Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad minėtą dieną susitiko su M. A., įvyko konfliktas dėl raktų. Išvažiavo prie upės, pasiėmė ginklą, pagrasino M. A., po to nuėjo prie Ventos upės, nukentėjęs šoko į upę, perplaukė į kitą pusę, išsiskirstė. Smulkmenų tiksliai nebeprisimena. Viskas vyko šių metų balandžio mėn., galėjo būti balandžio 16 d., buvo apie 2 val. nakties. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas, pasitampė, gal koks smūgis buvo sutrenktas. Pripažįsta, kad galėjo suduoti du smūgius. Kažkada su M. A. dirbo, jis išėjo iš darbo, sutapimas ar ne, bet tą dieną dingo raktai. Susitikę prisiminė tuos raktus, pradėjo klausinėti, M. A. neigė paėmęs raktus, jie pasikarščiavo. Sudavė smūgius, įrėmė šautuvą, jam grasino. Tiksliai nepamena, kaip nuvyko prie upės. Išėjo lauk, susėdo į mašiną. Jis nenorėjo važiuoti. Tiksliai nepamena, kaip nukentėjusysis atsidūrė mašinoje. Nukentėjusysis pagalbos nekvietė. Vyko su automobiliu „Mercedes“, kuris priklauso M. G.. Nežino, kaip ten atsidūrė ginklas. Ginklas turbūt priklauso M.. Nežinojo, kad automobilyje yra ginklas. Sužinojo, kai buvo netoli upės, kai M. pasakė. Ginklas buvo bagažinėje, ten orinis šautuvas, markės nežino. Ginklą atsinešė prie nukentėjusiojo, įrėmė jį į kelią, sakė, kad peršaus, jei neprisipažins. Nukentėjusysis nepripažino. Nunešė ginklą atgal į bagažinę, nuėjo prie upės. Eidami labai nesitampė, bendravo konfliktiškai. Nukentėjusysis buvo įbaugintas. Nepamena, ką M. G. darė. Pamena, kad pats buvo įrėmęs ginklą. Šautuvą paėmė, nes M. pasakė pasiimti. Jis neliepė, o pasiūlė. M. G. pasakė, kad bagažinėje yra ginklas. Anksčiau buvo ėmęs ginklą į rankas, tai žinojo, kad šis ginklas yra ne kovinis, o orinis. Nukentėjusysis buvo įbaugintas. Jis įšoko į upę ir pabėgo. Kiek pamena, jis įšoko savo noru, pradėjo plaukti į kitą pusę. Dėl suduotų smūgių tiksliai nepamena, bet jų neneigia. Nukentėjusysis skambino 112, bet nežino kada. Rado jo telefoną, jame buvo rinktas pagalbos skambutis. Žalą atlygino. M. G. tikslią sumą žino, nes jis nuvežė pinigus. Žalą atlygino kartu, bet M. G. nuvežė pinigus advokatui. Nepamena, ar nukentėjusysis prašė, kad jį paleistų. Nepamena, kad būtų grasinęs paskandinti upėje. Buvo blaivus, išgėrė po įvykio. M. G. irgi buvo blaivus, jis irgi išgėrė po įvykio. Jis davė 100 Eur, kad M. G. nuvežtų advokatui. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Darbas yra, bet darbdavys neformina, nes vyksta teismas. Kai rado nukentėjusiojo telefoną, jį paėmė. Grįžus telefoną paliko sodyboje ant šaldytuvo. Ryte policija pasiėmė visus M. A. daiktus. Policija klausė, ar M. A. nepaliko kokių daiktų. Nesiekė jų pasisavinti. M. sesuo surinko visus M. A. daiktus ir padėjo ant šaldytuvo. Jų santykiai su nukentėjusiuoju iki įvykio buvo geri, sutardavo, kartu dirbo. M. A. norėjo pakalbėti dėl darbo, pakalbiui jį atvežė M. sesuo. Iš pradžių bendravo draugiškai. Buvo pradėję žaisti su oro pagalve. Nukentėjusysis savo noru sutiko ją išbandyti. Tuo metu M. A. susižalojo pirštą, bet greitosios atsisakė. Nesakė, kad susilaužė ranką. Kai nukentėjusysis nusileido su oro pagalve, pretenzijų jiems neturėjo. Bendravimas truko valandą laiko. Po to nuvyko prie upės. Ryte atvyko policija, jį išvežė. Tiksliai nežino, iki kiek truko konfliktas. Gailisi, pripažįsta kaltę, prašo į tai atsižvelgti. Turi mažametę dukrą, prašo švelnesnės bausmės. Nori atsiprašyti M. A..

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad susitiko su M. A. apie 11 val. vakaro. Išeidavo parūkyti. Susiginčijo dėl raktų. Pasakė „važiuojam“. Buvo neplanuota dėl ginklo panaudojimo, nes iš pradžių sėdo į kitą mašiną, bet ten nebuvo raktelių. Prie Ventos upės nukentėjusiojo klausinėjo dėl raktų. Kažkada nukentėjusysis buvo pasakęs, kad žino, kur tie raktai, bet nesakė kur. Prie upės pasėdėjo mašinoje, A. R. paėmė šautuvą, įrėmė į koją, pasakė grąžinti raktus. M. sakė, kad jų neėmė. Nuėjo prie upės, klausinėjo. Gal M. A. užkliuvo, nukentėjusiajam iškrito telefonas. Jis įšoko į upę, pradėjo plaukti. Sakė plaukti atgal. Grįžo su A. namo. Dar einant galvojo grįžti atgal, nes gavosi nesąmonė. M. neparėjo, grįžo atgal į sodybą. Viskas vyko 2016-04-16, M. A. atvyko apie 11 val. Konfliktas tęsėsi 10 min. iki išvykimo prie upės, o prie pačios upės apie 30 min. Fizinė prievarta prieš nukentėjusįjį gal buvo naudojama, tiksliai nepamena. Gal susiginčijęs galėjo suduoti iš delno. Nuo suduotų smūgių galėjo skaudėti. Nukentėjusysis nenorėjo važiuoti, bet pasakė važiuoti ir nuėjo. Sėdo į vieną automobilį, ten nebuvo raktelių, po to sėdo į kitą. Gal jis bijojo, dėl to vyko kartu. Gal bijojo, kad jam nesuduotų. Nežino, ar turėjo pagrindo bijoti. Jis visada griežtesnis, gal jo ir bijodavo. Gal, kai ginčijosi, buvo paėmęs už megztinio. Vyko su jo automobiliu „Mercedes“. Ginklas visada būna automobilyje. Ginklą panaudojo prie Ventos upės. Iš bagažinės jį paėmė A. R., jis jam pasakė, kur yra. A. R. įrėmė į koją ginklą, pagrasino. Nukentėjusysis galėjo bijoti. Pagalbos nesišaukė. Grasinimai buvo, viskas vyko impulsyviai, tiksliai nepamena, bijo pameluoti. Gali būti, kad grasino sužaloti sveikatą, sukelti fizinį smurtą. A. R. pasiūlė paimti ginklą, bet neliepė. Nurodė, kur yra ginklas. Nebuvo plano panaudoti ginklą, nes net į tą mašiną nenorėjo sėsti. Tuo metu spontaniškai pasiūlė paimti ginklą. Raktai iki šiol neatsirado. Automobilis priklauso jam, pirktas lizingu, dar neišsimokėtas. Jis priklauso kaip ir lizingo bendrovei. Žalą atlygino, sumokėdamas 200 Eur. A. R. davė 100 Eur. Nukentėjusysis pretenzijų daugiau nereiškia. Yra teistas, paskutinį kartą už muštynes, viešosios tvarkos pažeidimą. Ginklą kažkada gal prieš porą metų rado prie Ventos upės. Alkoholio negėrė. Nukentėjusysis kažkiek buvo išgėręs, jis gal išgėręs jau atvyko. Prie Ventos upės pamatė, kad nukentėjusysis skambino 112. Nesakė, kad jį paleistų, tik sakė, kad neėmė raktų. Supranta, kad taip elgtis su ginklu negalima, perduoti kitiems asmenims. Santykiai su nukentėjusiuoju geri, konfliktas buvo tik dėl raktų. M. paskambino, norėjo su juo susitikti, M. paklausė, ar yra darbo. Jo sesuo jį atvežė. Visi sėdėjo, piktumų nebuvo. Išėjo pokalbis apie oro pagalvę, sugalvojo pabandyti. Nukentėjusysis žinojo, kaip ji veikia. Jis neprieštaravo ją išbandyti. Kai nusileido ant jos, jam pretenzijų M. A. nereiškė. Jis griuvo, susižalojo pirštą, norėjo kviesti greitąją, bet sakė, kad nereikia. Jis nesiskundė. Pirštą atitiesino patys. Pripažįsta, kad sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą nukentėjusiajam. Buvo grasinama, kad bus paskandintas Ventos upėje. Buvo jį paėmęs už megztinio. Nepamena, ar buvo liepiama prisipažinti, kitu atveju bus panaudotas ginklas, bet taip būti galėjo. Paėmė telefoną, pamatė, kad skambino 112. Telefono neslėpė, pasakė nukentėjusiajam, kad paduos jį Gretai. Piniginė buvo sodyboje, sesuo visus daiktus padėjo ant šaldytuvo. Policijai paimti daiktų netrukdė. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Santykiai su nukentėjusiuoju neutralūs, pasisveikina. Atsiprašo dar kartą. Kai grįžo nuo upės, atsigėrė alkoholio. Turi šeimą, sukūrė ją 2016 m. rugsėjo 3 d., dirba mamos ūkyje. Mama užsiima pieno ūkiu, nuomojasi 150 ha žemės. Augina gyvulius, karves, veršiukus, jaučius. Dar yra jo sesuo, daugiau vaikų namie nėra. Ūkyje dirba jis, mama ir dar vienas darbininkas. Mama finansiškai nepajėgi samdyti dar darbuotojų vietoje jo. Buvo ūkyje nelaimė, sudegė didelis kiekis šiaudų, apie 1000 rulonų, tai apie 5000 Eur nuostolis. Ūkio situacija sudėtinga. Šeimoje prižiūri senelį A. D., jam reikalinga globa, gyvena pas mamą. Ateityje daugiau taip nebenutiks, kurs šeimą.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-15 internete rado skelbimą, kad ūkininkas M. G., jis gyvena (duomenys neskelbtini), dabar kaimo tiksliai pavadinimo jis neatsimena, ieško darbuotojų. Jis pas jį dirbo 2015 metais ir nuo gruodžio mėnesio nebedirba. Jis išėjo iš darbo, nes buvo maža alga. Jis jam pasiskambino ir pasikalbėjo, sakė, kad rado skelbimą, kad šis ieško darbininkų, tai ir jis pasiūlė atvažiuoti iki jo pakalbėti apie darbą. Kadangi jis ieškojosi darbo, tai sutiko. Dar jis M. G. pasakė neturintis kuo atvažiuoti, nes autobusai nebevažiuoja. Dar jis paklausė, ar nebus senų kalbų, nes M. G. buvo kelis darbininkus apkaltinęs įrankių vagyste, kurios jis nepadarė, jis ir nežino, kas tai įvykdė. Jis pasakė, kad viskas gerai, dar pasakė, kad atvažiuos jo pasiimti. Į Telšius pas jį atvažiavo M. G. sesuo G. G. su šio drauge E. B.. Jos jį atvežė iki (duomenys neskelbtini), ten yra M. G. ūkis. Atvažiavo jie apie 23 valandą. Jis atsivežė 0,7 talpos butelį brendžio. Ten buvo M. G., A. R. (jis yra darbininkas, draugas), L. G. (M. G. mama) ir M. G. sesuo G. G., E. B.. Atvykus viskas buvo gerai, jokių įtarimų nekilo. M. G. kalbėjo apie darbą, išgėrė alkoholio, gėrė visi, išskyrus E. B.. Gėrė jis viename kambaryje, išeidavo parūkyti, rūkė jis, M. G. ir A. R. kitame kambaryje. Rūkė jie kelis kartus, kalbėdavo, kad viskas buvo gerai. Vieną kartą išėjus parūkyti M. G. pradėjo kabintis prie jo, pradėjo vėl jam prikaišioti vagystę. Tada šis kelis kartus (juto kokius 4-5 smūgius per galvą) sudavė kumščiu. A. R. nieko nedarė ir nesakė. Jis po smūgių tylėjo, nieko nesakė. Tada M. G. paklausė, ar jis yra plaukęs per Ventą. Jis tada nieko neatsakė. A. R. tada pasakė: „atvažiavai, atsigersi ir galvoji viską pamirši“ ir sudavė jam į kūną, konkrečiai kur, jis negali pasakyti. Bet mušė jis, ir tuo pat metu M. G. dar kelis kartus, kokius 4-5 smūgius, sudavė į galvą. Jis tada atsakė, kad ne. M. G. atsakė: „paplaukiosi“. Daugiau kambaryje nieko nebuvo, jis pagalbos nešaukė, manė, kad nei M. G. mamos, nei sesers su drauge kambaryje nėra. Ar jos girdėjo, ar ne, kada jis buvo mušamas, jis nežino. Tada M. G. čiupo jį už megztinio, pasakė: „važiuojam pasivažinėti“, ištempė iš kambario į lauką. Tempimas buvo toks: jis ėjo pats, bet M. G. laikė jį už megztinio priekinės dalies. O A. R. ėjo už jo nugaros. Išėjus į lauką, jie nuėjo iki kieme stovėjusio tamsios spalvos automobilio „Volvo", valstybinių numerių jis nežino, tai M. G. mamos mašina. Abu jie jį įstūmė į to automobilio galą. Pakėlę nuo žemės jo nebuvo, bet jėga stūmė ir uždarė automobilio duris. Jis matė, kad tada M. G. nuėjo į namą, o A. R. liko kieme. Tada jis kišenėje turėtu savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino 112 ir spėjo pasakyti, kad jį veža skandinti, daugiau nieko pasakyti nespėjo, nes į automobilį grįžo pastarieji. Telefoną jis įsikišo į kišenę. Tada M. G. nusprendė važiuoti kita mašina, iš tos mašinos jie abu persodino jį į kitą mašiną „Mercedes", juo važinėja M. G.. Jį pasodino ant priekinės keleivio sėdynės. Pasodinę uždarė duris, ir vėl kažkur trumpam išėjo. Sodindami į mašinas, jie jo nemušė, bet naudojo jėgą. Tuo metu jis dar kartą išsitraukė savo telefoną, nebuvo jo padėjęs, ir 112 operatorei pasakė tikslų adresą, kur yra, pasakė: „(duomenys neskelbtini)esu prie Ventos". Jis pasakė, kad negali kalbėti, nors jo dar kažko klausė 112 operatorė. Jis vėl įsikišo telefoną į kišenę. Į automobilį grįžo M. G. ir A. R.. Už automobilio vairo sėdo M. G., jis sėdėjo šalia ant keleivio sėdynės, o A. R. atsisėdo į galą. Jie išvažiavo iš kiemo. Važiavo per (duomenys neskelbtini)link Ventos upės. Važiuojant šie abu kalbėjo, jam grasino, sakė prisipažinti, tada sakė sustosią, apsisuksią, jei per savaitę jis grąžins pinigus ir viskas bus gerai. Jis suprato, kad jo prašo prisipažinti vagystę, kurios jis nėra padaręs. M. G. 2015 metais iš ūkio buvo pavogti kažkokie įrankiai, kas juos pavogė ir kada, jis nežino, bet tikrai tai ne jo darbas. Kai važiavo jo nemušė, bet visą laiką darė spaudimą. A. R. paklausė M. G.: „ar turi "beizbolkę", ar kažkas panašaus. Šis atsakė, kad turi bagažinėje ir „beizbolkę", ir šautuvą. Tada M. G. sustojo. A. R. išlipo iš mašinos, nuėjo link bagažinės. M. G. sėdėjo prie vairo, iš mašinos nelipo, A. R. atėjo, įsėdo į automobilio galą. Tada jis pas A. R. rankose pamatė ilgą daiktą, suprato, kad šautuvą. Koks tas šautuvas buvo, jis nežino, kažkoks orinukas ar šratinis, tikrai ne medžioklinis. Tas šautuvas buvo ilgas, A. R. laikė jį savo rankose. Tada šis pasakė: „prisipažink arba nušausiu“. M. G. pakartojo taip pat: „prisipažink arba nušausiu“. Jis tada labai išsigando, ir pasakė, kad prisipažįsta. Taip kalbėjo jie ir važiuojant mašinai. Kai jis pasakė, kad prisipažįsta, M. G. sustojo ties Ventos upe, maždaug 200 metrų iki jos. Sustojus M. G. paklausė, kam jis pardavė įrankius. Tada jis nebeturėjo, ką atsakyti, pasakė, kad neėmė jis jų, bet atsiskaitys, ką padarysi. Jis taip pat labai išsigando ir nežinojo, ką jie gali padaryti. Gal jiems nepatiko tas jo pasakymas. Tada A. R. išlipo lauk iš mašinos, šautuvą turėjo rankose, priėjo prie jo, atidarė mašinos dureles, laikydamas rankoje šautuvą, jį įrėmė jam į dešinės kojos kelį. Ar šautuvas buvo užtaisytas, ar ne, jis nežino, nes nematė. Ir A. R. sakė: „prispažink“, tą patį kartojo ir M. G., sakė: „arba peršausim kelius ir būsi invalidas“. Jis tada dar labiau išsigando, buvo isterijoje, pasakė, kad atsiskaitys, nors neėmė tų raktų, įrankių. M. G. pasakė, kad tempiam prie Ventos, nieko nebus. M. G. išlipo iš mašinos, atėjo iki jo, ištempė už megztinio priekio lauk iš mašinos. Jį stūmė abu link upės. Stūmė per tokias pievas, laukus. Jis buvo užkliuvęs už pagalių, krito. Kada krito, jis numetė savo striukę, nes ją turėjo su savimi rankose, buvo tik su megztiniu. Jis šaukė, kad jie baigtų. Tada jis juto smūgius kojomis, matė, kaip spyrė abu, kliuvo į kojas. Pakėlę jie jį tempė toliau link upės. Kol jį vedė iki upės, jam visą laiką A. R. laikė įrėmęs ginklą į nugarą. Kai liko kokie 2 metrai iki upės, pradėjo skambėti jo telefonas, kuris buvo kelnių kišenėje. Jam telefoną iš kišenės ištraukė A. R.. Ir tada gal jis pamatė, kad buvo kalbėta su 112, nes jis parodė M. G., kad skambina 112. Jis buvo labai išsigandęs, nebežinojo, ką daryti, stačia galva nėrė į upę. Nematė jis nei kur, nei kas, nes buvo tamsu, bet jis nėrė ir plaukė. Plaukė jis į kitą krantą, jis tos upės nežino, bet tuo metu taip išėjo, nes jis nebesugalvojo ką daryti. Perplaukęs į kitą krantą jis išlipo iš upės. Ir matė, kad kitame krante buvo pastarieji. Jis girdėjo, kaip M. G. pasakė juokdamasis: „esi geras plaukikas“. A. R. pradėjo šaukti: „ką čia "blūdiji", plauk atgal, juk tik pagalį buvo įrėmęs į nugarą“. Bet jis tikrai matė, kad ten buvo ginklas, o ne pagalys. Nors buvo tamsus paros metas, bet jis matė, kad tai ginklas. M. G. dar pasakė: „nebandyk kreiptis į policiją ir dink iš čia“. Dar jis girdėjo, kad šis sakė: „ką, "naglas" perplaukęs". Tada jis suprato, kad jie nebešaus, atsiduso. Jis atsakė jiems, kad ne. Jis matė, kaip aniedu nuėjo į mašiną, ten atvažiavo dar kažkokia mašina, kokia ten ta mašina ir kas atvažiavo, jis nežino, nes nematė, gal G. G. su E. B.. Tos mašinos apsisuko ir išvažiavo. Kai jie išvažiavo, jis užlipo į kalną, bandė ieškoti, kaip grįžti į kitą krantą, bet tada tuo keliu, kuriuo jis buvo vežamas, jis pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Pareigūnai klausė, kaip jis ten atsirado, jis sakė, jog perplaukė upę, pareigūnai juo netikėjo. Pareigūnai atvežė jį iki Kuršėnų greitosios pagalbos, po to į Šiaulių ligoninę. Šiaulių ligoninėje jam buvo sugipsuota kairė ranka, nes jis nustatė rankos lūžį, sakė sumušta dešinė koja, galva. Ranka lūžo gal tada, kai jis krito. O kiti sužalojimai ant kūno liko nuo mušimo. Pas M. G. namuose, kai jį išsitempė, jis buvo palikęs savo juodą vyrišką rankinę, joje buvo piniginė (pinigų nebuvo), SODRA pažymėjimas, daugiau jokių kitų dokumentų nebuvo, taip pat jokių kitų vertingų daiktų nebuvo. Telefonas, kuriuo jis skambino, yra „Nokia" jis buvo jo kelnių kišenėje. Turėjo jis dar vieną naują telefoną, tik vakar pirktą. Tas telefonas "E-STAR X45", jis irgi buvo kišenėje. Telefonai nedingo, juos jis turi, tik tas "E-STAR" sušlapo, kada jis plaukė. Policijoje jis matė, kad visi daiktai yra, tik nėra SODRA pažymėjimo. Mano, kad M. G. ir A. R. nori jį apkaltinti nusikaltimu – vagyste, kurios jis nepadarė ir taip elgdamiesi, tai yra grasindami jam, mušdami, nori priversti jį prisipažinti. Kiek jis žino, M. G. dėl vagystės į policiją nesikreipė. Kada jį mušė pastarieji, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo sulaužyta ranka, taip pat sumuštas visas kūnas. Tie jų grasinimai nuskandinti buvo realūs, nes tikrai jie buvo išgėrę, abu stambesni už jį, jis yra nuo M. G. gavęs, tai tikrai visko gali su juo būti. Jis buvo išgėręs taip pat, bet tikrai bijojo ir nežinojo, kas gali nutikti, todėl ir šoko į upę. 2016-04-15 bevartojant alkoholinius gėrimus, jie pradėjo kalbėti apie „Airbagą“ ir nusprendė išbandyti. Tada visi nuėjo į ūkinį pastatą ir jis pats savo noru, niekieno neverčiamas atsisėdo ant sėdynės ir bandė susprogdinti oro pagalvę, tačiau nepavyko, todėl visi vėl grįžo į kambarį. Begeriant jie vis tiek sprendė, kad reikia išbandyti „Airbagą“. M. G. pasakė, kad pas jį visi dirbantys turi tai praeiti, tai yra tokį išbandymą. Tada jie patikrino, ar viskas gerai sujungta ir nusprendė, kad gerai, jis ir vėl atsisėdo savo noru ant sėdynės. Tada oro pagalvė suveikė ir jį iššovė į orą, jis krito veidu į žemę. Kai nukrito, jis buvo sąmoningas, tačiau jausmas toks, kad nejuto viso kūno. Kažkuris iš vyrų jam padėjo atsikelti, jis buvo pasipiktinęs, nes tikrai nesitikėjo, kad taip nutiks. Visi jie grįžo į kambarį, jam labai skaudėjo dešinės rankos pirštus, tai yra smaližių ir bevardį, bevardis buvo išvis palinkęs į šoną. Taip pat jam labai skaudėjo dešinę koją, galvą. Jis suprato, kad susižalojo kritimo metu. Tuo metu jis dar pasakė, kad jis bus susilaužęs pirštus. Tada A. R. paėmė jo pirštą ir ištiesino, jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis dėl suvarto alkoholio kiekio nelabai gerai prisimena visas aplinkybes, todėl gal pirminės apklausos metu truputį susipainiojo, tačiau gerai viską apgalvojęs gali pasakyti, kad tiksliai pamena, jog patalpoje, kur jie rūkė, jam buvo suduoti smūgiai į galvą ar veidą, sudavė abu, tai yra M. G. ir A. R., kiek smūgių jam buvo suduota, jis tiksliai pasakyti negali, bet ne mažiau nei po du smūgius. Taip pat jis pamena, kad važiuojant automobilyje vyko pokalbis apie paskandinimą, bei buvo reikalaujama, kad jis grąžintų įrankius. O kai jį nuvežė prie Ventos upės, ar jam dar buvo suduoti smūgiai, jis pasakyti negali, nes dėl girtumo neprisimena, bet gali tiksliai teigti, kad jam į kelią buvo įremtas šautuvas, kurį laikė A. R. ir grasino peršauti kelią, jei jis neprisipažins ir negrąžins įrankių. Jis pamena, kad einant prie upės, jis vieną kartą virto, tuo metu jokio skausmo nejuto, tik einant skaudėjo koją, kurią jau buvo susižalojęs. Rankos skausmą jis pajuto tik perplaukęs Ventos upę, kai reikėjo užlipti ant šlaito ir jis lipo kabindamasis į krūmus ar medžius. Jis negali pasakyti, nuo ko jam buvo padaryti sužalojimai, tai yra stipinkaulio ir riešo kaulo lūžiai. Jie galėjo būti padaryti ir kritimo metu nuo oro pagalvės, ir griūnat prie upės. Jis nepamena, kad pastarieji jam būtų sukę ar laužę ranką, pamena tik smūgius į galvą ar veidą. Po įvykio jis buvo pristatytas į ligoninę, kur alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas girtumas, buvo daugiau nei viena promilė. Pastarieji jam sudavė į veidą ne mažiau kaip po du smūgius rankos kumščiu. Smūgius jis gavo tuo metu, kai jie rūkė. Daugiau jis neprisimena, kad jie jam butų sudavę į kurią nors kūno vietą, nes tuo metu buvo tikrai girtas. Visi kiti sužalojimai, stipinkaulio ir riešo kaulo lūžiai, galėjo atsirasti tuo metu, kai jis pats savo noru atsisėdo ant sėdynės ir iššovė oro pagalvė. Iššovus oro pagalvei, jis krito tiesiai ant veido ir ant kairės rankos. Jis mano, kad krisdamas susilaužė ranką. Veidą jis galėjo susižaloti taip pat krisdamas tiesiai veidu į žemę. Važiuojant automobilyje vyko pokalbis apie dingusius raktus ir apie paskandinimą. Pradžioje jis nebijojo, nes galvojo, kad jie tik juokauja, bet kai pamatė, kad artėjama prie upės, tada jis išsigando. Prisimena jis tiek, kad jam būnant prie upės, A. R. į dešinės kojos kelią buvo įrėmęs šautuvą ir liepė pasakyti, kur yra įrankių dėžė, nes kitaip peršaus kojos kelią. Jis jiems pasakė, kad įrankių dėžės neėmė ir nežino, kur ji galėtų būti. Būnant prie upės A. R. jam iš kišenės ištraukė telefoną ir parodė M. G., sakė pažiūrėti, kad skambinta policijai. Tuo metu jis šoko į Ventos upę ir ją perplaukė. Į BPC jis skambino iš savo telefono „Nokia", jį jis turėjo su savimi. Tuo metu, kai A. R. atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną, jis pas jį ir liko. Ryte policijos pareigūnai važiavo pas A. R. į namus, jį pasiėmė iš ten ir atvežė į komisariatą. Atvežę šį, jam gražino telefoną, kad jis galėtų pasiskambinti į namus ir paprašyti atvežti sausus rūbus. Po skambučio jis pareigūnams vėl gražino telefoną. Civilinio ieškinio jis nebereikš, nes M. G. jam žalą atlygino, sumokėjo 200 eurų, todėl jis prašo ikiteisminio tyrimo metu jo nebepripažinti civiliniu ieškovu, nes žala jau atlyginta (1 t. 14-17, 18-19, 20-21 b. l.).

Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2016-04-15, tikslaus laiko ji pasakyti negali, bet viskas vyko dienos metu, jai į mobiliojo ryšio telefoną skambino ir sms žinutę rašė M. A. (anksčiau ji apie metus laiko su M. A. draugavo). Visą dieną ji su juo susirašinėjo ir jokių konfliktų nebuvo. Brolis M. G. buvo minėjęs, kad važiuos pasiimti M. A.. Po kažkiek laiko brolis pasakė, kad jam nesigaus nuvažiuoti pasiimti M. A., sakė, kad suras draugą, kuris nuvažiuos jo paimti. Ji broliui pasakė, kad jis nieko neieškotų ir ji nuvažiuos į Telšius pasiimti M. A.. Ji prieš išvažiuojant pasiskambino E. B. ir pasiūlė jai važiuoti su ja į Telšius. Ji sutiko važiuoti kartu. Ji, išvažiavusi iš ūkio, kuris yra (duomenys neskelbtini)nuvažiavo į Kuršėnus pasiimti šios. Jos kartu važiavo į Telšius. Jau būnant netoli Telšių, ji bandė skambinti M. A., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada E. B. paskambino jos broliui M. G. ir klausė, ką daryti, nes M. A. telefonas išjungtas. Brolis M. G. liepė važiuoti į autobusų stotį, nes ten turėtų laukti M. A.. Jos įsijungė navigaciją ir bandė susivesti adresą, tuo metu jai paskambino M. A.. M. A. prisiskambinęs pasakė, kad jos važiuotų prie didžiosios „Maximos“, kuri yra Telšiuose. Tada jos važiavo ieškoti tos parduotuves. Po ieškojimų Telšiuose rado M. A. nurodytą parduotuvę ir jam prisiskambinusios pasakė, kad jos jau vietoje. Po kelių minučių atėjo ir M. A.. Atėjęs M. A. parūkė, įsėdo į automobilį ir jie važiavo atgal į ūkį. Bevažiuojant viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Grįžus į ūkį, namuose buvo A. R., M. G., L. G.. Namuose jie pasiruošė stalą ir visi draugiškai susėdo. Namuose visi sėdėjo prie stalo, kalbėjo ir jokių konfliktų tikrai nebuvo. Kiek ji girdėjo, tai jos brolis M. G. ir M. A. lyg ir kažką pradėjo kalbėti apie darbus, bet nelabai viską ji klausėsi, nes buvo įsijungusi planšetę. Po kažkiek laiko tarp vyriškių išėjo pokalbis apie „Airbago“ išbandymą. Tada M. A. sakė, kad nori pats išbandyti „Airbagą“. Tada jie visi išėjo į ūkinį pastatą išbandyti to „Airbago“. M. A. atsisėdo ant sėdynės, bandė susprogdinti oro pagalvę, bet ji nešovė. Tada M. A. norėjo išbadyti dar kartą. Visi vyrai dar kartą pasižiūrėjo, ar tikrai viskas gerai sujungta. Kadangi viskas buvo sujungta tvarkingai, M. A. atsisėdo dar kartą ant sėdynės, iš antro karto pagalvė suveikė ir šovė į orą. M. A. pakėlė į viršų. Tuo metu, kai M. A. pakilo į orą, jis krito į žemę, krisdamas M. A. susitrenkė rankas ir galvą. Po to M. A. nuo žemės padėjo atsistoti M. G. ir A. R.. Grįžus į namus M. A. klausė, ar jam nereikia iškviesti medikų. M. A. atsisakė. Namuose M. A. atsigulė ant lovos ir gulėjo. Jos mama L. G. dar M. A. atnešė atsigerti vandens. M. A. atsigėrė vandens ir pasijuto geriau. Tada jie dar jam parodė video, kuriame užfiksuotas kritimas, visi kartu pasijuokė ir viskas buvo gerai. Po kažkiek laiko ji ir A. R. išėjo į kitą kambarį, kuriame vyrai eidavo parūkyti. Jiems besikalbant su A. R., atėjo M. G., po to atėjo M. A., kuris pamatė, kad ji bučiuojasi su A. R.. Kai jis pamatė juos besibučiuojančius, M. A. iškart išėjo, po kelių sekundžių ir ji išėjo į kambarį. M. A., pamatęs, kad ji bučiavosi su A. R., supyko, pasakė, kad jis eis namo. E. B. ir jos mama nuėjo pakloti lovos M. A., o ji, pasiėmusi planšetę, nuėjo į savo kambarį, vyrai visi pasiliko rūkomajame. Kas toliau vyko rūkomajame tarp vyrų, ji tikrai nieko negali pasakyti, nes ji jau gulėjo savo lovoje. Kiek tiksliai laiko praėjo, tikrai negali pasakyti, bet į jos kambarį atėjo A. R. ir brolis M. G.. Jiems atėjus, ji paklausė, kur yra M. A.. Jie nieko tikslaus nepasakė, tik užsiminė, kad M. A. plaukė per Ventą. Tada ji bandė aiškintis, kur jis yra, bet nieko jai jie nepaaiškino. Kadangi ji jau pati labai norėjo miego, ji jiems pasakė, kad gana ir laikas jau skirstytis. Tada jie visi ir išsiskirstė, brolis su E. B. išvažiavo į namus, o A. R. nuėjo miegoti. Kiek ji žino, rudenį, tikslios datos neprisimena, iš M. G. džipo dingo raktų dėžė. Dar brolis buvo klausęs jos, gal ji kur nors padėjo jo automobilyje buvusius raktus, nes ji buvo važiavusi jo automobiliu. Ji jam pasakė, kad tikrai nieko iš jo automobilio neėmė (1 t. 85-86 b. l.).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-15, tikslaus laiko ji negali pasakyti, bet galėjo būti 20-21 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos draugo M. G. sesuo G. G.. Paskambinusi G. G. paklausė, gal ji norėtų su ja pasivažinėti į Telšius. Ji sutiko. G. G. atvažiavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). G. G. pas ją atvyko viena. M. A. jai skambino tuo metu, kai jau G. G. vyko pas ją. Jis paprašė, kad ji parvairuotų automobilį, kuriuo jos pas jį vyko, kad jis galėtų padaryti staigmeną G. G.. Ji atsisakė. Ji įsėdo į automobilį ir jie kartu išvažiavo į Telšius parsivežti M. A.. Nuvažiavus į Telšius, jos M. A. pasiėmė prie „Maxima“ parduotuvės. Pasiėmusios M. A. jos važiavo atgal pas G. G. mamą į ūkį. Nuvykus į ūkį namuose buvo jos draugas M. G., A. R. ir L. G.. Visi jie nuėjo pas G. G. į kambarį, nes ten jau buvo paruoštas stalas. Jie visi sėdėjo, kalbėjo. Visi vyrai gėrė alkoholį. Kiek kas išgėrė, ji pasakyti negali. Visą vakarą visi prie stalo sėdėjo draugiškai, tarp vaikinų jokių konfliktų tikrai nebuvo iškilę. Visi vaikinai kartais išeidavo parūkyti, vėl sugrįždavo atgal. Besėdint prie stalo, išėjo tokia kalba apie automobilių „Airbag“ išbandymą. Ji, G. G., A. R., M. G. ir M. A. nuėjo į dirbtuves, ten vaikinai jau buvo paruošę „Airbag“ išbandyti, t. y. po kėde buvo padėtas automobilinis „Airbag“, suveikus „Airbag'ui“, kėdė pakelia žmogų į orą. M. A. pasisiūlė, kad nori tai išbandyti. Pirmą kartą, kai M. A. atsisėdo išbadyti, „Airbag'as“ nesuveikė ir jų išbandymas nepavyko. Vėliau vėl jie norėjo tai išbandyti. Tada M. A. vėl atsisėdo ant kėdės ir tuo metu oro pagalvė išsiskleidė, o M. A. pakilo į orą bei nukrito ant žemės. Kai M. A. trenkėsi į žemę, smūgis buvo tikrai stiprus. Ji, pasiėmusi M. G. mobilųjį telefoną, filmavo visą jų išbandymą. Kai M. A. nukrito ant žemės, po kažkiek laiko jis sakė, kad jam skaudą ranką. Jie dar jo klausė, gal jam reikia iškviesti greitąją, bet jis atsisakė. Jo vienos rankos pirštas matėsi lyg ir buvo atlinkęs. Kurią ranką jam skaudėjo, ji tikrai negali pasakyti, nes neprisimena. Dar M. A. pats pasakė, kad jam skauda galvą. Po to išbadymo vėl visi grįžo į kambarį. M. A. buvo prigulęs į lovą, bet po kažkiek laiko jis atsikėlė, atsigėrė vandens, buvo sąmoningas ir vėl prisijungė prie jų. Vėliau vaikinai išėjo į lauką, po kelių minučių M. A. grįžo atgal į kambarį ir buvo labai susinervinęs, pradėjo kalbėti, kad jis eis namo. Tuo metu visi vaikinai vėl išėjo į lauką, o ką jie veikė lauke, ji pasakyti negali, gal vėl nuėjo parūkyti. Ji ir L. G. nuėjo M. A. pakloti lovos, kad jis eitų miegoti, nes M. A. jau buvo neblaivus. Paklojus lovą, greičiausiai jos ir pačios nuėjo miegoti. O ką lauke veikė vaikinai, ji tikrai nežino. Paklojus lovą, jos taip pat nuėjo miegoti, nes jau buvo vėlu. Ji miegojo lovoje ir nežino, gal po pusvalandžio, gal po valandos, pas ją į kambarį atėjo M. G. ir pasakė keltis bei važiuoti namo. Ji atsikėlė, apsirengė ir ji su M. G. išvažiavo į namus. Važiuojant namo su M. G. nieko nekalbėjo ir neklausinėjo, nes buvo pavargusi ir kuo greičiau norėjo grįžti į namus ir eiti miegoti. Grįžę į namus nuėjo miegoti. 2016-04-16, galėjo būti 8-9 val. ryto, į namus atvyko policijos pareigūnai ir jie išsivežė M. G.. Kadangi ji buvo tik ką pabudusi, tai nelabai suprato, kas įvyko. Po to, kai M. G. grįžo į namus, jis jai apie tai, kas įvyko, nieko nepasakojo, o ir ji pati jo nieko neklausinėjo. M. A. anksčiau draugavo su G. G., o šiuo metu jie yra išsiskyrę, ir G. G. draugauja su A. R.. Galbūt, kai M. A. sužinojo, kad G. G. draugauja su A. R., tarp jų ir buvo įvykęs koks nors žodinis konfliktas, bet to ji tikrai nežino ir nieko pasakyti negali (1 t. 80-81 b. l.).

2016-04-16 Šiaulių apskrities VPK vyriausioji patrulė tarnybiniame pranešime nurodė, jog gavo iš budėtojo pranešimą, kad asmenį veža skandinti į Ventos upę, pokalbio metu girdėjosi konfliktas, grasinimai, grumtynės. 2.55 val. atvykus į įvykio vietą, išgirdo pagalbos šaukiantį vaikiną. Vaikinas buvo sušlapęs, teigė, jog perplaukė Ventą. Vaikinas prisistatė M. A. ir teigė, jog gėrė pas pažįstamus, vėliau vienas apkaltino jį vagyste ir, nuvežę automobiliu iki Ventos upės, ten grasino ginklu. Vaikinas išsigandęs šoko į Ventos upę ir perplaukė į kitą krantą (1 t. 5 b. l.).

2016-04-16 Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pas A. R. rastas vyriškas juodos spalvos rankinukas, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ bei juoda piniginė (1 t. 6 b. l.).

2016-04-16 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. 7-10 b. l.).

2016-04-18 specialisto išvadoje Nr. 537/2016(04) užfiksuota, kad M. A. užfiksuoti sužalojimai: kairio stipinkaulio ir riešo kaulų lūžiai, galvos odos nubrozdinimas, dešinės šlaunies poodinė kraujosruva, jie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir laiku, jie galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą, kairę ranką, dešinę šlaunį, visumoje jie nebūdingi griuvimo traumai, kiekvienas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuvimo traumos metu, M. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio ir riešo kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. 30 b. l.).

2016-08-05 specialisto L. J. paaiškinimo protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą, matosi, kad sėdintis asmuo išmetamas į orą, krenta į žemę remdamasis rankomis. Specialisto išvadoje užfiksuoti stipinkaulio ir riešo lūžiai galėjo būti padaryti šio kritimo metu. Dešinės šlaunies poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta išmetimo į orą metu iššovus oro pagalvei (1 t. 34 b. l.).

2016-08-31 specialisto išvadoje Nr. pG 1180/2016(04) pavirtinta specialisto L. J. paaiškinimo protokole užfiksuota išvada (1 t. 40 b. l.).

2016-04-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, užfiksuotu 2016-04-16 tarp Bendrojo pagalbos centro ir M. A.. Pokalbio metu užfiksuotas konfliktas, kurio metu M. A. reikalaujama atiduoti pavogtus daiktus ir jam grasinama (1 t. 55-58 b. l.).

2016-06-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta laikmena su vaizdo įrašu, užfiksuotu 2016-04-16, kai M. A. susižaloja iššovus oro pagalvei (1 t. 62-63 b. l.).

2016-05-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 91-98 b. l.).

2016-04-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. G. pateikė šautuvą Nr. D221880 (1 t. 87-88 b. l.).

2016-05-13 specialisto išvadoje Nr. 40-(U-819)-IS1-463-(13.2) užfiksuota, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, B3 nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais (1 t. 108-109 b. l.).

2016-08-20 specialisto išvadoje Nr. 40-(U-1022)-IS1-562-(13.2) užfiksuota, kad tirti pateikti sviediniai yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinio ginklo sviediniai, kurie skirti įvairiems 4,5 mm kalibro pneumatiniams nedešiniausiesiems ginklams ir todėl prie šaudmenų nepriskiriami (1 t. 115-116 b. l.).

Alkotesterio kvite užfiksuota, kad M. G. 2016-04-16 9.15 val. užfiksuotas 0,32 promilės girtumas (1 t. 165 b. l.).

Į bausmės laiką įskaitytinas A. R. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-04-16 7.20 val. iki 2016-04-16 18.05 val. (viena para) (2 t. 22, 23 b. l.)