Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-745-1101/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
e2-745-1101/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11160-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Atsakovas
A. R., I. R.
Ieškovas
akcinės bendrovės SEB banko
Advokatai
Vaidotas Sviderskis, Sigita Stukaitė
Kategorijos
  • 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-745-1101/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11160-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Sigitai Stukaitei,atsakovui A. R. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams A. R. ir I. R., prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų A. R. ir I. R. (duomenys neskelbtini) sudaryto paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalį dėl atsakovo A. R. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei I. R.; 2) taikyti restituciją, t. y. priteisti atsakovui A. R. iš atsakovės I. R. šį turtą: 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei nukreipti skolos pagal 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-32154-595/2014 išieškojimą banko naudai į 1/8 dalį buto; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą išieškotojo AB SEB banko naudai iš skolininko A. R. pagal 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą. 2021 m. liepos 5 d. ieškovas gavo patvarkymą iš antstolio, kuriuo ieškovas informuotas apie galimą pažeistų teisių gynimą. Patvarkyme nurodyta, jog vykdymo metu nustatyta, kad atsakovo tėvui I. R. priklausė turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. R., turėdamas paveldėjimo teisę, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių perleidimo sandoriu perleido paveldėjimo teisę atsakovei I. R. (atsakovo mamai). Ieškovas, būdamas atsakovo A. R. kreditorius, turintis reikalavimo teisę ir vykdydamas išieškojimą nuo 2014 metų, reiškia ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų A. R. ir I. R. (duomenys neskelbtini) sudaryto paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalį dėl atsakovo A. R. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei I. R.; bei taikyti restituciją, t. y. priteisti atsakovui A. R. iš atsakovės I. R. šį turtą: 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsakovui A. R. turėjo priklausyti 1/8 dalis minėto buto. Atsakovas po tėvo mirties kartu su kitais įpėdiniais (dviem kitais broliais) perleido savo paveldėjimo teises motinai I. R. ir tokiu būdu neteko teisės įsigyti nuosavybės teisę į jam priklausančią 1/8 dalį buto.

Šalies argumentai

3. Ieškovo teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Pirma, ieškovas reikalavimą kildina iš 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės tesimo vykdomojo rašto. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo skola ieškovui sudarė 2 572,72 Eur. Taigi atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties tuo metu, kai jau iš atsakovo A. R. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas ieškovui. Antra, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises, nes vykdydamas išieškojimą antstolis nurodė, kad atsakovas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Perleidęs išieškojimą atsakovas tapo nemokus. Trečia, atsakovas neprivalėjo sudaryti sandorio. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas, sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti paveldėjimo teisių sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs perleisti paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo mirties. Trečia, atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi paveldėjimo teises neatlygintinai perleido savo mamai. CK 6.67 straipsnio 1 punktas tokiu atveju preziumuoja atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas ginčijamą sandorį sudarė (duomenys neskelbtini), apie paveldėjimo sandorio sudarymą ieškovas sužinojo gavęs 2021 m. liepos 5 d. antstolio patvarkymu, taigi į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. R. prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo A. R. tėvas I. R.. Iki mirties velionis I. R. gyveno kartu su savo sutuoktine, atsakovo mama I. R. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tėvo I. R. mirtis buvo gana staigi ir netikėta, kita vertus, šeimoje visada buvo aišku, kad visas turtas priklausė tėvams: I. R. ir I. R., tai yra jų asmeninis šeimos turtas ir niekas kitas į šį turtą negali pretenduoti, įskaitant ir vaikus. Visų šeimos narių valia buvo ir yra ta, kad niekas kitas į šį turtą pretenduoti negali, išskyrus ir vaikus. Visų šeimos narių valia buvo ir yra, kad mirus vienam iš tėvų visas turtas atitektų kitam. Po tėvo mirties visi trys sūnūs nuvyko pas notarą ir išreiškė valią, kad jie nesiekia gauti palikimo, patvirtino, kad palikimas lieka mamai I. R.. Nors formaliai atsakovas A. R. ir kiti jo broliai priėmė palikimą ir tik tada jį padovanojo mamai, tačiau iš esmės buvo siekiama palikimo net nepriimti ir iškart jį visą perleisti, t. y. palikti mamai, kokia ir buvo velionio tėvo valia. CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti galima tik tuos sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo. Šiuo atveju, o taip pat vertinant ir pačios prievolės bei santykio esmę, laikantis geros moralės ir gerų tradicijų – atsakovas ginčo sandorį sudaryti turėjo ir privalėjo, kadangi jo veiksmai atitiko šeimos interesus ir velionio valią. Atsižvelgiant į tai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčo sandorį.

6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė I. R. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad kartu su sutuoktiniu per visą savo gyvenimą užgyveno vienintelį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė kartu su vyru pasikalbėdavo, kad jiems mirus butas atiteks vaikams, o po vieno iš jų (sutuoktinių) mirties, butas atiteks kitam sutuoktiniui. Neturėdami teisinių žinių atsakovė ir jos sutuoktinis sąžiningai klydo, kad po vieno sutuoktinio mirties, kitam sutuoktiniui butas liks be jokių teisinių veiksmų. Atsakovė ir jos sutuoktinis nežinojo, kad tokiu atveju yra būtinas testamentas. Mirus sutuoktiniui ir atsakovei kreipusis į notarę, atsakovei buvo paaiškinta, kad butą paveldės ne tik atsakovė, bet ir jos vaikai. Notarės siūlymu vaikai priėmė palikimą ir padovanojo paveldėjimo teises mamai (atsakovei). Atsakovė nežinojo, kad jos sūnus A. R. turėjo finansinių problemų. Atsakovo A. R. skola nėra didelė jis ją galėtų grąžinti iš savo pajamų. Šiuo atveju būtų neproporcinga, neprotinga ir nesąžininga tenkinti ieškinį ir grąžinti atsakovui 1/8 dalį buto, kurio vertė net 10 025 Eur. Ieškovo finansinis reikalavimas yra žymiai mažesnis nei buto dalies, kurią ieškovas siekia sugrąžinti atsakovui A. R., vertė.

7. Teismo posėdžių metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

8. Kaip minėta, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kuria atsakovas A. R. perleido jam priklausančią paveldėjimo teisę į 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir leisti nukreipti išieškojimą į nurodytą palikimo dalį.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

10. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, iš esmės įrodinėja, kad nėra šių CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų: 1) atsakovas A. R. nebuvo nesąžiningas; 2) atsakovas A. R. turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį.

11. Pirmiausia šiame sprendime trumpai pasisakytina dėl neginčytinų actio Pauliana sąlygų.

12. Pirma, byloje nėra ginčo, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. R.. Byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. vykdomasis raštas, iš kurio matyti, kad iš atsakovo A. R. vykdomas 1 866,89 Eur (6 456,86 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 55,90 Eur (193 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimas. Atsakovas neginčijo, kad įsiskolinimas iki šiol nėra padengtas.

13. Antra, atsakovai iš esmės neginčijo, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo A. R. kreditoriaus, teises. Teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas nuo 2014 metų neturi finansinių galimybių padengti įsiskolinimo ieškovui. Atsakovui A. R. nesudarius ginčijamo sandorio, jis būtų įgijęs nuosavybės teisę į 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi nesant ginčo sandorio atsakovas būtų įgijęs dalį nekilnojamojo turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovo A. R. kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovas neteko dalies turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

14. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko A. R. turto, 2021 m. liepos 5 d. patvarkymu informavo ieškovą apie ginčo sandorį. Byloje nėra duomenų ir atsakovai neįrodinėjo, kad apie ginčo sandorį ieškovas galėjo žinoti anksčiau. Ieškovas ieškinį dėl minėto sandorio panaikinimo padavė 2022 m. gegužės 10 d., taigi nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino.

15. Kadangi ginčo sandoris yra neatlygintinis, atsakovės I. R. (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nevertintinas.

16. Kaip jau minėta, byloje kilęs ginčas dėl atsakovo A. R. (ne)sąžiningumo ir pareigos sudaryti ginčo sandorį (ne)turėjimo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

18. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

19. Šiuo atveju tiek atsakovas A. R., tiek liudytojais apklausti jo broliai (V. R. ir I. R.) paaiškino, kad palikimo po tėvo mirties atsisakė savo mamos (atsakovės) I. R. naudai. Jų teigimu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis tėvų turtas, kurį tėvai sunkai įsigijo ir labai vertino. Aplinkybė, jog buvo pasirinktas toks palikimo atsisakymo būdas, jog pirma sūnūs po tėvo mirties priėmė palikimą ir tą pačią dieną padovanojo savo paveldėjimo teises mamai (o ne vienašaliais sandoriais atsisakė palikimo) esmės nekeičia – ginčo sandoriu iš esmės vaikai atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, mamos naudai. Nei atsakovai, nei kiti liudytojais apklausti atsakovės I. R. sūnūs teisinio išsilavinimo neturi. Atsakovų ir liudytojais apklaustų V. R. ir I. R. paaiškinimais, teisinę formą, kad visą palikimą priimtų pergyvenusi sutuoktinė (atsakovė I. R.), parinko notarė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Tą aplinkybę, jog buvo ketinama po vieno sutuoktinio mirties visą turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, patvirtino ir atsakovė I. R. savo atsiliepime.

20. Kaip jau buvo minėta, ne tik atsakovas A. R., bet ir kiti jo broliai (V. R. ir I. R.) (duomenys neskelbtini) perleido (padovanojo) savo paveldėjimo teises mamai – atsakovei I. R.. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad visi palikėjo vaikai padovanojo savo paveldėjimo teises mamai, iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, o taip pat ir pergyvenusios sutuoktinės valią, jog visas paveldimas turtas atitektų pergyvenusiai sutuoktinei, t. y. atsakovei I. R..

21. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovas A. R. nuo 2014 metų turi pakankamai nedidelio dydžio įsiskolinimą AB SEB bankui (be procesinių palūkanų apie 2 000 Eur). Ginčo sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini) Kaip jau minėta, ne tik atsakovas, bet ir kiti palikėjo I. R. sūnūs (V. R. ir I. R.) perleido (padovanojo) savo paveldėjimo teises mamai I. R., paaiškindami, jog visiems buvo suprantama, kad butas ((duomenys neskelbtini)) turi likti mamai, ir tik po jos mirties atiteks vaikams. Visi palikėjo ir atsakovės I. R. vaikai ginčo sandorio sudarymo metu jau gyveno atskirai.

22. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes (šeimynines aplinkybes, skolos dydį), sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo mamos, kuriai minėtas butas buvo vienintelis užgyventas turtas ir gyvenamoji vieta, naudai, o ne atsakovo A. R. siekio, kad ieškovo šiek tiek didesnis nei 2 000 Eur įsiskolinimas nebūtų nukreiptas į minėtą butą.

23. Tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą, kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022; Klaipėdos apygardos tesimo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-800-618/2022).

24. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad palikėjo vaikai, įskaitant ir atsakovą A. R., turėjo teisinę pareigą sudaryti ginčo sandorį, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas A. R. ginčo sandorio metu veikė sąžiningai. Nesant bent vienos iš sąlygų, nurodytų šio sprendimo 9 punkte (šiuo atveju atsakovo A. R. nesąžiningumo), actio Pauliana ieškinys negali būti tenkinamas.

25. Kita vertus, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio patenkinimas neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Šiuo atveju skolos dydis nesiekia 3 000 Eur; turtas, į kurį siekiama nukreipti išieškojimą, yra vienintelis garbaus amžiaus atsakovės I. R. gyvenamasis būstas, kuriame ji visą gyvenimą gyveno; be to, teismo vertinimu, išieškojimas iš 1/8 dalies buto būtų sunkiai praktiškai įgyvendinamas.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas.

27. Byloje patirta 60,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį ir vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, 60,40 (šešiasdešimt eurų ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė