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. G. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašė išlaikymo dydį padidinti iki 175 Eur kiekvienam vaikui. Papildomai nurodė, kad nepilnamečiai vaikai auga, auga ir jų poreikiai. Vaikai nori lankyti būrelius. Su priešieškiniu nesutinka. Atsakovas nori kontroliuoti jos ir sutuoktinio pajamas. Atsakovas vaikams išlaikymą teikė reguliariai. Anksčiau nėra teikusi jam ataskaitų už vaikams panaudotas lėšas.

Teismo posėdžio metu atsakovo V. K. atstovas advokatas V. R. nurodė, kad palaiko priešieškinį jame nurodytais motyvais. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nepilnamečiams vaikams sutiktų mokėti po 150 Eur kiekvienam. LAT yra pasisakęs, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę žinoti kur yra išleidžiami vaikų išlaikymui skirti pinigai. Atsakovui susidaro įspūdis, kad ieškovė netinkamai leidžia vaikų išlaikymui skirtas lėšas.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko pilnai. Sutuoktinis atskaičius mokesčius gauna 350 Eur darbo užmokestį. Atsakovas vaikams teikia išlaikymą ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir rūbais, veža atostogauti, į mokyklą. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, prašo teismą į tai atsižvelgti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai D. K., gim. 2004-09-01, ir K. K., gim. 2006-04-24, yra ieškovės O. G. ir atsakovo V. K. vaikai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimu buvo nutraukta ieškovės O. G. ir atsakovo V. K. santuoka, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš skyrium gyvenančio tėvo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvienam.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė O. G. šiuo metu yra sudariusi santuoką su trečiuoju asmeniu A. G.. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, manikiūrininke-pedikiūrininke. Jos pajamos svyruoja nuo 227 Eur iki 800 Eur per mėnesį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto objektų (elektroninės bylos priedo, b.l. 40). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis O. G. yra įgijusi verslo liudijimą (elektroninės bylos priedo, b.l. 23-31). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės sutuoktiniui A. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra registruota hipoteka (elektroninės bylos priedo, b.l. 78-83). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu buvo registruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota pardavimui (elektroninės bylos priedo, b.l. 37). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie A. G. darbovietes neturi (elektroninės bylos priedo, b.l. 75-76). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės sutuoktinio vardu yra registruotos trys transporto priemonės – priekaba Syland NP2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleiviniai automobiliai Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo, b.l. 77).

Atsakovas V. K. 2012-11-02 yra sudaręs santuoką su trečiuoju asmeniu T. K., 2012-08-23 jie susilaukė nepilnamečio sūnaus A. K. (elektroninės bylos priedo, b.l. 8-9). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro apie 400 Eur neatskaičius mokesčių (elektroninės bylos priedo, b.l. 10-11, 32-36). Atsakovo sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro apie 460 Eur atskaičius mokesčius (elektroninės bylos priedo, b.l. 12, 67-70). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto objektų (elektroninės bylos priedo, b.l. 13-14, 39), o atsakovo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo, b.l. 15-16, 72-74), kuriam yra įregistruota hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – keleivinis automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastaroji yra deklaruota pardavimui (elektroninės bylos priedo, b.l. 38). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo sutuoktinės vardu nėra registruotų transporto priemonių (elektroninės bylos priedo, b.l. 71).

Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nekilojamojo turto neturi, tačiau atsakovas turi transporto priemonę, abu yra dirbantys. Abi šalys yra sukūrę kitas šeimas ir nors atsakovas bei jo sutuoktinė teigia, kad jie turi bendrą nepilnametį vaiką, kurio interesai nukentės, jei išlaikymo dydis bus padidintas, ieškovė augina du atsakovo nepilnamečius vaikus, kurie yra reikalingi išlaikymo. Nors atsakovas ir teigia, kad turi sveikatos problemų bei pateikė į bylą duomenis apie tai, kad jam buvo skirta ligos pašalpa, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui yra apribotas darbingumas. Nurodyti duomenys neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Taip pat nustatyta, kad abi šeimos turi skolinių įsipareigojimų.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė – šalių vaikams šiuo metu yra 10 ir 12 metų. Nepilnametis D. K. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5e klasėje, o nepilnametė K. K. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 3B klasėje. K. K. lanko privačias anglų kalbos pamokas, kurios kainuoja 25 Eur per mėnesį. Nepilnamečiai vaikai lanko Karoliniškių muzikos mokyklą, kurioje mokosi groti smuiku ir fortepijonu. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo šešeri metai. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečių vaikų poreikiai. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis nors ir atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, tačiau yra mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką (CK 1.5 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 EUR. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas sutiko nepilnamečiams vaikams mokėti po 150 Eur išlaikymui kiekvienam, iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. K., gim. 2004-09-01, ir K. K., gim. 2006-04-24, naudai priteistinas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2015-11-11, iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant lėšas, išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl ataskaitų teikimo.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad abejoja, jog ieškovė tinkamai panaudoja nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo lėšas, todėl prašė teismo įpareigoti ieškovę teikti jam ataskaitas dėl vaikams panaudojamų lėšų, su ataskaitą patvirtinančiais įrodymais bei įpareigoti ieškovę kaupti lėšas, nepanaudotas nepilnamečių vaikų išlaikymui, jų sąskaitose.

CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).

Atsakovas reikalaudamas, kad ieškovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t.y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Su tokia prezumpcija teismas nesutinka. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos (Vilniaus apygardos teismo 2012-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2130-464/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš dalies ir nustatė netgi mažesnį nei minimalų išlaikymo dydį (atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką). Pats atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas galėtų būti naudojamas ne pagal paskirtį arba ne visos išlaikymo lėšos būtų panaudotos nepilnamečiams vaikams. Įstatymas reikalauja, kad šalys privalo įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovei, su kuria gyvena du nepilnamečiai šalių vaikai, ir taip didesne dalimi tenka vaikų priežiūros ir išlaikymo išlaidos, todėl įpareigojimas ją formuoti ataskaitas ir rinkti čekius, kaupti lėšas vaikų sąskaitose atsiskaitant atsakovui už jų likutį ir dydį bei panaudojimą, tik dar labiau apsunkintų ieškovės padėtį. Be to, tiek jau priteisto, tiek ir padidinto išlaikymo dydžiai nesuponuoja pagrindo manyti, kad iš jų galima būtų atidėti lėšų nepilnamečių vaikų ateičiai bei jas kaupti. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl ataskaitų už vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą teikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 130 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos priedo, b.l. 53).

Kadangi atsakovo priešieškinis yra atmestas pilna apimtimi jo sumokėtas žyminis mokestis jam nekompensuojamas ir iš jo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 45,44 Eur (150 Eur – 86,89 Eur = 63,11 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 EUR kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimu iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. K., gim. 2004-09-01, ir K. K., gim. 2006-04-24, dydį ir priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015-11-11, iki D. K., gim. 2004-09-01, ir K. K., gim. 2006-04-24, pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiuojant lėšas, išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45,44 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 44 euro centus), žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.