Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-16 · Byla Nr. ATP-906-348/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-159-347/2012Nutartis · 2012-09-20Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-906-348/2012Nutartis · 2012-11-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-16
Bylos Nr.
ATP-906-348/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-03366-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-906-348/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03366-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties D. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-06 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) nutarimu D. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. nubaustas – 100 Lt bauda. Nuobauda jam paskirta už tai, kad 2012-02-05 20.14 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, įvažiuodamas į kelią iš greta esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko apgadintos abi transporto priemonės. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 107 punktų reikalavimus.

Institucijos nutarimą pareiškėjas apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-09-20 nutartimi D. U. skundą atmetė ir Institucijos 2012-05-06 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis, pareigūnų tarnybinius pranešimus, padarė išvadą, jog Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. U. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jis važiavo automobiliu „Nissan Almera“ iš (duomenys neskelbtini). esančio kiemo, suko į dešinę. Išvažiuodamas apsidairė ir įsitikinęs, kad nėra transporto priemonių ir važiuoti saugu, pradėjo važiuoti iš kiemo. Tik įvažiavus į kelią, pastebėjo priešpriešine eismo juosta, iš dešinės į kairę pusę važiuojantį automobilį „O. Z.“. Bandė stabdyti automobilį, tačiau kelio danga buvo slidi ir jis atsitrenkė į „O. Z.“ šoną. Apelianto nuomone nei pareigūnai, nei apylinkės teismas neįvertino, kad „O. Z.“ vairuotojas be jokios priežasties važiavo kaire eismo juosta, jog šalia kelio auga aukšta gyvatvorė, kuri riboja kelio matomumą, todėl jis negalėjo matyti kaire eismo juosta atvažiuojančios transporto priemonės. Prieš išvažiuodamas į kelią ir pasižiūrėdamas į dešinę, kiek leido matymo kampas, įsitikino, kad kelyje jokių transporto priemonių nėra, o keliasdešimt metrų matoma dešinė eismo juosta buvo visiškai tuščia, todėl jam nekilo abejonių, kad važiuoti saugu. Susidūrimo metu visas „O. Z.“ automobilis buvo kairėje priešpriešinėje eismo juostoje. Apelianto teigimu, jei „O. Z.“ vairuotojas būtų važiavęs dešine eismo juosta, susidūrimas tikrai nebūtų įvykęs. Be to, „O. Z.“ vairuotojas nurodė, kad važiavo 30 km/h per valandą greičiu, o atsižvelgus į buvusias eismo sąlygas (kelio danga buvo visiškai padengta ledu), toks greitis buvo nesaugus. Po eismo įvykio bendraujant su „O. Z.“ vairuotoju paaiškėjo, kad jis gyvena tame kotedžų kvartale ir važiuoja ta gatve kiekvieną dieną, nurodė, kad yra įprasta laikytis kairės, o ne dešinės pusės, nes paprastai dešiniajame kelkraštyje stovi gyventojų automobiliai. Tą patvirtina tai, kad dešinė kelio pusė buvo padengta nedideliu sniego sluoksniu be provėžų, o kairė eismo juosta buvo su aiškiomis provėžomis. Tačiau eismo įvykio metu dešiniajame kelkraštyje jokių transporto priemonių nebuvo. Taip pat apeliantas teigia, jog apylinkės teismo išvada, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 107 punktų reikalavimus yra nepagrįsta, nes jis išvažiuodamas į gatvę buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, įsitikinęs, kad tai daryti buvo saugu, o eismo įvykis kilo „O. Z.“ vairuotojo veiksmų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į D. U. apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. U. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog D. U. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Nors D. U. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, motyvuodamas, kad dėl įvykio jis nekaltas, o kaltas automobilio O. Z. vairuotojas, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei apylinkės teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Remiantis nukentėjusiojo R. R. bei kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų M. K., T. K. parodymais, tarnybiniais pranešimai, autoįvykio schema ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad būtent D. U. prieš įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė, t. y. nedavė kelio gatve R. R. vairuojamam automobiliui O. Z. ir su juo susidūrė, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog eismo įvykio kilimą lėmė būtent D. U. padaryti KET 9, 107 punktuose numatytus pažeidimas. Iš to seka, kad būtent D. U. padaryti KET pažeidimai buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas įvertino ne tik administracinė atsakomybėn patrauko asmens padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir automobilio O. Z. vairuotojo R. R. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. U. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė