Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-142/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
2-142/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas
UAB ,,Vilsotos metalas“
Atsakovas
UAB „Baltic Light Steel Framing“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-142/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Light Steel Framing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB ,,Vilsotos metalas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4135-578/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsotos metalas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Light Steel Framing“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilsotos metalas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Light Steel Framing“ 135 971,28 Lt skolą, delspinigius už praleistą mokėjimo terminą pagal patalpų nuomos sutartį, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovui priklausančio, taip pat ir (duomenys neskelbtini) esančio, kilnojamojo turto areštą, nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas jokio registruoto turto neturi, o turimą kilnojamąjį turtą bando slėpti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo atsakovui UAB „Baltic Light Steel Framing“ 135 971,28 Lt vertės kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, įskaitant kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesant ar nepakankant kilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Nutartyje teismas nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, todėl areštuotinas atsakovo kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, neviršijant 135 971,28 Lt sumos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Baltic Light Steel Framing“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad:

1. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovas turi kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas netinkamai suformulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nepagrįstai preziumavo, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui. Minėtame pastate esantis turtas (įrenginiai skirti plieno konstrukcijų gamybai), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui bendrovei Genesis TP Inc (Kanada), todėl jų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

2. Nagrinėjamoje byloje nėra jokios grėsmės būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Pagal ieškovo ir atsakovo 2008-05-09 sudarytą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atsakovas ieškovui yra pervedęs 384 208 Lt nepanaudotą avansą. Ši aplinkybė paneigia prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškinio suma yra vos trečdaliu didesnė už sumą, kurią kas mėnesį, vykdydamas nuomos sutartį, atsakovas privalo mokėti ieškovui.

3. Ieškovas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovas ketina paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą.

4. Areštuodamas atsakovui priklausančias pinigines lėšas, teismas nepagrįstai suvaržė įmonės komercinę veiklą. Dėl taikyto piniginių lėšų arešto atsakovas negali atlikti jokių finansinių operacijų, vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsiskaityti su įmonės darbuotojais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilsotos metalas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, kuriais atsakovas įrodinėja daiktų nuosavybės teisę, pateikti ne valstybine kalba (CPK 113 str. 3 d.). Skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis suformuluota tinkamai, areštuotas tik atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos piniginės lėšos. Atsakovo skunde nurodyti, jo teigimu, netinkami skundžiamos nutarties vykdymo veiksmai, gali būti apskųsti pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodytas konkretus areštuotinas atsakovo turtas, antstoliui areštavus kilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), atsakovas nepateikė visų dokumentų susijusių su turto nuosavybės teise. Atsakovas neįrodė areštuoto turto priklausymo tretiesiems asmenims. Atsakovo turtinė padėtis sunki, sutartiniai įsipareigojimai nevykdomi, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Apelianto argumentai dėl 2008 m. gegužės 9 d. Pastato nuomos sutarties sudarytos su ieškovu vykdymo yra susiję su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą bei teisėtumą, jie nevertintini ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB „Vilsotos metalas“ pareikšto reikalavimo suma 135 971,28 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia ieškinio suma laikytina didele ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Baltic Light Steel Framing“ 135 971,28 Lt vertės kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, įskaitant kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), areštą. Kilnojamojo turto nesant ar jo nepakankant ieškiniui užtikrinti, teismas nurodė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Įvertinus tokią nutarties formuluotę, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas, nurodydamas galimą atsakovo kilnojamojo turto buvimo vietą, sudarė galimybę vertinti nutartį kaip pagrindą areštuoti ne tik atsakovui, bet ir kitiems asmenims priklausantį turtą, esantį toje vietoje. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę, vykdant skundžiamą nutartį, galėjo būti areštuotas tik atsakovui UAB „Baltic Light Steel Framing“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas ar piniginės lėšos. Vertindama atskirojo skundo teiginius dėl tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio turto arešto, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neidentifikavo ir nesukonkretino areštuotino turto, todėl apelianto nurodyta aplinkybė yra susijusi su skundžiamos nutarties vykdymu ir neturi jokios reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsakovas, manydamas, kad, vykdydamas turto arešto nutartį, antstolis pažeidė CPK VI dalyje nustatytus reikalavimus, turi teisę CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka apylinkės teismui pateikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str.). Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui duomenų, koks turtas ar piniginės lėšos buvo areštuotos skundžiamos nutarties vykdymo metu, o su atskiruoju skundu pateikti įrenginių pervežimo važtaraščiai ir sąskaitos bei pirkimų užsakymai yra surašyti ne valstybine kalba, todėl negali būti laikomi leistinais įrodymais ir vertinami (CPK 11 str. 1 d., 113 str. 3 d., 198 str. 2 d.).

Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo teiginiai, susiję su 2008 m. gegužės 9 d. Pastato nuomos sutarties vykdymu ir avanso sumokėjimu, nepagrindžia geros atsakovo finansinės padėties, be to iš teismui pateiktos 2008 m. lapkričio 30 d. sudarytos Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas per 2008 metų 11 mėnesių patyrė 223 422 Lt nuostolį (b.l. 59). Aplinkybę, kad atsakovas neturi pakankamai turto, patvirtina ir ieškovo pateiktas 2008-12-05 atsakovo raštas ,,Dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo ir turto aprašo pakeitimo“ (b.l. 123).

Atskirajame skunde atsakovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-195/2005; 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-599/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-360/2007; 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-839/2007 ir 2008 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-131/2008 kuriose suformuluota teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, aiškinimo ir taikymo praktika. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nurodytos nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl pareigos į jas atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas neturi.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrų apribojimų atsakovui taikymu, todėl turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškovo pareikšto ieškinio sumai, pirmiausiai areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo pinigines lėšas.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas, taikydamas areštą atsakovo kilnojamam turtui, nepagrįstai taikė areštą ir piniginių lėšų atžvilgiu, dėl to buvo sutrikdyta įmonės komercinė veikla. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas, jokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). 2008-12-05 ieškovo rašte antstolių kontorai nurodyta, kad įmonė nėra sudariusi sutarčių, pagal kurias tretieji asmenys turi vykdytinų finansinių įsipareigojimų UAB „Baltic Light Steel Framing“. CPK 145 straipsnio 6 dalis numato, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju, teismas leidžiamų atlikti operacijų nenurodė. Pažymėtina, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas, todėl, įmonei visiškai uždraudus disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, yra apsunkinama ir sutrikdoma jos veikla.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, vykdant skundžiamą teismo nutartį gali būti areštuotos piniginės lėšos, todėl tam, kad nesutriktų atsakovo atsiskaitymas su įmonės darbuotojais, įmonė laiku mokėtų mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį papildo, nurodant, kad tuo atveju, jei bus areštuotos piniginės lėšos, leisti UAB ,,Baltic Light Steel Framing“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, sumokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovui išaiškintina, jog pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, taip pat taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 1 ir 2 d.). Taip pat proceso įstatymas nedraudžia atsakovui dar kartą kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu leisti areštuotomis bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis atlikti konkrečius mokėjimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Papildyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį. Tuo atveju, jei bus areštuotos piniginės lėšos, leisti UAB ,,Baltic Light Steel Framing“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, sumokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu uždarąja akcine bendrove „Vilsotos metalas“.

Nutarties nuorašus išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui ir bylos šalims.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis