Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;2.4.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.4.; 2.4.1.4.3.; 2.4.1.6.; 3.2.6.1.

2016m. vasario 12d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: R. M., A. M., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. M. prašo patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jam S. M. jo motinos Z. M. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad jis galėtų paveldėti dalį turto, kurį jo ir suinteresuoto asmens R. M. motina Z. M. testamentu paliko R. M. Nurodo, jog mirus motinai, jis kaip pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinis kreipėsi į notarą, tačiau notaras atsisakė pareiškimą priimti, nes pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą. Palikimo atsiradimo metu jam buvo sukakę 53 metai, tuo metu jis gyveno kartu su savo sutuoktine A. M., pilnamete studente dukra E. M. ir neįgaliu žmonos broliu J. J. (duomenys neskelbtini), dar motinai gyvai esant, jis patyrė sunkią buitinę traumą, ko pasėkoje buvo nustatyti daugybiniai kairės blauzdos lūžimai, kairės kojos girnelės ir kairio stipinkaulio lūžiai, dešinės pusės šonkaulio lūžis. Jis iki šiol sunkiai vaikšto, šlubuoja, turi dėvėti specialią avalynę, nuolat naudoti vaistus nuo skausmo. Jam yra diagnozuotas ir 2 tipo cukrinis diabetas, nuolat vargina odos niežulys. Artimiausiu metu planuojama antros akies kataraktos operacija, nes nustatyta komplikuota prasidedanti kairės akies katarakta. (duomenys neskelbtini) atlikta dešinės akies lęšiuko keitimo operacija. Dėl esamos sveikatos būklės pareiškėjui rekomenduojama speciali mityba, skiriami kompensuojami ir nekompensuojami vaistai. Kas mėnesį vaistų įsigijimui reikalinga apie 70 Eurų. Dėl traumos jis neteko 60 proc. darbingumo, ir tai nesikeičia jau daugiau kaip šešeri metai. Dėl savo sveikatos būklės jis negali susirasti darbo, yra kreipęsis į privačias įdarbinimo agentūras su ketinimu įsidarbinti, tačiau jam buvo paaiškinta, kad pagal jo esamą sveikatos būklę, esamą darbingumo lygį, esamas išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, galimybė įsidarbinti yra mažesnė nei minimali. Jo gaunamos kas mėnesį pajamos yra 166 eurų nedarbingumo pensija, daugiau jokių santaupų, pajamų jis neturi. Išlaidos, susijusios su sveikatos gerinimu, per mėnesį sudaro apie 70 Eur, tačiau dar susidaro papildomos išlaidos, susijusios su specialios avalynės įsigijimu, naudojimu pagal gydytojo traumatologo rekomendacijas. Specialios avalynės įsigijimui vidutinė reikalinga lėšų. suma per mėnesį - apie 12 Eur. Pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi, jokių išmokų, susijusių su darbo santykiais negauna, neturi transporto priemonių. Jis su savo sutuoktine gyvena name, kuris nuosavybės teise priklausė sutuoktinės tėvams, ir jo išlaikymui kas mėnesį reikia apie 31 Eur. Taip pat reikalingos lėšos drabužiams, avalynei, vizitams pas gydytojus. Jo sutuoktinė A. M. gauna 578 Eur atlyginimą ir taip pat išlaiko (duomenys neskelbtini) studijuojančią dukrą bei prižiūri ir rūpinasi neįgaliu savo broliu. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pasiėmęs kreditą gydymo išlaidoms apmokėti ir kas mėnesį moka 66 Eurų dydžio įmokas. Po patirtos traumos 2009 metais dėl mažų šeimos pajamų, neužtikrinančių net būtiniausių poreikių tenkinimo, jo sutuoktinė buvo priversta imti vartojimo kreditą. (duomenys neskelbtini) su kredito įstaiga AB ,,Swedbank“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteiktas 958,45 Eur dydžio vartojimo kreditas, kuris buvo panaudotas pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su jam Kauno klinikose (duomenys neskelbtini) atlikta akių operacija, apmokėjimui. Dėl negerėjančios sveikatos būklės, mažėja galimybės pareiškėjui įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, kurių užtektų bent būtiniausių poreikių tenkinimui. Z. M. mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Pareiškėjo nuomone, palikimo atsiradimo metu jis buvo išnaudojęs visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo, gydymo reikmėms.

Pareiškėjo atstovė advokatė I. G. prašo pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. M. jo motinos mirties dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Bylinėjimosi išlaidų ir suinteresuoto asmens priteisti neprašo.

Suinteresuotas asmuo R. M. prašo pareiškimą atmesti ir nurodo, jog jo ir pareiškėjo motina Z. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko jam, t.y. R. M. Savo turtą motina testamentu paliko jam todėl, jog jis visą laiką rūpinosi ja, slaugė ir prižiūrėjo, gyveno kartu. Brolis pareiškėjas S. M. buvo susižalojęs, todėl motiną lankė retai, jai niekuo nepadėjo. Jo manymu pareiškėjas mamos mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir turėjo visas galimybes tokioms pajamoms gauti, todėl jo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nepagrįstas bei atmestinas. Pareiškėjo netektas nedarbingumas 2009 m. negali turėti lemiamos reikšmės išlaikymo reikalingumui konstatuoti. Pareiškėjas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, yra tik iš dalies darbingas, jam nėra nustatyta visiška negalia, nėra nustatyta slauga. Be to, pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo (duomenys neskelbtini), kai patyrė traumą. Visą ši laiką iki kol mirė testatorė, t.y. beveik šešis metus, pareiškėjas sugebėjo tenkinti būtinas gyvenimo reikmes ir dėl išlaikymo reikalingumo nesikreipė, sugebėjo integruotis visuomenėje ir susitvarkyti savo buitį bei užsitikrinti jo poreikius atitinkančią gyvenimo kokybę. Visa tai leidžia manyti, kad išlaikymas pareiškėjui nėra būtinas, o palikimo atsiradimo momentu jis turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Be to pareiškėjas turi dirbančią sutuoktinę bei tris pilnamečius vaikus, kurie turi turėti pareigą padėti pareiškėjui tiek moraliai, tiek ir materialiai.

Suinteresuoto asmens R. M. atstovas advokatas R. T. prašo pareiškimą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo A. M. prašo pareiškimą patenkinti, kadangi jos sutuoktinis S. M. po (duomenys neskelbtini) patirtos traumos tapo neįgalus, dėl ko labai pablogėjo visos šeimos finansinė padėtis, nes reikalingos papildomos lėšos medikamentams, vaistams, kurie tapo būtini, sutuoktiniui gydantis traumos pasekmes. Pareiškėjas dėl traumos pasekmių sunkiai vaikšto, turi dėvėti specialią avalynę, naudoti nuskausminamuosius vaistus, vargina nuolatinis odos niežulys. Taip pat jam nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas, (duomenys neskelbtini) atlikta dešinės akies lęšiuko keitimo operacija. Visa tai reikalauja nemažų išlaidų, kurių jų šeima neturi. Nors ji dirba, jos gaunamas atlyginimas yra apie 500 Eurų, pareiškėjas gauna 160 Eurų netekto darbingumo pensiją, jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir gauti papildomų pajamų, neturi, šių lėšų neužtenka normaliam pragyvenimui ir pareiškėjo gydymuisi bei slaugai. Be to su jais kartu gyvena ir pilnametė duktė, kuri mokosi (duomenys neskelbtini), kurią taip pat reikia išlaikyti, nes ji mokosi. Ji nesutinka su R. M. teiginiais, jog pareiškėjas nesirūpino motina, jos nelankė. (duomenys neskelbtini). Z. M. gulėjo slaugos ligoninėje, ir ją S. M. lankė, taip pat kai motinos sveikata buvo geresnė, parsiveždavo pas save paviešėti. Pareiškėjo santykiai su motina buvo normalūs ir draugiški, tik būtent dėl savo ligos ir materialinės padėties jis mažiau galėjo padėti motinai, nes ir jam pačiam ta pagalba buvo reikalinga.

Pareiškimas tenkintinas.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto - palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.

CK 5.20str. 1d. nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apriboja testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20str.1d. nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau nei pusę tos dalies, kuri tektų paveldinant pagal įstatymą. Ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Kasacinio teismo nurodyta, kad tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas šią teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to, kad juridinę reikšmę turintis išlaikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiškėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimą turtą apimtį, tai, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad kai paveldėjimo teisės normų nenustatyta išlaikymo reikalingumo kriterijų, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas CK normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008).

Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-529/2010)

Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti (duomenys neskelbtini) Z. M. surašė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada neatsirastų po savo mirties paliko sūnui R. M. ( 73 b.l.) (duomenys neskelbtini) mirė ( 33 b.l.). (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, iš kurių matyti, jog R. M. paveldimą turtą sudaro: (duomenys neskelbtini) (81-85 b.l.)

Pareiškėjas S. M., palikėjos sūnus ir suinteresuoto asmens R. M. brolis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jam motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjui palikimo atsiradimo metu buvo sukakę 53 metai. Pareiškėjas su savo sutuoktine. A. M., gyvena (duomenys neskelbtini) ( 20 b.l.) Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių savo vardu nėra įregistravęs. (6, 7 b.l.) (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas patyrė sunkią traumą buityje, ko pasėkoje jam buvo nustatyta daugybė kairės blauzdos lūžimų, kairės girnelės ir kairio stipinkaulio lūžis, dešinės pusės kairio šonkaulio lūžimas. Pareiškėjui dėl dešinės čiurnos ir kairio kelio sąnarių lūžių išsivystė potraumines artrozės (artrozei būdinga sąnario kremzlės destrukcija (irimas) ir naujų kaulinių darinių (osteofitų) susidarymas). Pareiškėjas sunkiai vaikšto, šlubuoja, turi dėvėti specialią avalynę, pastoviai naudoti vaistus nuo skausmo Jam yra diagnozuotas ir 2 tipo cukrinis diabetas, vargina odos niežulys. Artimiausiu metu planuojama antros akies kataraktos operacija, nes nustatyta komplikuota prasidedanti kairės akies katarakta. Dešinės akies lęšiuko keitimo operacija atlikta (duomenys neskelbtini). Dėl esamos sveikatos būklės pareiškėjui rekomenduojama speciali mityba. Tai patvirtina byloje pateikti Medicinos dokumentų išrašai ( 13-18 b.l.). Iš Darbingumo lygio pažymų matyti, jog S. M. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ( 8-11 b.l.) ). Iš pateiktų Išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pareiškėjui, matyti, jog tiek sąlygos, nurodytos 2009 metais, tiek nurodytos 2013 metų išvadose, nekinta, apribojimai per kelerius metus išliko tokie pat. Tokie apribojimai patvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė negerėja. ( 30,31 b.l.) Kaip nurodė pareiškėjas, jis yra kreipęsis į privačias įdarbinimo agentūras su ketinimu įsidarbinti, tačiau jam buvo paaiškinta, kad pagal jo esamą sveikatos būklę, esamą darbingumo lygį esamas išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų galimybė įsidarbinti yra mažesnė nei minimali. Šiuo metu. taip pat ir palikimo atsiradimo metu vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį - 166 Eur. Jam mokama netekto darbingumo pensija (35-38 b.l.). S. M. kas mėnesį iš savo gaunamo darbo užmokesčio moka kredito įstaigai ir 66 Eur dydžio vartojimo kredito įmokas. Vartojimo kreditas gautas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gydymo išlaidų, susidariusių skolų dėl patirtų gydymo išlaidų apmokėjimui. ( 40-42 b.l.). Dėl tų pačių priežasčių, t.y., minimalių pajamų, neužtikrinančių pareiškėjo net būtiniausių poreikių tenkinimo, dėl susiklosčiusios šeimos sunkios materialinės padėties, pareiškėjo sutuoktinė A. M. buvo priversta imti vartojimo kreditą. Likus kelioms dienoms iki pareiškėjui atliktos akių operacijos Akių ligų skyriuje VŠį Kauno klinikose A. M. su kredito įstaiga AB ,,Swedbank‘“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jai buvo suteiktas 958,45 Eur dydžio vartojimo kreditas, kuris buvo panaudotas pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su jam Kauno klinikose (duomenys neskelbtini) atlikta akių operacija, apmokėjimu. ( 44-45 b.l.) Teismas mano, jog aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė ėmė kreditus jo gydymui, patvirtina jog ir pats S. M. ir jo šeima neturėjo pakankamų lėšų būtiniausių poreikių patenkinimui. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Z. M. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas S. M. neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, t.y. motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443str.6d. numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str-270str., 448str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), jo motinos Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties dieną - (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.