Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teikimas dėl turto konfiskavimo pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuteistajam E. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta galutinė 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu iš G. Š. įgytas ir jo vardu registruotas automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2. VMI 2021 m. birželio 18 d. teikimu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti automobilio konfiskavimą į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kadangi vykdant nuosprendį, automobilis VMI nebuvo perduotas. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį E. A. atžvilgiu nutrauktas.

3. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi VMI teikimas atmestas, konstatavus, kad nei VMI teikime nurodytos konkrečios teisės normos, nei baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės šį klausimą spręsti nuosprendžio vykdymo metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klausimus dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone pagal BPK 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. BPK 357 straipsnis, į kurį nukreipia BPK 362 straipsnio 1 dalis, reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymo tvarką. BPK 357 straipsnio 8 dalyje, leidžiančioje teismui kai kurias baudžiamojo poveikio priemones pakeisti kitomis, nenustatyta galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone. Tuo tarpu BPK 357 straipsnio 6 dalyje nustatyta nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, vykdymo tvarka, tačiau nenumatyta galimybė nuosprendį priėmusiam teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti dėl nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - turinio pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. VMI prašė ne pakeisti nuteistajam E. A. paskirtą BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - jam priklausančio turto konfiskavimą kita baudžiamojo poveikio priemone, o iš esmės prašoma pakeisti tos pačios baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo turinį, nuosprendžio vykdymo metu pritaikant BPK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuojant ne pačią transporto priemonę, o išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas padarė išvadą, kad nesant aiškiai ir tiesiogiai įtvirtintos BPK normos, leidžiančios tokią procedūrą, teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis BPK 362 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pakeisti E. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Nustačius aplinkybes, kad VMI, kaip konfiskuoto daikto savininkė, prarado turtą dėl nesąžiningų asmenų veiksmų, ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Iš esmės tokia pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-14-697/2021, priimtoje administracinio nusižengimo byloje.

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Eviltienė skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir VMI teikimą tenkinti, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtą transporto priemonės - automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 060 eurų išieškojimą iš E. A., nurodytą pinigų sumą išieškant VMI naudai.

4.1. Skunde tvirtinama, kad ir turto konfiskavimas ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko ar kitų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės rūšis - turto konfiskavimas nekeičiama, o keičiamas tik jo turinys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-9-255-2021).

4.2. Nors buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nutrauktas, kadangi E. A. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnyje, tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tiek jo nutraukimas neužkerta kelio įsiteisėjusio nuosprendžio tinkamam įvykdymui, šiuo atveju neeliminuoja galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl dėl to atmesti teikimą nėra pagrindo. Iš VMI pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad analogiškos transporto priemonės rinkos vertė Lietuvoje yra 1 060 eurų, todėl ši suma ir išieškotina iš nuteistojo E. A..

5. VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo departamento vedėjas Jonas Čebelis atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. VMI vertinimu, apeliantė pagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-9-255-2021, pateiktu išaiškinimu ir jam pritaria, mano, kad šia nutartimi turėjo vadovautis ir teikimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kada konfiskuota transporto priemonė buvo paslėpta / perleista / sunaikinta, taigi nėra žinoma, ar transporto priemonė dar egzistavo nuosprendžio įsiteisėjimo metu, t. y. tuo momentu, kai valstybė įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę, kas apsunkina ar net padaro iš esmės neįmanomą žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. BK 72 straipsnio 5 dalies aiškinimas taip, kad ji negali būti taikoma po nuosprendžio įsiteisėjimo, nustačius, jog turto konfiskavimas negali būti įvykdytas, lemtų turto konfiskavimo instituto dalinį neveiksmingumą, kai pas asmenis saugomas turtas iš esmės visais atvejais galės būti paslepiamas / perleidžiamas / sunaikinamas, taip išvengiant teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Aplinkybė, kad už areštuoto turto neišsaugojimą BK 246 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, ar tai, jog nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas yra galimas žalos atlyginimas, neturėtų paneigti teismo nuosprendžio konfiskuoti transporto priemonę ir nulemti tokio nuosprendžio neįgyvendinimo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės skundas tenkinamas.

6. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Šia turto konfiskavimo nuostata visų pirma siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu E. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskavimas. Tuo pačiu nuosprendžiu iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo buvo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2020 m. rugpjūčio 6 d., prokuroro nutarimu skirtas transporto priemonės - automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tačiau vykdant Alytaus apylinkės teismo 200 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį nustatyta, kad E. A. automobilio neišsaugojo. Visgi ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nutrauktas konstatavus, kad nors E. A. nesirūpino automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugumu, elgėsi aplaidžiai, tačiau toks elgesys nors ir yra netinkamas, tačiau neužtraukia atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, kadangi asmens veiksmuose neįrodyta tiesioginė tyčia.

8. Esant tokiai situacijai ir nustačius, kad nėra galimybių konfiskuotą daiktą paimti valstybės nuosavybėn, VMI pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti automobilio konfiskavimą į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, o teismas be pagrindo VMI teikimą atmetė, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-14-697/2021, konstatavęs, kad BPK nenumatyta galimybė nuosprendį priėmusiam teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti dėl nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – turinio pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

9. Visų pirma, pažymėtina, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra priimta administracinio nusižengimo byloje, o nagrinėjamu atveju yra svarbios BK ir BPK nuostatos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad nuteistasis E. A. nebeturi nusikaltimo, dėl kurio padarymo jis buvo pripažintas kaltu, padarymo priemonės, ir nenustatyta, kur šis turtas yra. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, būtent teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju, nesant turto, kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, išieškojimas turi būti nukreipiamas į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Vykdymo metu nustačius, kad konfiskuotino turto nebėra, teismas turi pašalinti neaiškumus, kylančius vykdant nuosprendį, ir išaiškinti, jog konkrečiu atveju išieškojimas turi būti nukreiptas į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-173-318/2021). Kadangi ir turto konfiskavimas ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko ar kitų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, esant tokiam teisiniam reguliavimui prokurorė skunde pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės rūšis – turto konfiskavimas nekeičiama, o keičiamas tik jo turinys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-9-255-2021).

10. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – VMI teikimą tenkinti. Iš į bylą pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad analogiškos transporto priemonės rinkos vertė Lietuvoje yra 1 060 eurų, todėl ši suma ir išieškotina iš nuteistojo E. A..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam E. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino daikto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų) išieškojimą iš nuteistojo E. A., nurodytą pinigų sumą išieškant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.