- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- II-159-347/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03366-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovams I. B., G. P., išnagrinėjusi D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-05-06 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1417656-12 D. U. nubaustas administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. Nuobauda jam paskirta už tai, kad 2012-02-05 20.14 val. Kaune, Ugnės g. 7, vairuodamas transporto priemonę, įvažiuodamas į kelią iš greta esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko apgadintos abi transporto priemonės. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 107 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
D. U. skunde nurodė, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, eismo įvykio aplinkybes ištyrė formaliai, visiškai nevertindamas kito automobilio vairuotojo veiksmų, dėl kurių ir įvyko eismo įvykis. Jis važiavo automobiliu „Nissan Almera“ iš Ugnės g. esančio kotedžo kiemo, suko į dešinę. Prieš tai pažiūrėjo į dešinę, po to į kairę, ir įsitikinęs, kad nėra transporto priemonių ir važiuoti saugu, pradėjo važiuoti iš kiemo. Vos tik įvažiavęs į kelią, pastebėjo priešpriešine eismo juosta, iš dešinės į kairę pusę važiuojantį automobilį „Opel Zafira“. Bandė stabdyti automobilį, tačiau kelio danga buvo slidi ir jis atsitrenkė į „Opel Zafira“ šoną. Pareigūnas neįvertino, kad „Opel Zafira“ vairuotojas be jokios priežasties važiavo kaire eismo juosta, jog šalia kelio auga aukšta gyvatvorė, kuri riboja kelio matomumą, todėl jis nematė kaire eismo juosta atvažiuojančios transporto priemonės. Prieš išvažiuodamas į kelią ir pasižiūrėdamas į dešinę, kiek leido matymo kampas, įsitikino, kad kelyje jokių transporto priemonių nėra, o keliasdešimt metrų matoma dešinė eismo juosta buvo visiškai tuščia, todėl jam nekilo abejonių, kad važiuoti saugu. Susidūrimo metu visas „Opel Zafira“ automobilis buvo kairėje priešpriešinėje eismo juostoje. „Opel Zafira“ vairuotojas važiavo kaire eismo juosta ir tuo metu jokio manevro neatlikinėjo. Dešinėje kelio pusėje, kurą jis gerai matė, jokių transporto priemonių ar kitų kliūčių nebuvo. Jei „Opel Zafira“ vairuotojas būtų važiavęs dešine eismo juosta, susidūrimas tikrai nebūtų įvykęs. Be to, „Opel Zafira“ vairuotojas nurodė, kad važiavo 30 km/h per valandą greičiu, o atsižvelgus į buvusias eismo sąlygas (kelio danga buvo visiškai padengta ledu), toks greitis yra nesaugus. Po eismo įvykio bendraujant su „Opel Zafira“ vairuotoju paaiškėjo, kad jis gyvena tame kotedžų kvartale ir važiuoja ta gatve kiekvieną dieną, nurodė, kad yra įprasta laikytis kairės, o ne dešinės pusės, nes paprastai dešiniajame kelkraštyje stovi gyventojų automobiliai. Tą patvirtina tai, kad dešinė kelio pusė buvo padengta nedideliu sniego sluoksniu be provėžų, o kairė eismo juosta buvo su aiškiomis provėžomis. Tačiau eismo įvykio metu dešiniajame kelkraštyje jokių transporto priemonių nebuvo. Teismui grąžinus bylą tirti iš naujo, pareigūnai jokio tyrimo iš esmės neatliko. Papildomuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad „Opel Zafira“ vairuotojas važiavo priešinga eismo juosta, nes turėjo apvažiuoti dėl sniego susidariusias kliūtis, tačiau ši aplinkybė nei įvykio vietoje surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, nei įvykio vietos schemoje nebuvo nurodyta. Be to, „Opel Zafira“ vairuotojo papildomame paaiškinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, prieštarauja eismo įvykio vietos schemai, kurioje užfiksuota padėtis po įvykio. Prašo panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime raštu su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 107 punktas imperatyviai nurodo, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pareiškėjas, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, nepriklausomai nuo to, kuria kelio puse jos važiuoja. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis važiavo kaire, jam priešpriešine eismo juosta be jokios priežasties, viršydamas saugų greitį, kad šalia kelio auga aukšta gyvatvorė, kuri riboja matomumą, nepagrįsti. Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuotos dešiniajame kelkraštyje stovinčios transporto priemonės, kurias nukentėjusiajam, važiuojančiam tiesiai, reikėjo apvažiuoti, pagrindinio kelio plotis yra tik 5,8 m, todėl darant lenkimo manevrą jis turėjo važiuoti kaire puse. Be to, nukentėjusysis, važiuodamas pagrindiniu keliu, negalėjo numatyti pareiškėjo veiksmų ir neturėjo pareigos praleisti iš teritorijos į kelią įvažiuojantį automobilį. Kadangi šalia kelio auga aukšta gyvatvorė, kuri stipriai riboja kelio matomumą, pareiškėjas turėjo elgtis atsargiau ir pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu.
Teismo posėdžio metu D. U. savo skundą palaikė ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Papildomai paaiškino, kad nuo gyvatvorės iki įvažiuojamosios kelio dalies yra keli metrai. Kito automobilio vairuotojas rašė, kad važiavo 30-40 km/h greičiu. Tokiu greičiu galima per vieną sekundę nuvažiuoti 8-12 metrų. Jam atrodė, kad nėra kliūčių išvažiuoti. Jis išvažinėjo iš kiemo, stebėjo kelią. Kelias buvo apšviestas gerai. Toje sankryžoje auga aukšta gyvatvorė, stovi tuja, jis matė dešinę juostą, ji buvo laisva, automobiliai ten nestovėjo. Ir jis galėjo saugiai išvažiuoti. Jis įsitikino ir pradėjo važiuoti. Kito automobilio vairuotojas nepaisė kelių eismo taisyklių, nevažiavo dešine puse ir atsirado prieš akis staiga. Jo išvažiavimas iš kiemo nebuvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Jei kitas vairuotojas būtų važiavęs kaip nurodo taisyklės, įvykio nebūtų buvę. Eismo įvykis įvyko vos jam išvažiavus vieną metrą.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Visa bylos medžiaga ir surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kaltas ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punktą. Išvažiuodamas iš teritorijos vairuotojas turi būti atidus. Gyvatvorė nėra arti krašto Ji yra atstumu iki 3 metrų. Kelio danga buvo slidi ir tai neleidžia vairuotojui elgtis neatsargiai. Pareiškėjo kaltę patvirtina tai, kad pareiškėjas įvažiavo į kito automobilio vidurį, nukentėjusiojo automobilis buvo arti išvažiavimo. Jei automobilis būtų atsiradęs netikėtai, tai būtų apgadintas automobilio priekis, o ne vidurys.
Nukentėjusysis – antrasis eismo įvykio dalyvis – R. R. parodė, kad buvo vasario mėnuo, labai slidu. Važiavo Ugnės gatve, iš kiemo išvažinėjo automobilis ir įvažiavo į jo automobilio kairę pusę. Jis važiavo vidurio keliu, nes dešinėje pusėje stovėjo automobiliai, be to, nakčiai žmonės palieka ten automobilius, yra provėžos. Ten buvo ledas. Greičio nebuvo, nes jis turėjo įsukti į kitą kiemą. Privažiavo prie gatvelės ir pamatė, kaip ant stabdžių pričiuožia automobilis ir kad jau nesuspės pristabdyti. Neturėjo jokios galimybės pasitraukti. Jam įvažiavo į automobilio vidurį. Ne jis įvažiavo, bet jam įvažiavo. Sudarant įvykio vietos schemą jis dalyvavo. Schema maždaug teisinga. Jis automobilį buvo patraukęs iš eismo įvykio vietos, kadangi namo gyventojai reiškė pretenzijas, pravažiuojantys asmenys liepė patraukti. Buvo sniego, provėžos. Ten yra daugiabučiai namai ir gyvatvorės, gyvatvorė iki kampo yra gal pusantro metro atstumu. Tuja stovi ant paties kampo. Jis sakė, kad yra provėžos ir taip važiuoja automobiliai. Jei jis būtų važiavęs, būtų įsirėmęs į stovinčius automobilius, be to, buvo pusnis, kelias nenuvalytas. D. U. nevažiavo išvažiavimo iš kiemo dešine puse, o važiavo viduriu kelio. Jei išvažiavimas neįmanomas, tai reikia sustoti ties kelio susikirtimu ir pasižiūrėti. Jis matė, kaip automobilis čiuožė, vadinasi, žinojo, kad reikia pristabdyti. Jam D. U. iš pradžių siūlė pildyti deklaraciją, kad yra kaltas. Po to D. U. kažkam paskambino ir nutarė kviesti policiją, sakė, kad yra abipusė kaltė. Po įvykio automobiliai važiavo pirma juosta.
Liudytojas M. K. parodė, kad buvo avarija Romainiuose, buvo žiemos metas. Vienas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, kitas išvažiavo iš šalutinės gatvelės ir susidūrė. Kaltė buvo to vairuotojo, kuris išvažiavo iš šalutinės gatvelės. Įvykio vietoje buvo abu vairuotojai, jie ginčijosi dėl aplinkybių. Buvo slidi kelio danga, iš šalutinio kelio išvažiavus auga krūmai, jie kažkiek trukdo matomumui. Kiek atsimena, pagrindine gatve važiavęs automobilis važiavo savo kelio puse. Ką rašė pranešime ir ar stovėjo ten automobiliai, neatsimena.
Liudytojas T. K. parodė, kad Ugnės gatvėje buvo įvykis, jis braižė schemą, kolega rašė. Viskas vyko abiejų vairuotojų akivaizdoje, vairuotojai jiems pretenzijų neturėjo. Prie šalutinio kelio augo krūmai, gal tai turėjo įtakos matomumui. Pagrindiniame kelyje dešinėje pusėje buvo pristatyta automobilių ir buvo sniego sangrūda. Jei schemoje nubraižyta, kad nebuvo automobilių, tai nebuvo. Provėžos buvo daugiau kairėje kelio pusėje. Ta gatvė yra tarp gyvenamųjų kiemų, automobiliai statomi ne tik kiemuose. Automobiliai važiavo kaire kelio puse. Automobiliai važiuoja ne pagal eismo taisykles, bet kitaip neįmanoma pravažiuoti. Tiek vienas, tiek kitas vairuotojas turėjo įvertinti situaciją. Pareiškėjas išvažiavo iš šalia kelio esančio kiemo, atstumas iki krūmų yra 2-3 metrai.
Liudytoja J. P. parodė, kad šių metų vasario 5 dieną brolis atvažiavo jos pasiimti į Ugnės gatvę. Apie 20 val. jie pajudėjo link pagrindinės gatvės. D. U. stabtelėjo apsidairyti, ar kas važiuoja pagrindine gatve. Ten negali matyti, nes už metro yra tanki gyvatvorė ir privalai išvažiuoti, kad pamatytum, ar kas nors važiuoja. D. U. pristabdė ir viskas greitai įvyko. Buvo smūgis. Brolis buvo pasisukęs į dešinę ir kitas automobilis pralėkė pro juos ir kirto. Ji sėdėjo priekyje. Ji to automobilio nepamatė, tik pajuto smūgį. Gatvė buvo apšviesta. Per gyvatvorę nesimato pagrindinės gatvės. Nieko nematai, kas važiuoja iš dešinės. Iš kairės pusės automobilių nebuvo. Kad būtų galima matyti, automobilis turėjo pajudėti kažkiek į priekį. Nuo išvažiavimo iš Ugnės gatvės iki gyvatvorės atstumas yra iki dviejų metrų. Dar tuja yra. Įvykio vietoje buvo ilgai, laukė policijos, matė, kad visi puikiai važiuoja dešine kelio puse. Automobilių sustatytų nebuvo.
Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad D. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 107 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui“ ir „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“. Tačiau Kelių eismo taisyklių 105 punktas numato, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“, 125 punkte numatyta, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išvažiuojant iš kiemo į kelią matomumą dešinėje pusėje riboja aukšta gyvatvorė. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad transporto priemonės stovėjo tik už sankryžos, jokios kliūtys dešinėje kelio pusėje, dėl kurių reikėtų važiuoti priešpriešine eismo juosta, schemoje nepažymėtos. Iš D. U. skundo ir jo paaiškinimų teisme, o taip pat ir iš antro eismo įvykio dalyvio R. R. rašytinio paaiškinimo bei jo parodymų teisme matyti, jog D. U. nesilaikė 9, 107 punktuose nustatytų reikalavimų, neįsitikino, kad išvažiuoti į kelią saugu, neatsižvelgė į tai, kad šalia išvažiavimo auga gyvatvorė, kuri riboja matomumą, be to, kelio danga slidi. D. U. turėjo elgtis dar atsargiau ir visiškai įsitikinti, kad išvažiuoti į kelią yra saugu. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobilio „Nissan Almera“ apgadinta priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio žibintas, automobilio „Opel Zafira“ apgadinta priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys. Automobilių apgadinimai patvirtiną tą faktą, kad būtent D. U. automobiliu „Nissan Almera“ trenkėsi į R. R. automobilį „Opel Zafira“, važiavusį pagrindiniu keliu, pažeisdamas aukščiau minėtų taisyklių reikalavimus.
Byloje esantys duomenys duoda pagrindą manyti, jog R. R. taip pat buvo neatsargus bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 105, 125 punktų reikalavimus, t. y. nevažiavo dešine kelio puse, ir šie jo veiksmai taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau tai nepaneigia D. U. veikos neteisėtumo, nepaneigia tų aplinkybių, kad D. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Kelių policijos pareigūnai už padarytą pažeidimą D. U. paskyrė minimalią baudą, todėl ją keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
D. U. skundo netenkinti.
Palikti 2012-05-06 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 20N-1417656-12 nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.