Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1878-254/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
2S-1878-254/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
Ieškovas
UAB “Aviaturas ir partneriai“
Atsakovas
UAB “Kauno ugnelė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1878-254/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Mindaugas Plučas
Procesinio sprendimo kategorija 110.1, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Aviaturas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Aviaturas ir partneriai“ ieškinį atsakovui UAB “Kauno ugnelė“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB “Aviaturas ir partneriai“ teisme pateikė ieškinį atsakovui UAB “Kauno ugnelė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 577,95 Lt skolos, 3 704,03 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad skolos suma yra didelė, atsakovas nuolat raginamas atsiskaityti, tačiau šios prievolės nevykdo, taip pat atsakovas nepateikė jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo garantijų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, galima įtarti, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog tai, kad ieškovo nuomone atsakovas nepagrįstai nesumoka jam piniginių lėšų, yra pagrindas ieškovui pareikšti teisme ginčo sumos dydžio ieškinį ir išspręsti tarp ūkinės veiklos subjektų kilusį civilinį - teisinį ginčą teisme, tačiau vien šios aplinkybės savaime, nesant jokių kitų ieškovo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones-uždėti areštą atsakovo turtui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas ieškinyje nenurodė iš viso jokių aplinkybių, ir teismui nepateikė jokių, bent jau minimalių jas patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, kad atsakovo ūkinė - finansinė padėtis šiuo metu gali būti sunki.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB “Aviaturas ir partneriai“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl ieškinio suma, sudaranti 24.281,98 Lt vertintina kaip didelė reikalavimo suma, ypač atsižvelgiant į tai, jog ši įsiskolinimo suma iš atsakovo pusės yra nesumokėta daugiau kaip 6 mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tai, ar ginčo suma yra didelė, vertintina kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į asmens turimo turto vertę, finansinius įsipareigojimus, turto likvidumą ir pan. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė ir kartu su ieškiniu teismui nepateikė ir visiškai jokių įrodymų, kurie bent jau iš dalies patvirtintų aplinkybę, kad atsakovo ūkinė-finansinė padėtis šiuo metu gali būti sunki. Ieškovo nuomone, tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta, kadangi turto arešto taikymas yra tik preliminari priemonė, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Įrodyti aplinkybę, jog ši suma atsakovui nėra didelė, atsižvelgiant į jo turimo turto vertę, yra atsakovo pareiga ( Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-774/2009). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad net ir tuo atveju, kai atsakovo turtinė padėtis ieškinio pareiškimo metu yra gera, nereiškia, kad ši padėtis negali pasikeisti po ieškinio pareiškimo, o juo labiau iki teismo sprendimo vykdymo momento, todėl būtent laikinosios apsaugos priemonės gali padėti užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo realumą.

Taip pat ieškovo teigimu, teismas netinkamai taikė CPK 144 str. 1 dalies nuostatas, netinkamai jas aiškino, taip pat pažeidė CPK 260 straipsnio normas. Ieškovo teigimu teismo nutartyje įvardinti motyvai apie tai, kad ieškovo nuomonė, jog atsakovas nepagrįstai nesumoka ieškovui priklausančių lėšų, nėra pagrindas taikyti atsakovo turto areštą, vertintina kritiškai, kadangi teismas dar neišnagrinėjęs bylos iš esmės jau preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą, taip pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teismo pareigą priimti sprendimą po to, kai yra ištirti visi byloje pateikti įrodymai. Toks aiškinimas atitiktų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2-142/2009 suformuotą praktiką, kad: "CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Pats apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tai, ar ginčo suma yra didelė, vertintina kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į asmens turimo turto vertę, finansinius įsipareigojimus, turto likvidumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šių duomenų įvertinti negalėjo, nes jais ieškovas prašymo negrindė. Todėl vien 24 281,98 Lt ieškinio sumą vertinti didele ir ieškovo prašymą tenkinti, nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Kadangi šiuo konkrečiu atveju ieškovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad apelianto nuostata, jog atsakovas turėtų įrodyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, faktiškai neįgyvendinama (CPK 148 str. 1 d.).

Teismas savo iniciatyva turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat ir rinkti įrodymus dėl jų taikymo pagrindo, tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. (CPK 144 str. 2 d.). Kitais atvejais taikytini bendrieji civilinio proceso principai, tame tarpe, ir rungimosi bei dispozityviškumo (CPK 12 str., 13 str.). Tinkamai naudojantis ieškovui suteiktomis procesinėmis teisėmis, galimas pakartotinas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ( CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25511-615/2009 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai: Albinas ČeplinskasAlgimantas Kukalis