Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu A. J., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

išvadą teikiančios institucijos – Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei M. S.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – A. J. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), K. J., institucija, teikianti išvadą, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodoma, kad A. J. yra neįgalus nuo vaikystės, jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. Institucija neturi duomenų apie pareiškėjos ydingus ar žalingus įpročius, ji yra artimas asmuo A. J., todėl geriausiai gali užtikrinti sūnaus interesus ir jo turto priežiūrą. Pagal savo moralines savybes pareiškėja yra tinkama būti sūnaus A. J. globėja ar rūpintoja ir turto administratore (el. b. l. 95-97).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės palaikė teismui pateiktą išvadą, nurodė, jog neprieštarauja, kad A. J. būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sutiko, jog A. J. būtų nustatyta globa ir rūpyba, jo globėja, rūpintoja bei turto administratore paskirta pareiškėja J. J..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais bei asmens sveikatos istorijomis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2009 m. kovo 21 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl mišrių specifinių raidos sutrikimų (F83) ir specifinio tarimo ir kalbos raidos sutrikimo (F80) (el. b. l. 57), nuo 2009 m. kovo 22 d. iki 2011 m. balandžio 16 d. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis dėl mišrių specifinių raidos sutrikimų (F83) ir specifinio tarimo ir kalbos raidos sutrikimo (F80) (el. b. l. 56), nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. spalio 8 d. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo (F70.0) ir kalbos išraiškos sutrikimo (F80.1) (el. b. l. 55), nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. spalio 8 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo (F70.0), specifinio judesių raidos sutrikimo (F82) ir vaikystės autizmo (F84.0) (el. b. l. 54). A. J. nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 8 d. nustatytas 50 procentų netektas darbingumas dėl lengvo protinio atsilikimo (F70.0), specifinio judesių raidos sutrikimo (F82) ir vaikystės autizmo (F84.0) (el. b. l. 13). Esant tokiai A. J. sveikatos būklei pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti suinteresuotą asmenį A. J. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jam globą, globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ir nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 473 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad neveiksnumo (riboto veiksnumo) pripažinimo pagrindas yra medicininis kriterijus, t. y. asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtina asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis (teisinis) kriterijus, t. y. psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Pareiškėja teismui pateikė VšĮ Druskininkų PSPC socialinės darbuotojos I. K. 2022 m. balandžio 28 d. išvadą Nr. SD-332 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Šioje išvadoje nurodoma, kad suinteresuotas asmuo A. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. A. J. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus iš dalies savarankiškai ar naudojantis pagalba: turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (el. b. l. 116-118).

CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti A. J. psichinę būseną, teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertams pavedant atsakyti į teismo užduotus klausimus (el. b. l. 127-129). Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę teismui pateiktas Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2022 m. gegužės 18 d. ekspertizės aktas Nr. TPE-192/2022. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei A. J. medicininę dokumentaciją, nustatyta, kad A. J. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja konkretus, autistiškas, stokojantis produktyvumo mąstymas, nepakankamas gebėjimas apibendrinti, abstrahuoti, analizuoti, skurdžios emocijos bei intelekto deficitas, atitinkantis lengvo protinio atsilikimo lygį. Jo mokyklinės žinios gan skurdžios, socialiniai kontaktai ribojasi daugiausiai šeimos ratu, pomėgiai siauri, specifinio pobūdžio, socialinis supratingumas nepakankamas. Jis sugeba gerai orientuotis tik konkrečiose gyvenimiškose situacijose, jam gerai pažįstamoje, įprastoje socialinėje aplinkoje, tačiau sudėtingesnius socialinius įvykius suvokia ir vertina gan primityviai, nepakankamai. Jis stokoja kritikos savo psichikos sveikatos būklei. Dėl intelekto deficito, mąstymo ir emocijų sutrikimų jis negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti gyvenimiškų situacijų bei adekvačiai savarankiškai pasirūpinti savo buitimi ir savimi, jo produktyvios, tikslingos veiklos vykdymas ribotas. A. J. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas (F70), vaikystės autizmas (F84.0). A. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), savo asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. A. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); A. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžia-auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jos galimybes, poreikius ir pan.). A. J. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) bei politinių teisių įgyvendinimo srityje (balsavimo teisė ir pan.) (el. b. l. 134-143).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu A. J., jo atstovo paaiškinimus, pripažintina, kad suinteresuoto asmens A. J. psichinė negalia – lengvas protinis atsilikimas ir vaikystės autizmas apriboja jo galimybę savarankiškai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, jis pats ar be kitų asmenų pagalbos negali priimti sprendimų turtinių bei dalyje asmeninių neturtinių santykių srityse ir už juos atsakyti, t. y. negali arba negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įgydamas ir realizuodamas savo civilines teises ir pareigas, beveik visose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto „Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) srityse.

Pareiškėja pareiškime įvardijo konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose prašo pripažinti suinteresuotą asmenį A. J. neveiksniu, tačiau atlikus ekspertizę, gauta ekspertų išvada, kad tik dalyje pareiškėjos įvardytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. J. negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitoje dalyje A. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) ir politinių teisių įgyvendinimo srityje (balsavimo teisė ir pan.) gali suprasti savo veiksmų reikšme ir juos valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė, sprendžiant dėl A. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse klausimą vadovautis ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima (kraštutinė priemonė), todėl sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančiomis priemonėmis (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatas neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktai išvadai. Teismo psichiatrijos ekspertizę atliko specialistė turinti tam specialių žinių, visapusiškai įvertinusi suinteresuoto asmens A. J. psichinę sveikatos būklę. Ekspertės išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu suinteresuoto asmens A. J. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertės išvada bei ekspertės, atlikusios tyrimus, kvalifikacija. Išvadoje išsamiai ir visapusiškai ištirta suinteresuoto asmens A. J. psichikos būklė, ji byloje ginčijama nebuvo, pareiškėja su ja sutiko.

Tuo pagrindu teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens A. J., socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens A. J. psichikos būklei, jis pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti. Nurodytų motyvu pagrindu, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies ir suinteresuotas asmuo A. J. pripažintinas neveiksniu ir ribotai veiksniu ekspertizės akte nurodytose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CK 2.11 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.242 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 505 straipsnio 3 dalį teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje. Globos (rūpybos) nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją (rūpintoją), turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad A. J. dėl psichikos sutrikimo ir kitos savo sveikatos būklės negali pats tinkamai savimi pasirūpinti, įgyvendinti, apginti, apsaugoti savo teisių ir interesų, nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, todėl A. J. pripažintam neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių santykių srityse nustatytina globa (CK 3.238 straipsnio 1 dalis), o pripažintam ribotai veiksniu nustatytina rūpyba (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).

Nustačius neveiksniam asmeniui globą ar rūpybą ir skiriant globėją ar rūpintoją, turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju (rūpintoju) asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Taigi, skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja prašo, o Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rekomenduoja A. J. globėja bei rūpintoja tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, skirti jo motiną – pareiškėją J. J.. Neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintas A. J. ir jo atstovas advokatas Vytas Kantaravičius, taip pat prašo A. J. globėja bei rūpintoja paskirti jo motiną. Vertinat pareiškėjos asmenybę, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. J. neteista (el. b. l. 174), administracine tvarka nebausta (el. b. l. 175), jos sveikatos būklė leidžia jai globoti kitą asmenį (el. b. l. 8). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja sūnumi rūpinasi nuo pat vaikystės, geriausiai žino jo negalavimus, jų santykiai geri. A. J. tėvas – suinteresuotas asmuo K. J. teismo posėdžio sutiko, kad sūnaus globėja ir rūpintoja būtų paskirta pareiškėja. Išdėstytu pagrindu, siekiant apsaugoti neveiksniu bei ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto A. J. teises ir interesus, jo globėja ir rūpintoja skirtina pareiškėja J. J. (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis).

Nors, iš bylos duomenų matyti, kad A. J. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau jam yra mokamos socialinės išmokos, todėl jo turtui (piniginėms lėšoms) skirtinas turto administratorius – jo globėja ir rūpintoja paskirta J. J. (CK 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

J. J. išaiškintina, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovas pagal įstatymą ir turi šias teises ir pareigas: 1) ginti neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje; 3) duoti sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padėti jam įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir tesėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 4) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 5) neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 6) sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 Eur sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 1, 2 dalys); 7) visais atvejais gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 8) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 9) neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos; 10) neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Išaiškinti J. J., kad globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys).

Sprendimo dalis dėl globos, rūpybos nustatymo ir globėjo bei rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo psichiatrijos ekspertizės apmokėjimu ir procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas ir 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 3. Dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

- asmeninių neturtinių santykių srityje – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.).

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2. Šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 3. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šiame sprendime, kuriuo jis pripažintas neveiksniu, nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), rūpybą šiame sprendime, kuriuo jis pripažintas ribotai veiksniu, nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėja, rūpintoja ir turto administratore J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti J. J., kad globėjas, rūpintojas ir turto administratorius yra savo globotinio, rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina teises ir interesus be specialaus pavedimo.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.