Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismas, pirmininkaujant Civilinių bylų skyriaus teisėjui Vytautui Kursevičiui, išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meinara“ (toliau – UAB „Meinara“) ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovo vadovu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 23 d. (t. y. iki atleidimo iš pareigų dėl ieškovo bankroto proceso) buvo paskirtas ir buvo atsakovas M. K. Šiaulių apygardos teismo 2018-10-11 nutartimi UAB „Meinara“ iškelta bankroto byla. Šia nutartimi BUAB „Meinara“ bankroto administratoriumi paskirta MB „Renema“, į. kodas 30488367. Bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo administratoriui neperdavė buhalterinių dokumentų ir turto. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-102-569/2020 atsakovui taikė sankcijas ir apribojo teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Be kita ko, šioje nutartyje konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmai (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti bankroto bylą nemokiam vadovaujamam juridiniam asmeniui pažeidimą) bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos ieškovės kreditoriams padarymą. Šiaulių apygardos teismo nutartimis yra patvirtinti 41 343,08 Eur kreditoriniai reikalavimai.

Pagal ieškovo pareikštą ieškinį šios civilinės bylos ginčo dalykas yra UAB „Meinara“ buvusio direktoriaus civilinė atsakomybė ir jo pareiga atlyginti žalą, kurią ieškovas įvertina kaip visų teismo patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumos ir bendrovės įsipareigojimų padidėjimą nuo atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei,, t. y. nuo 2016-12-31 d., kurią sudaro - 27171,00 Eur.

Iki 2008-07-01 Įmonių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Nuo nurodytos datos, įsigaliojus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį papildančiai nuostatai – 4 daliai, be kita ko ir naujaje šiuo metu galiojančiame JANĮ imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos nuostatos, kad, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008-07-01), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2018-10-11 nutartimi, kuria UAB „Meinara“ iškėlė bankroto bylą, įpareigojo UAB „Meinara“ valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir tos dienos duomenimis, taip pat visus finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus. Atsakovas M. K., būdamas įmonės vadovu, neperdavė įmonės administratoriui įmonės turto, arba bent jau įrodymų į nagrinėjamą bylą apie tai, kad koks nors įmonės turtas bankroto administratoriui bankroto proceso metu buvo perduotas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad į BUAB „Meinara“ balansą 2016-12-31 duomenimis buvo įrašyta 31394,00 Eur turto vertė, iš kurio atsargų vertė sudarė 14540,00 Eur. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 8096,00 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 8757,00 Eur. 7151,39 Eur dydžio atsargų vertę sudarė nenurašyto kuro ir darbo priemonių vertė. Taigi, faktiškai bendrovė 2016-12-31 duomenimis turėjo turto už 24242,61 Eur (neskaitant nenurašytos kuro ir darbo priemonių vertės). Tuo tarpu pagal bankroto administratorei pateiktus duomenis, į 2016-12-31 balansą buvo įrašyti 27133,00 Eur įsipareigojimai kreditoriams. Kaip nurodo bankroto administratorius, 10092,00 Eur skolos (dienpinigiai A. V. ir R. G.) mokėjimo termino nustatyti nėra galimybės, nes nėra perduoti komandiruočių apskaitos dokumentai (nėra žinoma, kurį konkrečiai mėnesį priskaityti dienpinigiai), tačiau kadangi jų priskaitymai vykdyti 2016 m., vertintina, kad 2016-12-31 mokėjimo terminas buvo jau suėjęs, nes iki šio termino bendrovė turėjo padengti visus įsipareigojimus darbuotojams (pagal 2004-04-29 LRV nutarimą dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo Nr. 526 dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą). Taigi, 2016-12-31 duomenimis pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 26484,45 Eur ir daugiau nei 2 kartus viršijo pusę į balansą įrašyto turto realios vertės (24243,00 Eur ÷ 2 = 12121,50 Eur), t. y. 2016-12-31 bendrovė buvo nemoki ir 2017-01-06 bendrovės vadovas M. K. turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Pažymėtina, kad 2016-12-31 duomenimis bendrovė buvo nemoki ne tik pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ, bet ir pagal šiuo metu galiojantį JANĮ, kurio 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismas bylos duomenų pagrindu konstatuoja, kad į bendrovės balansą 2017-12-31 duomenimis buvo įrašyta 43479,00 Eur turto vertė, iš kurios atsargų vertė sudarė 22 802,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 20 674,00 Eur, o pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 3,00 Eur. 10 808,01 Eur dydžio atsargų vertę sudarė nenurašyto kuro ir darbo priemonių vertė. Taigi, faktiškai šio turto bendrovė neturėjo, jo vertė yra 0,00 Eur. Bankroto administratorius nurodo (ir byloje nėra priešingų duomenų), kad jokio kito materialaus turto, kurio vertė 11993,53 Eur, M. K. nėra perdavęs. 6873,12 Eur per vienerius metus gautinų sumų vertę sudarė M. K. įsiskolinimas bendrovei pagal avansinę apyskaitą, tačiau šios skolos M. K. bylos nagrinėjimo duomenimis nėra padengęs. 7055,89 Eur per vienerius metus gautinų sumų vertę sudarė PVM permoka biudžetui, tačiau faktiškai permoka biudžetui sudarė 5950,81 Eur.

Esant šioms aplinkybėms sutiktina su bendrovės bankroto administratoriaus išvada, jog faktiškai bendrovė 2017-12-31 duomenimis turėjo turto už 5950,81 Eur, kurį sudarė VMI prie LR FM permoka (kuri negrąžinta ir šios dienos duomenimis, nes bendrovė nebuvo ir nėra pateikusi deklaracijų). Apie jokį kitą bendrovės turtą byloje nėra duomenų. Taigi, 2017-12-31 duomenimis BUAB „Meinara“ pradelsti faktiški įsipareigojimai sudarė 55248,51 Eur, kai tuo tarpu į balansą įrašyto turto reali vertė buvo 2975,50 Eur (5951,00 Eur ÷ 2 = 2975,50 Eur). Bendrovės pradelsti faktiški įsipareigojimai daug kartų viršijo bedrovės į balansą įrašyto turto realią vertę.

Taigi 2016-12-31 bendrovė buvo nemoki, todėl M. K., būdamas bendrovės vadovu privalėjo imtis tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų – po balanso duomenų gavimo - 2017 metų sausio pradžioje kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nes ji buvo nemoki. Kaip jau minėta, ir pagal šiuo metu galiojantį JANĮ BUAB „Meinara“ 2016-12-31 balanso duomenimis buvo nemoki. Taigi, kaip pagristai pažymi BUAB „Meinara“ bankroto administratorius, nuo 2016-12-31 bendrovės įsipareigojimai buvo 27 133,00 Eur, o iki 2017-12-31 bendrovės įsipareigojimai išaugo iki 54304,00 Eur. Akivaizdu, kad nuo 2016-12-31 iki 2017-12-31 bendrovės finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, o pablogėjimas sudaro skirtumą nuo buvusių įsipareigojimų 2016-12-31 d., ir jų padidėjimą iki 2017-12-31 d., kas sudaro 27171,00 Eur.

Teismas spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės primena, jog tiek pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, tiek pagal šiuo metu galiojusį JANĮ, bendrovei esant nemokiai jau 2016-12-31 bendrovės vadovas M. K. po 2016-12-31 balanso gavimo privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė. Todėl savo neveikimu padarė bendrovei žalos. Šios faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas buvo nustatyti civilinėje byloje Nr. eB2-102-569/2020, todėl jos turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo.

Taigi 2020 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo konstatuoti ir neteisėti atsakovo veiksmai (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti bankroto bylą nemokiam vadovaujamam juridiniam asmeniui pažeidimas), ir neteisėtais veiksmais padaryta žala, ir padarytos žalos ieškovo kreditoriams dydis. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-102-569/2020 minėtas aplinkybes nustatė vadovaudamasis ieškovo administratoriaus prašyme (žr. ieškinio priedą Nr. 5) išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais, taip pat ieškovo didžiųjų knygų ataskaitomis. Teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje remiasi šiais prejudiciniais faktais ir grindžia jais šioje byloje priimamą galutinį procesinį sprendimą. Nors ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 41343,08 Eur, nes dalis 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvusių ieškovo kreditorių savo finansinių reikalavimų ieškovo bankroto byloje šiuo metu nepareiškė, teismas sprendžia, kad atsakovo padaryta žala turėtų būti laikomas bendras išaugęs ieškovo įsipareigojimų dydis, kadangi kreditoriai savo teisę pareikšti reikalavimus gali įgyvendinti iki pat ieškovo bankroto proceso pabaigos.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Civilinės atsakomybės sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniuose bei jas detalizuojančiose specialiose ĮBĮ nuostatose. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje jos visos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) egzistuoja.

Pagal bendrąja taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, visas šias sąlygas, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama CK 6.248 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo įrodinėjimo pareigos turinys yra specifinis, kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu atsakovas jau yra pripažintas padariusiu neteisėtus veiksmus, taip pat yra nustatytos su žala susijusios aplinkybės.

CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto prasmę, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017). Remiantis nurodyta proceso teisės norma ir jos išaiškinimu kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-102-569/2020 išnagrinėtos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kadangi teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, nagrinėtoje byloje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas ir kreditorių reikalavimų padidėjimas buvo nagrinėtos bylos dalyko dalimi. Taigi teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai; neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėto neveikimo ir atsakovo kaltė.

Dėl atsakovas neteisėtų veiksmų

Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, neteisėtais veiksmais laikytini įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų nevykdymas, veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartys, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Šią bendrąją teisės normą sukonkretina CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos – juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), nepainioti juridinio asmens turto su savu turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo ieškovo direktorius nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 23 d., todėl puikiai žinojo ieškovo finansinę būklę, nes buvo atsakingas tiek už buhalterinės apskaitos organizavimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis), tiek už kasdienę ieškovo veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Visgi visiškai jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti nebuvo imtasi, o svarbiausia – nebuvo inicijuotas ieškovo bankroto procesas.

Be to, 2020 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-102-569/2020 konstatuota, t. y. nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovas buvo nemokus jau nuo 2016 m. gruodžio 31 d., ir iki 2017 m. sausio 6 d. atsakovas turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tokie veiksmai nebuvo atlikti, taip pažeidžiant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą ir atliekant neteisėtus veiksmus (neveikimą). Todėl atsakovui kyla atsakomybė atlyginti jais padarytą žalą.

Dėl žalos ir jos dydžio

Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad žalos dydis nustatomas ne pagal konkretaus kreditoriaus reikalavimo padidėjimo aplinkybę, bet pagal tai, ar dėl vadovo neteisėtų veiksmų išaugo visi įmonės įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Vadovaujantis 2020 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-102-569/2020 nustatytais prejudiciniais faktais, nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovo įsipareigojimai buvo 27133,00 EUR, o iki 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai išaugo iki 54 304,00 EUR. Taigi bendras kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimas sudaro 27 171,00 EUR. Todėl remiantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika tai kvalifikuotina kaip atsakovo padaryta žala. Kartu primintina, kad vadovaujantis JANĮ 41 straipsnio nuostatomis, ieškovo bankroto procese gali būti patvirtinti ir šiuo metu dar nepareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie egzistavo 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, todėl teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai jam padaryta žala laiko visą išaugusią įsipareigojimų sumą, jos nesiejant su šiuo metu patvirtintų reikalavimų dydžiu.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos priežastinio ryšio

Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Teismo manymu, atsakovo atlikti neteisėti veiksmai - pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nepateikimas teismui bei dėl to atsiradusi žala (skolos padidėjimas) neabejotinai siejasi faktiniu priežastiniu ryšiu. Tuo atveju, jei atsakovas būtų įvykdęs ĮBĮ nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nedelsiant po sužinojimo apie jo nemokumą, kreditorių finansiniai reikalavimai būtų ne didesni nei 27133,00 EUR dydžio, t. y. jie nebūtų padidėję ir pasiekę 54 304,00 EUR sumos. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovo elgesys būtų atitikęs protingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, t. y. atsakovas būtų vykdęs jam įstatymuose nustatytas bendrovės vadovo pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu, kasdienės ieškovo veiklos organizavimu, jis aiškiai galėjo ir turėjo numatyti, jog vykdoma veikla yra nepelninga ir negeneruoja pakankamų pinigų srautų, reikalingų susidariusiems įsipareigojimams kreditoriams padengti. Nepaisant to, veikla buvo tęsiama į tai visiškai neatsižvelgiant, kas leidžia teigti žinojimą ir apie būsimą žalos atsiradimą.

Taigi neteisėti atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą – ieškovui esant nemokiam ir tęsiant nuostolingą veiklos vykdymą, jo įsiskolinimai tik didėjo. Viso to buvo galima išvengti, jei atsakovas būtų įvykdęs ĮBĮ numatytas pareigas.

Dėl atsakovo kaltės

Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje – laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nors CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo kaltės prezumpcija, CPK 182 straipsnio 4 punkto pagrindu atleidžianti ieškovą nuo šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėjimo, akcentuotina, kad atsakovas buvo ieškovo vadovu, o ši aplinkybė suponuoja aukštesnių veiklos ir atsakomybės standartų nei eiliniam bendrovės darbuotojui taikymą. Nepaisant to, atsakovas buvo itin nerūpestingas ir neapdairus, dėl ko šiurkščiai pažeidė įstatymuose numatytas pareigas. Tai įrodo, kad atsakovas žalą ieškovui padarė būtent kaltais neteisėtais veiksmais (neveikimu).

Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš pastarojo ieškovo naudai priteistinas 27171,00 Eur dydžio žalos atlyginimas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo priteistinas valstybės naudai žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteisiamos 27171,00 Eur sumos, t. y. 815,13 Eur. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės nei 10 Eur, t. y. tik 1,94 Eur jos iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos. Byloje nesant duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meinara“ ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meinara“ (į. k. 304088367, buveinė Vytauto g. 17, Klaipėdos m., bankroto administratorius MB „Renema“) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) 27171,00 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šimtą septyniasdešimt vieną Eurą) žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27171,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 815,13 Eur žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.