Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Rasai Jonaitienei, dalyvaujant prokurorėms Violetai Rudžianskienei ir Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamiesiems M. K. ir A. B., kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą – S. K., R. B. ir A. B., kaltinamųjų gynėjai – advokatei Sofijai Kručienei, nukentėjusiesiems E. U., I. U., M. A., nukentėjusiojo M. A. atstovui – advokatui Sauliui Staškui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Aurimui Bagavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, A. B., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbvtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2012-01-20 apie 18.30 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje – prie pramogų centro „Akropolis“, esančio Aido g. 8, Šiauliuose, veikdamas su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu – suduodamas nukentėjusiajam E. U. ne mažiau kaip du kartus ranka į galvos ir veido sritį, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. K. ir A. B. 2012-01-20 apie 20.00 val. prie Marijampolės g. namo Nr. 8, Šiauliuose, veikdami kartu, A. B. panaudojus nešaunamąjį ginklą – pramoniniu būdu pagamintą teleskopinę lazdą, kuri yra priskiriama prie „D“ kategorijos šaltųjų ginklų, apiplėšė M. A., o būtent, M. K. suduodant M. A. ne mažiau kaip du kartus ranka į veido sritį ir padarant nukentėjusiajam M. A. kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės akies obuolio ir nosies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu A. B. suduodant teleskopine lazda M. A. ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, pagrobė nukentėjusiojo M. A. mobiliojo ryšio telefoną „Motorola V3“ su SIM pokalbių kortele bendroje sumoje už 200 Lt.

M. K. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, o dėl plėšimo iš M. A. – iš dalies. M. K. parodė, kad 2011-01-20 su A. B. buvo pramogų centre „Akropolis“. Ten sutiko du vaikinus – nukentėjusįjį E. U. ir jo draugą Karolį. Iki įvykio jis nei nukentėjusiojo, nei jo draugo Karolio nepažinojo. A. B., kai sutiko tuos vaikinus pramogų centre „Akropolis“, jam pasakė, jog Karolis grasina A. B., skambina naktimis. Kažkuris iš „Akropolyje“ sutiktų vaikinų pasiūlė A. B. išeiti į lauką pasikalbėti. A. B. išėjo, o M. K. pasiliko viduje. Po kokių 20 sekundžių išėjo į lauką, nes pagalvojo, kad A. B. kas nors gali atsitikti. Išėjęs pamatė, jog Karolis bėga. Jį nusivijo su A. B.. Vijosi, norėdami pasikalbėti, šaukė, kad sustotų, tačiau Karolio nepavijo. Tuomet grįžo į „Akropolį“. Prie „Tilžės“ įėjimo stovėjo E. U.. Jį su A. B. sumušė, nes E. U. buvo Karolio draugas ir Arnoldas pasakė, kad jį reikia sumušti. M. K. galvojo, kad E. U. irgi grasino A. B.. Pirmasis E. U. smūgiavo A. B., kuris sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į galvos sritį. Po to E. U. du smūgius į veido sritį sudavė M. K.. Į nosį nukentėjusiajam nesmūgiavo. E. U. sudavė ties kaire ausimi. Galėjo sužaloti ausį, nosies sulaužyti negalėjo. E. U. nuo smūgių nebuvo nugriuvęs. Po to kartu su A. B. iš įvykio vietos pabėgo, nes bijojo, kad jų nesulaikytų policijos pareigūnai. Nuėjo į autobusų stotelę ir nuvažiavo į „Medelyno“ rajoną. Prie Marijampolės g. 8 esančio darželio pavėsinės sutiko M. A.. Jį iš matymo pažinojo. Dėl kažko su M. A. susiginčijo. Ginčo metu pradėjo muštis. Muštynes pradėjo M. K.. Jis sudavė M. A. du kartus į galvos sritį, o A. B. sudavė M. A. teleskopine lazda 1-2 kartus į nugarą. Lazdą A. B. padavė M. K., kuris ją buvo įsigijęs savigynai ir įvykio metu buvo įsidėjęs į kišenę. Po smūgių sudavimo M. A. atsistojo ir nuėjo. Jie su A. B. nuėjo į Panevėžio gatvėje esančią stotelę. Stotelėje ant žemės M. K. rado telefoną. M. K. išėmė iš telefono SIM kortelę, ją sulaužė, telefoną įsidėjo į kišenę. Nežinojo, kad tas telefonas yra M. A.. Apie tai sužinojo tik tuomet, kai sutiko M. A. Panevėžio gatvėje. Jie su A. B. buvo stotelėje, o M. A. ėjo pro šalį ir pasakė jiems, kad atiduotų telefoną. M. K. pasakė, jog telefono neturi. Iš tiesų tą telefoną norėjo pasilikti sau. Vėliau telefoną išmetė, nes nenorėjo, kad jį rastų policija. A. B. telefoną pamatė vėliau, kai jie kartu ėjo Panevėžio gatve. M. K. pats pasakė A. B., kad telefonas priklauso M. A.. Muštynių metu M. A. kišenių nekraustė ir rankų į nukentėjusiojo kišenes nekišo. Per muštynes M. A. buvo užgriuvęs ant M. K.. Teleskopinę lazdą policijos pareigūnai surado pas jį (M. K.). Dėl savo veiksmų gailisi. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo sidro, tai turėjo įtakos jo veiksmams.

A. B. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-01-20 kartu su M. K. buvo pramogų centre „Akropolis“. Ten sutiko E. U. ir jo draugą, vardu Karolis, kuris A. B. skambino ir grasino dėl merginos. Susitikus „Akropolyje“, Karolis pasiūlė jam išeiti į lauką pasikalbėti. A. B. išėjo su Karoliu, o M. K. pasiliko su Edvinu. Lauke A. B. grasinančiu judesiu pagąsdino Karolį ir šis pabėgo. Tada išėjo M. K., su kuriuo vijosi Karolį, tačiau nepavijo. Grįžę prie „Tilžės“ įėjimo, sumušė ten stovėjusį Edviną. Pirmasis Edvinui į veido sritį smūgiavo A. B.. Jis sudavė Edvinui vieną smūgį, į nosį nesmūgiavo. Po A. B. suduoto smūgio E. U. laikė rankomis susiėmęs veidą. Kai M. K. jam smūgiavo, E. U. rankų nuo veido atitraukęs nebuvo. Asmeniškai A. B. Edvinas negrasino. A. B. mušė jį todėl, kad Edvinas buvo su Karoliu. M. K. sudavė Edvinui ranka į veidą, kiek smūgių – nežino. Po to su M. K. pabėgo, nes bijojo, kad Edvinas nepakviestų draugų ar neiškviestų policijos pareigūnų. Pabėgę, autobusu nuvažiavo į „Medelyno“ rajoną, Marijampolės g. 8. Ten buvo M. A. su draugu. Iki įvykio M. A. nepažinojo. M. A., jo draugas, M. K. ir A. B. vartojo alkoholį. Po to M. A. susiginčijo su M. K.. M. K. sudavė M. A. smūgius. Kiek kartų sudavė, nežino. Kai M. A. pargriovė M. K., A. B. lazda sudavė M. A. į koją ir į nugarą. Lazdą jam padavė M. K., kai jie atvažiavo į „Medelyno“ rajoną, nes lazda krito M. K. iš kišenės. M. A. kišenių nekraustė ir daiktų atiduoti nereikalavo. Susitarimo apvogti M. A. nebuvo. Po smūgių sudavimo M. A. atsistojo nuo žemės ir nuėjo. Tuo metu M. K. kažką pasiėmė nuo žemės, tačiau A. B. tada dar nežinojo, kad M. K. pasiima M. A. telefoną. Kartu su M. K. nuėjo į Panevėžio gatvėje esančią stotelę. Kai ėjo link Panevėžio gatvės, matė, kaip M. K. laužo SIM kortelę. M. A. Panevėžio gatvėje sutiko po 10-15 minučių. M. A., juos pamatęs, iš karto paprašė grąžinti telefoną, kreipėsi į juos abu. Telefonas buvo pas M. K.. Šis jo M. A. negrąžino, o atvažiavus policijai – išmetė. A. B. buvo išgėręs sidro, apsvaigęs nesijautė, tačiau jeigu būtų buvęs visiškai blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiųjų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Minėta, jog asmuo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tik tuo atveju, jeigu jam iki veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus, nuo kurio galima atsakomybė už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nagrinėjamo įvykio metu buvo sulaukęs tik M. K.. Todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jo veika, nustačius būtinus objektyviuosius viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties požymius (įžūlų elgesį viešoje vietoje, pasireiškusį fizinio smurto naudojimu ir dėl to sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką) ir būtiną subjektyvųjį požymį – veikimą tiesiogine tyčia (bylos aplinkybės patvirtina, kad M. K. suprato, jog viešoje vietoje be jokios priežasties vartoja fizinį smurtą, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo), teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. A. B. veikos padarymo metu buvo 15 metų, todėl jis nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, subjektas. M. K., kaip tiesioginiam nusikaltimo vykdytojui, tenka atsakomybė už visus šios nusikalstamos veikos sukeltus padarinius.

Nors A. B. tiesiogiai telefono neužvaldė, tačiau sudavė lazda smūgius nukentėjusiajam ir šie A. B. suduoti lazda smūgiai kartu su M. K. panaudotu fiziniu smurtu palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir padėjo M. K. užvaldyti svetimą turtą – M. A. telefoną. A. B. suprato, jog M. K. paėmė nukentėjusiojo telefoną, nes apie tai jam vėliau pasakė pats M. K. ir tą patvirtino pats nukentėjusysis, kai Panevėžio gatvėje pareikalavo grąžinti telefoną. Žinodamas, kad telefonas priklauso M. A., A. B. nesakė M. K., kad šis grąžintų telefoną teisėtam savininkui, todėl pritarė telefono užvaldymui, to norėjo ir yra plėšimo bendrininkas.

M. K. ir A. B. padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes svetimas turtas buvo užvaldytas panaudojant fizinį smurtą – suduodant smūgius rankomis ir teleskopine lazda, kuri, remiantis specialisto išvada, priskiriama prie šaltųjų ginklų, kaltinamiesiems suvokiant savo veiksmų pavojingumą, numatant, kad dėl jų veiksmų nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to siekiant.

Prokurorė, dėstydama kaltinime M. K. ir A. B. inkriminuotos veikos aplinkybes, nurodė, jog M. K. sudavė M. A. ne mažiau kaip du kartus ranka į veido sritį, tuo metu A. B. sudavė teleskopine lazda M. A. ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį ir taip atėmė nukentėjusiajam M. A. galimybę priešintis. Kaip matyti, prokurorė vieną plėšimo sudėties požymį – fizinio smurto panaudojimą – sutapatino su kitu plėšimo sudėties požymiu – atėmimu galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 p. nurodyta, jog kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Taigi, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, teismas laiko, kad M. K. ir A. B. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jie atėmė galimybę nukentėjusiajam M. A. priešintis, dėl to minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Bausmių skyrimas M. K. ir A. B.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d., terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje BK 180 straipsnio 2 dalyje sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kadangi byloje nenustatyta baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių skirti M. K. švelnesnę, nei sankcijose numatytą, bausmės rūšį, todėl už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą M. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už BK 284 str. 1 d. numatytą veiką M. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skiriama griežčiausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

M. K. nusikalstamos veikos priskirtos nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, tarpusavyje šios veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Pagal teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (nesunkus ir sunkus nusikaltimas, kaip nustatyta šioje byloje, skiriasi per vieną kategoriją), yra pripažįstama, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-54/2009, Nr. 2K-474/2010 ir kt.). Dėl šios priežasties bendrindamas M. K. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes teismas taiko bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Į galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas M. K. laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2012-01-20 23.35 val. iki 2012-01-21 16.35 val. (1 sulaikymo para). Kartu atsižvelgtina į tai, jog M. K. teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, mokosi, kitų nusikalstamų veikų per laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo iki nuosprendžio priėmimo, turimais duomenimis, nėra padaręs, todėl, teismo nuomone, gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Dėl to teismas Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio pagrindu (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) atideda M. K. paskirtos bausmės vykdymą ir siekdamas kaltinamąjį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis).

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – M. K. taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas ( 2 t., 15 b. l.), nusikalto būdamas nepilnametis (15 m.). A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta, nes kaltinamasis įvykio aplinkybes aiškino ne taip, kaip nustatyta teisme, savo parodymus stengėsi priderinti prie esamų jo kaltės įrodymų, pripažino tik smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį M. A., bet neigė jam inkriminuotą nukentėjusiojo telefono užvaldymą. A. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo vienas iš šio nusikaltimo bendravykdytojų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad A. B. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. B. mokosi, Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pedagogų charakterizuojamas teigiamai. Šios mokymo įstaigos pateiktoje A. B. charakteristikoje nurodoma, kad A. B. pamokas lanko gerai, be priežasties jų nepraleidžia, pamokų metu elgiasi drausmingai, yra mėgstamas klasės draugų (2 t., 29 b. l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos (2 t., 31, 32-33 b. l.) matyti, kad A. B. gyvena su motina R. B. ir patėviu. Su tėvu A. B. kaltinamasis ryšius palaiko ir bendrauja. Šeima, kurioje gyvena kaltinamasis, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Gyvenimo ir buities sąlygos A. B. yra tinkamos. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimo, už kurį A. B. teisiamas, sankcijoje (BK 180 str. 2 d.) yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių skirti A. B. švelnesnę, nei sankcijose numatytą, bausmės rūšį, byloje nenustatyta, todėl A. B. už įvykdytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas A. B. laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2012-01-20 23.35 val. iki 2012-01-21 16.35 val. (1 sulaikymo para). Kartu atsižvelgtina į tai, jog A. B. teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, mokosi, kitų nusikalstamų veikų per laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimo, už kuriuos teisiamas, padarymo iki nuosprendžio priėmimo, turimais duomenimis, nėra padaręs, todėl, teismo nuomone, gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Dėl to teismas Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio pagrindu (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) atideda A. B. paskirtos bausmės vykdymą ir siekdamas kaltinamąjį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis).

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – A. B. taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 458,38 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 46 b. l.), nukentėjusysis M. A. – dėl 431,82 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 113-114 b. l.).

Turtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Kaip matyti iš bylos duomenų, viešosios tvarkos pažeidimo metu buvo sugadinta E. U. striukė. Nukentėjusioji I. U. striukės sugadinimu padarytą žalą įvertino 300 litų. Kaip matyti iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo, striukė buvo sutepta krauju, suplėšyta rankovė ir įplėšta odinė emblema. Teismo vertinimu, šie daiktų apžiūros protokole užfiksuoti sugadinimai leidžia daryti išvadą, jog striukė prarado vertę, todėl prašoma atlyginti 300 litų suma nėra aiškiai per didelė, yra reali ir protinga. I. U. pirko sūnui vaistus nuo skausmo, kurie kainavo 8,38 Lt. Ši suma įrodyta kasos kvitu (1 t., 47 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Dėl to nukentėjusiajai I. U. 308,38 Lt suma (300 Lt už striukę +8,38 Lt už vaistus = 308,38 Lt) priteistina iš M. K., nustatant, jog pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, 308,38 Lt žalą turi atlyginti civilinė atsakovė – M. K. motina S. K.. Taipogi nustatytina, kad S. K. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Dėl įvykdyto nusikaltimo E. U. buvo nuskeltas dantis, kurį reikės plombuoti. I. U. nurodė, kad danties plombavimas kainuos 150 Lt, tačiau nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą sumą. Esant tokioms aplinkybėms I. U. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jai pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad plėšimo metu iš M. A. kartu su telefonu buvo pagrobta SIM kortelė. M. K. SIM kortelę sulaužė. Kortelės pakeitimas M. A., kaip nurodo nukentėjusysis, kainavo 25 Lt. Civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje M. A. nurodė, kad dėl plėšimo metu nepataisomai sugadintų rūbų (sukruvintos žieminės striukės, kurios išvalyti neįmanoma ir sukruvintų sportinių kelnių) jis patyrė 250 Lt žalą. Teismo vertinimu, M. A. prašoma atlyginti sugadintų rūbų vertė yra protinga, reali ir nėra aiškiai per didelė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. A. plėšimo metu smūgiai buvo suduodami ne tik rankomis, bet ir lazda, jis buvo nugriuvęs ant žemės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti M. A. parodymais, kad rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, iš tiesų buvo sugadinti ir nebetinkami dėvėti. Prašoma atlyginti SIM kortelės pakeitimo vertė (25 Lt) taip pat yra reali ir atitinka šios paslaugos kainą. Patirtus sužalojimus nukentėjusysis gydėsi vaistais, lankėsi pas okulistą ir dėl to patyrė 156,82 Lt išlaidų, kurios įrodytos kvitais (1 t., 115 b. l.). Dėl to nukentėjusiojo M. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir 431,82 Lt suma priteistina nukentėjusiojo naudai solidariai iš M. K. ir A. B.. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo civiliniam ieškiniui atlyginti, M. A. iš civilinių atsakovų S. K., R. B. ir A. B. priteistina subsidiariai 431,82 litų civiliniams ieškiniui atlyginti (iš S. K. – 215,91 Lt, iš R. B. ir A. B. – iš kiekvieno po 107,95 Lt), nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis, E. U. ir M. A. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų buvo sužaloti, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, laikinai buvo sutrikusi jų visuomeninė veikla ir socialiniai ryšiai, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jie įgijo. E. U. interesais pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant E. U. reikalaujamą 1000 Lt sumą iš kaltinamojo M. K.. M. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, ši suma priteistina E. U. iš civilinės atsakovės S. K. subsidiariai, nustatant, kad ši atsakovės S. K. pareiga pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

M. A. reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, yra per didelis, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas. Teismas, atsižvelgęs M. A. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, duomenų apie ilgalaikių ar itin sunkių liekamųjų reiškinių jo fizinei sveikatai nebuvimą, nukentėjusiajam M. A. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 litų. Už šią žalą yra atsakingi M. K. ir A. B., todėl 2000 litų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, M. A. priteistina solidariai iš M. K. ir A. B.. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jų padarytai žalai atlyginti, ši suma priteistina subsidiariai iš S. K. – 1000 Lt, R. B. ir A. B. – iš kiekvieno po 500 L, nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka civiliniam ieškiniui atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 649,55 Lt civilinį ieškinį dėl E. U. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (1 t., 19-22 b. l.) ir 149,88 Lt civilinį ieškinį dėl M. A. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (1 t., 100-102 b. l.). Kaip matyti iš bylos duomenų E. U. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už E. U. gydymą šiai ligoninei sumokėjo 649,55 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Už E. U. padarytą žalą, kaip tiesioginis vykdytojas, yra atsakingas M. K., todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo M. K.. M. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, ši suma priteistina subsiadiariai iš civilinės atsakovės S. K., nustatant, kad ši atsakovės S. K. pareiga pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

M. A. dėl paviršinio nosies sužalojimo, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimo buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už M. A. gydymą šiai ligoninei sumokėjo 149,88 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Už M. A. padarytus sužalojimus yra atsakingi M. K. ir A. B., todėl ši suma (149,88 Lt) priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jų padarytai žalai atlyginti, ši suma priteistina subsiadiariai iš civilinių atsakovų S. K., R. B. ir A. B. (iš S. K. – 74,94 Lt, R. B. ir A. B. – iš kiekvieno po 37,47 Lt), nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. A. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Saulius Staškus, kuriam nukentėjusysis sumokėjo 400 Lt atstovavimo išlaidų (2 t., 106 b. l.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo M. A. turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų M. K. ir A. B., pripažintų kaltais dėl įvykdyto plėšimo. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo atstovavimo išlaidoms atlyginti, ši suma priteistina subsiadiariai iš civilinių atsakovų S. K. (1/2 dalis atstovavimo išlaidų, t. y. 200 Lt), R. B. ir A. B. (1/2 atstovavimo išlaidų, t. y. 200 litų lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 100 Lt), nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus telefonas „Motorola V3“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajam M. A. (1 t., 82 b. l.), paliktinas M. A.; E. U. striukė, saugoma Šiaulių apskrities VPK (1 t., 93 b. l.), kaip nebetinkama nešioti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintina; teleskopinė lazda, saugoma Šiaulių apskrities VPK, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos įrankis, konfiskuotina ir perduotina Lietuvos Respublikos ginklų fondui perdavimą pavedant įvykdyti Šiaulių apskrities VPK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. K. laikinojo sulaikymo nuo 2012-01-20 23.35 val. iki 2012-01-21 16.35 val. laiką, prilyginant jį 1 (vienai) laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. K. atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. K., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, skirti elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamoje socialinio ugdymo ir elgesio korekcijos programoje „EQUIP“, kuri turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti M. K. tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo nuo 2012-01-20 23.35 val. iki 2012-01-21 16.35 val. laiką, prilyginant jį 1 (vienai) laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. B., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, skirti elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamoje socialinio ugdymo ir elgesio korekcijos programoje „EQUIP“, kuri turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti A. B. tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti nukentėjusiajai I. U. iš M. K. 308,38 Lt (tris šimtus aštuonis litus 38 ct) turtinei žalai atlyginti. M. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteisti I. U. iš civilinės atsakovės S. K. subsidiariai 308,38 Lt (tris šimtus aštuonis litus 38 ct) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės S. K. pareiga pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam E. U. iš M. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. M. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteisti E. U. iš civilinės atsakovės S. K. subsidiariai 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės S. K. pareiga pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. U. civilinį ieškinį dalyje dėl papildomų išlaidų, susijusių su E. U. sveikatos atstatymu, atlyginimo palikti nenagrinėtą. Pripažinti I. U. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti nukentėjusiajam M. A. solidariai iš M. K. ir A. B. 431,82 Lt (keturis šimtus trisdešimt vieną litą 82 ct) turtinei ir 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jų padarytai žalai atlyginti, priteisti M. A. iš civilinių atsakovų S. K., R. B. ir A. B. subsiadiariai 431,182 Lt civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginti (iš S. K. – 215,91 Lt, iš R. B. ir A. B. – iš kiekvieno po 107,95 Lt), 2000 Lt civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginti ( iš S. K. – 1000 Lt, R. B. ir A. B. – iš kiekvieno po 500 Lt), nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka civiliniam ieškiniui atlyginti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos iš M. K. 649,55 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus 55 ct) E. U. asmens sveikatos priežiūros išlaidoms atlyginti. M. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos iš civilinės atsakovės S. K. subsiadiariai 649,55 Lt žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės S. K. pareiga pasibaigia, kai M. K. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš M. K. ir A. B. 149,88 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus 88 ct) M. A. asmens sveikatos priežiūros išlaidoms atlyginti. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jų padarytai žalai atlyginti, priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos iš civilinių atsakovų S. K., R. B. ir A. B. subsiadiariai 149,88 Lt žalai atlyginti (iš S. K. – 74,94 Lt, R. B. ir A. B. – iš kiekvieno po 37,47 Lt), nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam M. A. solidariai iš M. K. ir A. B. 400 (keturis šimtus) litų atstovavimo išlaidoms atlyginti. M. K. ir A. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisti M. A. iš civilinių atsakovų S. K., R. B. ir A. B. subsiadiariai 400 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, nustatant, kad ši atsakovų S. K., R. B. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai M. K. ir A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus telefoną „Motorola V3“ palikti M. A.; E. U. striukę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti; teleskopinę lazdą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos įrankį, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui perdavimą pavedant įvykdyti Šiaulių apskrities VPK.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.