Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, e1-457-1127/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2024-01-04
Bylos Nr.: e1-457-1127/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22816-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis: E. B.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. e1-457-1127/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22816-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL, tai yra, 3750 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bauda sumažinta trečdaliu ir paskirta 50 MGL, tai yra, 2500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu paskirta bauda sumažinta įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 19 d. 9.44 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 15.40 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, ir jam paskirta 48 MGL, tai yra, 2400 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškota automobilio „Honda Stream“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra, 1686 Eur. Bauda sumokėta 2021 m. balandžio 14 d.,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2023 m. birželio 21 d., apie 17.20 val., name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė ramentu vieną kartą savo tėvui S. B. (S. B.) per viršugalvį ir du kartus per abejų rankų dilbius, pilvą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. B. sveikatą, padarydamas viršugalvio muštinę žaizdą, rankų ir pilvo odos nubrozdinimus.

Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu S. B., taip pat kartu gyvena jo mama R. B.. 2023 m. birželio 21 d., mirus jo tėvo S. B. mamai G. B., nuosavame jų name įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir tėvo S. B.. Ir tada jiems dviese būnant namuose, su tėvu besibarant salono kambaryje, jo tėvas S. B. jam sudavė jo ramentu tris kartus į galvos sritį ir vieną kartą į lūpos sritį, praskeldamas jam lūpą. Tada jis atėmė minėtą ramentą ir su juo sudavė atgal tėvui vieną kartą per galvą ir per jo dešinę ranką du kartus. Viskas įvyko labai greitai. Kadangi tiek pas jį bėgo kraujas iš lūpos, tiek pas tėvą iš galvos, jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Dėl savo veiksmų, o būtent sudavimo ramentu per tėvo galvą ir ranką, jis labai gailisi, tėvo po šio įvykio atsiprašė. Anksčiau buvo konfliktas su sugyventine ir šiuo metu dar yra probacijos įskaitoje iki 2023 lapkričio mėn. 17 d. Jeigu būtų galimybė, prašytų, kad byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu. Labai prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Prašo jam grąžinti ramentus, nes juos pasiskolino iš senelio ir, kadangi dabar turi kojos traumą, jam šie ramentai padeda judėti (b. l. 100-103). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, pilnai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Sutinka su tuo, kad jam 2023 m. birželio 21 d. vakare, apie 17.20 val., name (duomenys neskelbtini), išgėrus alkoholio, su savo tėvu S. B. įvyko barnis, kurio metu tėvui S. B. sudavė ramentu vieną kartą per viršugalvį ir du kartus per abiejų rankų dilbius ir pilvą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, tėvo atsiprašė, su juo susitaikė, šiuo metu sutaria gražiai. Žada iki rytojaus, 2023 m. rugsėjo 20 d., sumokėti žalą Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms ir pateikti kvitą (b. l. 111-113). Papildomai apklaustas E. B. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, nurodė žadantis iki 2023 m. spalio 20 d. sumokėti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir pateikti kvitą (b. l. 120-123).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, gyvena kartu su savo sūnumi E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir savo sutuoktine R. B., name, adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso jam kartu su sutuoktine. (duomenys neskelbtini) mirė jo mama H. B.. Dienos metu tiek jis, tiek jo sūnus buvo namuose, sūnus visą dieną vienas vartojo alkoholį. Jis sūnui vis sakė, kad reikia važiuoti užsiimti reikalais dėl jo mamos mirties, tačiau sūnus toliau vartojo alkoholį ir nekreipė į tai, ką jis sako, jokio dėmesio. Jo sūnus susilaužęs koją, jam yra sunku vaikščioti, dėl to jis šiuo metu vaikšto su ramentais. Maždaug apie 17.20 val. dėl visų šitų reikalų tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo vienas ant kito rėkti, keiktis ir šio konflikto metu sūnus, stovėdamas su ramentu, vieną kartą sudavė jam į galvą ir ją praskėlė, pradėjo stipriai kraujuoti jam iš galvos. Sūnus taip pat su ramentu pradėjo jam daužyti per rankas. Jis sūnaus atžvilgiu jokio smurto nenaudojo ir išėjo iš namų į lauką. Lauke jis sutiko savo sutuoktinę ir pasakė, kad išeis iš šių namų. Jo sūnus liko namuose. Neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda bei dilbio paviršiniai sužalojimai. Jam buvo užsiūta galvos žaizda ir buvo paleistas. Po šio įvykio jo sutuoktinė sutvarkė bute buvusi kraują ir pati išėjo iš namų pas kažkurią kaimynę. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis dėl šio įvykio pretenzijų savo sūnui neturi ir civilinio ieškinio nereikš. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą pagal paskirtą užduotį jis nevyks apžiūrai. Anksčiau tarp jo ir sūnaus jokių konfliktų nebuvo, smurto prieš jį niekada nenaudojo. Įprastai su sūnumi labai gerai sutaria ir jų santykiai yra geri, dėl ko šiandien jis taip galėjo pasielgti, nežino (b. l. 25-28).

Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama H. B.. Dienos metu tiek jis, tiek jo sūnus, buvo namuose, jis su sūnumi visą dieną vartojo alkoholį, gėrė alų ir brendį. Maždaug apie 17.20 val. dėl visų šitų reikalų tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, pradėjo vienas ant kito rėkti, keiktis ir šio konflikto metu jis, stovėdamas salono kambaryje, paėmė sūnaus E. ramentą ir su ramentu sudavė tris smūgius jam per galvą, po to vieną smūgį tuo pačiu ramentu sūnui į jo lūpų sritį, sūnus atėmė ramentą ir su tuo pačiu ramentu jam sudavė vieną kartą per galvą, ją praskėlė, pradėjo stipriai kraujuoti jam iš galvos. Taip pat su tuo pačiu ramentu sūnus sudavė jam du kartus jam per dešinės rankos dilbį, visų šių sudavimų metu pajuto fizinį skausmą sudavimo vietose. Į VTMT nevyko ir nevyks, kūno tyrimo nesidarė ir nesidarys, nes nenori. Jų konflikto su sūnumi E. niekas nematė, nes namuose buvo tik dviese. Po šio įvykio jo sutuoktinė sutvarkė bute buvusį kraują ir pati išėjo iš namų pas kažkurią kaimynę. Anksčiau tarp jo ir sūnaus jokių konfliktų nebuvo, smurto prieš jį niekada nenaudojo. Įprastai su sūnumi labai gerai sutaria ir jų santykiai yra geri, jis ir po šio įvykio jo atsiprašė, dėl šio įvykio labai galisi (b. l. 44-47).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, kad 2023 m. birželio 21 d., apie 17.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), jo sūnus E. B. sudavė ramentu vieną kartą jam per galvą ir du kartus per dešinę ir kairę ranką, tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Visų šių sudavimų metu buvo juntamas stiprus fizinis skausmas. Nori patikinti, kad jis medikams nurodė, kad jam sudavė su ramentu, dėl ko jie mini, kad jam sudavė lazda, nežino, gal jis to susijaudinimo metu ne taip nurodė. Patikina, kad sudavimas buvo vienas su ramentu per galvą ir du kartus su tuo pačiu ramentu jam sudavė per abiejų rankų dilbius. Sąmonės jis praradęs nuo suduotų smūgių nebuvo. Ekspertai jam nustatė žaizdas ant rankų ir ant pilvo, nubrozdinimai ant rankų, pilvo galimai nuo suduotų dviejų smūgių ramentu, ant pilvo jie galėjo atsirasti ramentui slystelėjus žemyn. Bet, kaip minėjo sūnus, viso sudavė tris smūgius: vieną per viršugalvį ir du smūgius per rankas, galimai vieno sudavimo metu jis ramentu pataikė jam į abi rankas, dėl to vieno sudavimo metu atsirado iš karto du sužalojimai, o kito smūgio metu buvo sužalota tik viena ranka. Nuo šių suduotų smūgių per rankas galėjo atsirasti ir tas nubrozdinimas ant rankų ir pilvo. Sūnus E. po šių įvykių jo atsiprašė jie su juo susitaikė (b. l. 52-54).

2023 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra S. B., nurodyti sužalojimai - kraujuojanti žaizda, įdrėskimas, nubrozdinimas. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, nustatytas 3,69 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo - E. B., matosi kūno sužalojimai, susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Gautas paaiškinimas, kad S. B. gėrė kartu su sūnumi E. B., pradėjo kalbėti apie nukentėjusio asmens mirusią mamą, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu sūnus nieko nesakydamas pradėjo jį pulti, muštis, pasiėmęs ramentą kirto vieną kartą S. B. per galvą, taip ją prakirsdamas. Ant S. B. kūno buvo matoma daug sužalojimų. Po šio įvykio dėl patirtų sužalojimų išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 10-14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys. Nustatyta, kad užėjus pro įėjimo duris, patenkama į koridorių, iš karto dešinėje pusėje yra durys į virtuvę, o dar dešiniau - durys į vonios kambarį. Tiesiai nuo koridoriaus, pro duris patenkama į kitą kambarį, kuriame dešinėje pusėje yra durys į miegamąjį kambarį, tiesiai yra svetainė. Užėjus į svetainę, iš karto prie durų, yra didelė raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, taip pat dešinėje pusėje guli sulaužyta dalis ramento. Kairėje pusėje stovi medinė kėdė su padėtais rūbais, tiesiai yra sofa, ant sofos padėtas sulaužytas ramentas, prie sofos yra pufas, taip pat prie sofos yra kita sofa. Toliau, prie sofos šono stovi dvi kėdės, prie kurių yra sekcija, ant kurios stovi televizorius. Priešais sekciją, prie sienos, yra stalas su trimis kėdėmis. Ant stalo matosi alkoholio vartojimo pėdsakai, t. y. alaus butelis, puodeliai ir sausainiai. Prie stalo stovi pufas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Prie pufo guli antras sulankstytas ramentas. Aplinka netvarkinga, ant grindų ir ant sienos prie įėjimo yra daug raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Sudaryta fotolentelė (b. l. 14-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2-11 d. specialisto išvadoje Nr. G2393/2023 (01) nurodyta, kad S. B. konstatuota viršugalvio muštinė žaizda, rankų ir pilvo odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Viršugalvio muštinė žaizda, rankų ir pilvo odos nubrozdinimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, smūgiuojant ramentu. Odos nubrozdinimai rankose ir pilve galėjo susidaryti nugriuvus (b. l. 73-75).

2023 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 21 d., apie 16:34 val. patruliavo kartu su kolega E. T. ir iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tėvas muša pranešėją, grasina jį užmušti. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, stipriai neblaivus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jie kartu su neblaiviu tėvu S. B. vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo konfliktas, kuriuo metų jie susimušė, vienas kitam trenkė naudodamiesi ramentais ir vienas kitą sužalojo. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP 0882 brigada, kuri atvykusi nustatė, kad jiems reikia medicininės pagalbos ir reikia vežti į gydymo įstaigą. E. B. dėl praskeltos lūpos išvežtas į Žalgirio kliniką, o S. B. dėl galvos traumos išvežtas į RVUL (b. l. 89).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusio parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad E. B. 2023 m. birželio 26 d. konflikto metu tyčia sudavė ramentu vieną kartą per viršugalvį, ir du kartus per abiejų rankų dilbius ir pilvą savo tėvui S. B., taip padarė viršugalvio muštinę žaizdą, rankų ir pilvo odos nubrozdinamus. Kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. G2393/2023(01) išvada. Kaltinamojo veika yra tyčinė, ką patvirtina sužalojimų skaičius ir pobūdis. Kadangi E. B. smurtavo prieš savo šeimos narį, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko, įsipareigojo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 141-143).

Skirdamas E. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. E. B. anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 133-135), baustas administracine tvarka (b. l. 136-137), dirbantis (b. l. 139), duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra

E. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus E. B. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią priemonę per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina (b. l. 128-130).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 192,11 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad S. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 192,11 Eur (b. l. 79-81).

Kaltinamasis įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą per du mėnesius nuo 2023 m. lapkričio 15 d. (b. l. 90). Tai yra vienpusis pasižadėjimas, nepatvirtintas kitos šalies sutikimu, šalys nesuderino įmokų grafiko, dydžio, atsiskaitymo tvarkos. Atitinkamai tokio kaltinamojo įsipareigojimo teismas nevertina kaip susitarimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio prasme ir laiko, kad tokio įsipareigojimo patvirtinti nėra galimybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. sudavimo ramentu per galvą ir rankas, nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteiktos atitinkamos paslaugos, už kurias apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš E. B. priteistina 192,11 Eur suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. B. 192,11 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

E. B. išaiškinti, kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė