- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1519-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06429-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- S. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., A. R., V. P. ir D. P. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. V. pateikė skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/19/00246, Nr. 0123/19/00247 ir Nr. 0123/19/00245 ir prašė panaikinti antstolio M. P. 2019 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-19123-2869 dėl turto arešto taikymo raginimo metu; panaikinti areštą butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir 6099/10180 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis neįkainodamas turto nepagrįstai areštavo jai priklausantį butą su rūsiu ir 6099/10180 dalis žemės sklypo. Be to, antstolis areštavo turto daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolio M. P. 2019 m. vasario 26 d. patvarkymas Nr. S-19123-2869 dėl turto arešto taikymo raginimo metu naikintinas, nes CPK 746 straipsnis leidžia areštuoti įkaito davėjo turtą tik išsiuntus ar įteikus raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą. Šiuo atveju antstolis patvarkymą išsiuntė po to, kai areštavo turtą.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. S-5487 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį teismui kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0123/19/00246, Nr. 0123/19/00247 ir Nr. 0123/19/00245. Patvarkyme nurodė, kad preliminariai įvertino turto vertę ir nustatė, kad įkeisto turto vertė yra 3 kartus mažesnė nei įsiskolinimas, todėl pagrįstai areštavo kitą skolininkės turtą. Raginime įvykdyti sprendimą numatytas terminas dar nepasibaigęs, todėl turto vertinimo procedūra dar nepradėta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/19/00246, Nr. 0123/19/00247 ir Nr. 0123/19/00245 atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. antstoliui pateikti vykdyti Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 20 d. vykdomieji įrašai dėl 100 000 Eur skolos, 2 581,71 Eur palūkanų išieškojimo A. R. iš skolininkės S. V. ir įkaito davėjų V. P. ir D. P.. Hipoteka įkeistas įkaito davėjų turtas: 1) 0,1805 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2) 0,1801 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 3) 0,1802 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 4) 0,1816 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 5) 0,1813 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. vasario 25 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2019 m. vasario 26 d. surašė raginimus įvykdyti sprendimą, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl turto arešto taikymo raginimo metu, kuriuos išsiuntė skolininkei ir įkaito davėjams. Antstolis 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu dėl turto arešto taikymo raginimo metu areštavo hipoteka įkeistą įkaito davėjų turtą ir skolininkei priklausančius butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 6099/10180 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
5. Teismas pažymėjo, kad antstolis VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje atliko hipoteka įkeistų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalius numerius ir nustatė, kad šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra: (duomenys neskelbtini) – 6 300 Eur; (duomenys neskelbtini) – 6 100 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7 100 Eur; (duomenys neskelbtini) – 7 290 Eur; (duomenys neskelbtini) – 7 280 Eur. Taigi bendra penkių žemės sklypų vertė yra 34 070 Eur. Pareiškėjai priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 47 271 Eur, o 6099/10180 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 7 000 Eur.
6. Teismas pagal 2019 m. vasario 26 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą nustatė, kad antstolio vykdomą piniginį išieškojimą tą dieną sudarė 108 665,03 Eur: 209,16 Eur notaro atlygis, 2 581,71 Eur palūkanos, 100 000 Eur skola, 5 465,75 Eur palūkanos ir 408,41 Eur vykdymo išlaidos. Bendra viso areštuoto turto vertė yra 88 341 Eur, todėl teismas atmetė skundo argumentus dėl per didelio arešto masto kaip nepagrįstus.
7. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad patvarkymas Nr. S-19-123-2848 antstolių informacinėje sistemoje registruotas 2019 m. vasario 26 d., būsena: išsiųstas. Iš CPK 746 straipsnio 2 dalies normos turinio matyti, kad antstolis prieš areštuodamas turtą turi imtis priemonių paraginti skolininką įvykdyti sprendimą, tačiau formalus normos aiškinimas negalimas. Vien aplinkybė, kad Turto arešto aktų registrui pranešta pirmiau negu patvarkymas dėl turto arešto fiziškai perduotas paštui, nesudaro pagrindo antstolio 2019 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-19123-2869 dėl turto arešto taikymo raginimo metu pripažinti negaliojančiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja S. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nenurodė motyvų ir teisės normų, kuriomis remdamasis atmetė pareiškėjos skundą. Teismo nutartis be motyvų, todėl nepagrįsta ir neteisėta.
1.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai.
1.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų civilinio proceso normų pažeidimo. Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
1.4. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad antstolis pažeidė imperatyvią CPK 746 straipsnio normą, kuri nustato, kad išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolis areštavo turtą neišsiuntęs ir neįteikęs raginimo.
1.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos ir ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
1.6. Teismas nukrypo nuo EŽTT išaiškinimų, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kadangi priimdamas nutartį neišnagrinėjo nei vieno skundo argumento.
1.7. Teismas nepagrįstai nutarties nuorašą išsiuntė skunde nurodytai pareiškėjos atstovei advokatei R. U. per EPP, kadangi byloje nebuvo pateikta atstovavimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos S. V. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio M. P. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0123/19/00246, Nr. 0123/19/00247 ir Nr. 0123/19/00245 pagal Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 20 d. vykdomuosius įrašus dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. V. ir įkaito davėjų V. P. ir D. P. išieškotojo A. R. naudai. Antstolis M. P. 2019 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, o 2019 m. vasario 26 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė raginimus įvykdyti sprendimą, surašė turto arešto aktą, priėmė patvarkymą dėl turto arešto taikymo raginimo metu. Pareiškėja S. V. pateikė antstoliui 2019 m. kovo 20 d. skundą, kuriame prašė panaikinti areštą butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 6099/10180 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio M. P. 2019 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-19123-2869 dėl turto arešto taikymo raginimo metu.
12. Pareiškėja S. V. tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde kvestionuoja antstolio M. P. 2019 m. vasario 26 d. turto arešto akto, kuriuo areštuotas skolininkei priklausantis turtas (butas su rūsiu ir 6099/10180 dalys žemės sklypo), teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad antstolis, areštuodamas turtą, jo neįkainojo, o antstolis negali areštuoti daugiau turto nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, be to, neteisėtas ir antstolio 2019 m. vasario 26 d. patvarkymas dėl turto arešto taikymo raginimo metu, kadangi jis priimtas nesilaikant CPK 746 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio kodekso nustatyta tvarka.
13. Antstolis M. P. su pareiškėjos S. V. skundu nesutiko, o pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, nustatęs, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjos (skolininkės) turtą ir priimdamas skundžiamą patvarkymą, tinkamai vadovavosi išieškojimą iš skolininkės reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
14. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0123/19/00246, Nr. 0123/19/00247 ir Nr. 0123/19/00245 esančių antstolio 2019 m. vasario 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimų matyti, kad antstolio vykdomus piniginius išieškojimus tą dieną sudarė 129 798,18 Eur suma (249,16 Eur notaro atlygis, 2 581,71 Eur palūkanos, 120 000 Eur skola, 6 558,90 Eur palūkanos ir 408,41 Eur vykdymo išlaidos), 108 665,03 Eur suma (209,16 Eur notaro atlygis, 2 581,71 Eur palūkanos, 100 000 Eur skola, 5 465,75 Eur palūkanos ir 408,41 Eur vykdymo išlaidos) ir 108 677,20 Eur suma (221,33 Eur notaro atlygis, 2 581,71 Eur palūkanos, 100 000 Eur skola, 5 465,75 Eur palūkanos ir 408,41 Eur vykdymo išlaidos).
15. Antstolis, įvertinęs tai, kad skolininkės S. V. prievolėms užtikrinti hipoteka įkeistas suinteresuotų asmenų V. P. ir D. P. turtas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatė šio turto (žemės sklypų) vidutinę rinkos vertę: (duomenys neskelbtini) – 6 300 Eur; (duomenys neskelbtini) – 6 100 Eur, (duomenys neskelbtini) – 7 100 Eur; (duomenys neskelbtini) – 7 290 Eur; (duomenys neskelbtini) – 7 280 Eur. Taigi bendra žemės sklypų vertė yra 34 070 Eur. Be to, antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad hipoteka įkeisto turto (žemės sklypų) vertė yra mažesnė nei išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų suma, areštavo skolininkei S. V. priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 47 271 Eur, ir 6099/10180 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 7 000 Eur. Taigi bendra viso areštuoto turto (tiek įkeisto hipoteka, tiek kito skolininkės turto) vertė yra 88 341 Eur.
16. Atsižvelgiant į išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų santykį su areštuoto turto verte, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis M. P., vykdomųjų dokumentų įvykdymo užtikrinimui areštuodamas hipoteka įkeistą ir skolininkei priklausantį kitą jos turtą, nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. neareštavo skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
17. Nors antstolis M. P., priimdamas 2019 m. vasario 26 d. turto arešto aktą, nenurodė jame konkrečios areštuotino turto vertės, tačiau nurodė, kad turto arešto mastas yra 129 389,77 Eur, o viso areštuojamo turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Kaip jau minėta, antstolis areštuoto turto vertę nustatė remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ši vertė neviršija antstolio išieškomos sumos ir vykdymo išlaidų, skolininkė nėra pateikusi į vykdomąją bylą jokių didesnę turto vertę pagrindžiančių duomenų, taip pat nėra pateikusi prašymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl nesutiktina su apeliantės (skolininkės) S. V. atskirojo skundo argumentu, kad antstolis, surašydamas turto arešto aktą, pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skolininkės turtas areštuotas raginimo metu (dar neprasidėjus skolininkės ir įkaito davėjų turto realizavimui), taigi skolininkė turėjo galimybę per raginimo terminą įvykdyti vykdomuosius dokumentus gera valia, dėl ko apskritai nebūtų reikalinga turto vertinimo (įkainojimo) procedūra.
18. Apeliantė (skolininkė) S. V. atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad antstolis M. P. pažeidė imperatyvią CPK 746 straipsnio normą, pagal kurią išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad antstolis 2019 m. vasario 26 d. priėmė raginimus įvykdyti sprendimą. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis raginimų registracijos data – 2019 m. vasario 26 d., būsena – išsiųstas. Antstolis, priėmęs raginimus įvykdyti sprendimą, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. vasario 26 d., priėmė patvarkymą dėl turto arešto taikymo raginimo metu. Nors tiek raginimai įvykdyti sprendimą, tiek patvarkymas dėl turto arešto taikymo raginimo metu priimti tą pačią dieną (2019 m. vasario 26 d.), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais CPK 746 straipsnio 2 dalies normos prasme. Antstolis M. P. antstolių informacinėje sistemoje 2019 m. vasario 26 d. atžymėjo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ir po to tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl turto arešto taikymo raginimo metu. Tai, kad priimant minėtą patvarkymą dar fiziškai paštui nebuvo perduotas išsiųsti raginimas įvykdyti sprendimą, nereiškia, jog buvo nesilaikyta CPK 746 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Juolab, kad minėti patvarkymai siunčiami kartu, tokiu būdu nedidinant vykdymo išlaidų.
19. Pažymėtina, kad vykdymo procese vienas iš vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju nenustatyta, kad areštuojant skolininkės turtą raginimo metu būtų pažeisti skolininkės interesai. Nenustatyta, kad skolininkė geruoju būtų įvykdžiusi teismo sprendimą.
20. Apeliantė (skolininkė) S. V. atskirąjį skundą taip pat tuo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, be to, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti nutartį numatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas.
22. Nagrinėjamu atveju skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis yra be motyvų ar kad neatskleista bylos esmės.
23. Apeliantė (skolininkė) S. V. atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nutarties nuorašą išsiuntė skunde nurodytai pareiškėjos atstovei advokatei R. U. per EPP, kadangi byloje nebuvo pateikta atstovavimo sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis pirmosios instancijos teismo padarytas įstatymo pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi jis neužkirto kelio apeliantei pateikti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, pirmosios instancijos teismas šį procesinį pažeidimą laikė svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi ir atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti bei skundą priėmė.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą atmetus, iš jos valstybei priteistinos 18,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.