Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitna“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitna“ ieškinį atsakovui D. M. (D. M.), trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. DGKS-901 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Mitna“ ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019-02-19 sprendimą Nr. DGKS-901, kuriuo iš dalies patenkintas D. M. prašymas ir nuspręsta jam iš UAB „Mitna“ išieškoti 230,53 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už 2018 m. rugsėjo mėnesį išskaičiavus mokesčius, 190,47 Eur kelionės išlaidų ir 3037,61 Eur dienpinigių.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2018-05-15 sudarė darbo sutartį. Atsakovas darbines funkcijas vykdė komandiruotėse Norvegijoje, 2018-11-12 atleistas vadovaujantis DK 55 straipsniu ir DK 65 straipsnio 6 dalimi. Teigė, jog darbuotojas būdamas komandiruotėje Norvegijos Karalystėje dažniausiai vykdė UAB „Mitna“ ir AS „MasterEM“ pavedimus pagal abiejų įmonių susitarimą, atlyginimą, komandiruotės išlaidas ir dienpinigius darbuotojui pagal įmonių tarpusavio susitarimą taip pat mokėjo abi įmonės. Pagal dienpinigių priskaičiavimų žiniaraščius atsakovui komandiruotės Norvegijos Karalystėje metu buvo skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, t. y. 53 Eur, dienpinigiai, o tai reiškia, kad su darbuotoju atsiskaityta visiškai. Nurodė, jog UAB „Mitna“ darbuotojams moka pareiginį atlyginimą, o dienpinigius moka UAB „Mitna“ arba AS „MasterEM“, priklausomai nuo to, kurios įmonės interesams atstovauja darbuotojas. Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas neteisingas. Taip pat nesutiko dėl darbuotojui priteistų kelionės išlaidų. Nurodė, kad neturi sumokėti darbuotojui už bilietą, kurį jis pats įsigijo. Pažymėjo, kad bilietus parvykimui iš komandiruotės pirkdavo darbdavys, o atsakovas dėl grįžimo nesikreipė, grįžo savarankiškai, todėl pats ir turi patirti išlaidas.

3. Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepriskaičiavo ir nesumokėjo komandiruotės dienpinigių, įformino nemokamas atostogas, nors jų neprašė. Manė, kad Darbo ginčų komisija priėmė teisingą sprendimą, tik padarė skaičiavimo klaidą ir vietoje 3 242,61 Eur dienpinigių įpareigojo ieškovę sumokėti 3 037,61 Eur dienpinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės UAB „Mitna“ ieškinys atmestas.

5. Teismas konstatavo, jog skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo trūkumų ir proceso pažeidimų nenustatyta, ieškovė neįrodė, kad sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidus jos teises.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Mitna“ dirbo nuo 2018-05-15 iki 2018-11-12 ir šiuo laikotarpiu komandiruotėse Norvegijos Karalystėje iš viso buvo 124 kalendorines dienas, vienos dienos dienpinigių norma Norvegijos Karalystėje nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo 53,00 Eur, darbo sutartimi dienpinigių norma atsakovui nesumažinta, todėl už 124 kalendorines dienas turėjo būti apskaičiuota ir sumokėta 6 572,00 Eur (124 k. d. x 53,00 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Mitna” už komandiruotes į Norvegijos Karalystę atsakovui apskaičiavo ir sumokėjo 3 439,00 Eur dienpinigių už 64 komandiruočių kalendorines dienas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo 61 komandiruotės dienos, t. y. komandiruotė, trukusi laikotarpiu nuo 2018-08-03 iki 2018-09-16, pažymėta tik nuo 2018-08-03 iki 2018-08-27 (nepažymėta 20 kalendorinių dienų), komandiruotė, trukusi nuo 2018-10-07 iki 2018-10-31, pažymėta nuo 2018-10-07 iki 2018-10-24 (nepažymėtos 7 kalendorinės dienos), komandiruotė, trukusi nuo 2018-06-10 iki 2018-07-13, nepažymėta (34 kalendorinės dienos).

7. Teismas nurodė, jog pagal UAB „Mitna“ ir AS „MasterEM” Tarpusavio susitarimą Nr. TS-2017 dienpinigius mokėti darbuotojui turėjo abi įmonės, priklausomai nuo aplinkybės, kurios įmonės naudai darbuotojas dirbo. Teismas nurodė, jog toks įmonių tarpusavio susitarimas galimas pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, tačiau kontroliuoti tinkamą kitos įmonės dienpinigių sumokėjimą privalėjo darbdavys, o ne darbuotojas. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl įmonės AS „MasterEM“ darbuotojui pervesto 4 199,00 Eur darbo užmokesčio, tačiau ne dienpinigių. Teismas konstatavo, jog pagrįsta Darbo ginčų komisijos išvada skundžiamame sprendime, kad įmonių susitarimas neatleidžia darbdavės UAB „Mitna“ nuo pareigos žymėti visas darbuotojo komandiruotės dienas savo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, net ir tas dienas, kuriomis darbuotojas dirbo AS „MasterEM“ naudai ir gavo iš šios įmonės atlyginimą, bei skaičiuoti ir sumokėti dienpinigius, jeigu to nepadarytų kita įmonė.

8. Teismas nustatė, kad UAB „Mitna“ darbuotojui turėjo sumokėti 6 572,00 Eur dienpinigių, 2 239,15 Eur darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 8 811,15 Eur, tačiau už gegužę sumokėjo 1 347,00 Eur atlyginimą ir dienpinigius, už birželį sumokėjo 613,00 Eur atlyginimą ir dienpinigius, už liepą sumokėjo 150,39 Eur atlyginimą, už rugpjūtį sumokėjo 1 781,00 Eur atlyginimą, už rugsėjį sumokėjo 213,35 Eur atlyginimą, už spalį sumokėjo 1 668,80 Eur atlyginimą ir dienpinigius, iš viso 5 773,54 Eur. Teismas darė išvadą, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas, jog ieškovė UAB „Mitna“ atsakovui savo darbuotojui neapskaičiavo ir nesumokėjo 3 037,61 Eur dienpinigių, yra teisingas ir pagrįstas. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą pažymą dėl priskaičiuotų dienpinigių ir darbo užmokesčio, nes joje nurodyti duomenys nesutapo su Darbo ginčų komisijai ieškovės pateiktais duomenimis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

9. Teisėta ir pagrįsta teismas pripažino ir Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl nemokamų atostogų. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Mitna“ pateikė tik atsakovo nepasirašytą prašymą dėl nemokamų atostogų 2018 m. rugsėjo 14–30 d., o atsakovui neigus jų prašius, darė išvadą, kad darbo užmokestis darbuotojui 2018 m. rugsėjį sumažintas 230,53 Eur nepagrįstai.

10. Taip pat teismas nurodė, kad darbdavys privalo atlyginti komandiruoto darbuotojo kelionės išlaidas – 190,47 Eur už lėktuvo bilietą į Lietuvą iš komandiruotės Norvegijos Karalystėje. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nors ir argumentavusi, kad darbuotojas grįžimo su ja nederino, tačiau pripažino, kad jis grįžo dėl ligos. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovė privalėjo darbuotojui atlyginti patirtas kelionės išlaidas, susidariusias dėl objektyvių priežasčių.

11. Dėl atsakovo prašymo ištaisyti Darbo ginčų komisijos sprendime padarytą klaidą ir įpareigoti ieškovę sumokėti 3 242,61 Eur, ne 3037,61 Eur dienpinigių, teismas nurodė, kad atsakovui buvo išaiškinta teisė reikšti priešieškinį, tačiau atsakovas atsisakė prašymo, todėl jis paliktas nenagrinėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Mitna“ prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-02-19 sprendimą Nr. DGKS-901 panaikinti.

13. Argumentuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, netinkamai išaiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias atlyginimo už darbą mokėjimo teisinius santykius, į procesą neįtraukė juridinio asmens, iš kurio atsakovas taip pat gavo išmokas, todėl padarė procesinių teisės normų pažeidimą, turėjusį esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

14. Apeliantė nurodo, kad Darbo ginčų komisijai teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl vadovo komandiruotės užsienyje, o kito asmens paskirti atstovu galimybės nebuvo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, dėl to neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimus, atsikirtimus bei argumentus, o tai sąlygojo neteisingo Darbo ginčų komisijai sprendimo priėmimą.

15. Dėl 230,53 Eur dalies nesumokėto darbo užmokesčio už 2018 m. rugsėjo mėnesį argumentuoja, jog atsakovas raštu prašė suteikti jam nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2018-09-30, teigė, kad ketina vykti į Rusiją ir paliko nepasirašytą prašymą, kuris išspręstas 2018-09-13 vadovo įsakymu. Pažymi, jog nors prašymas ir nepasirašytas, abi šalys pripažino, kad nurodytu laikotarpiu darbuotojas nedirbo, jam nebuvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos, nes tokio prašymo darbuotojas neteikė ir vadovas įsakymo nepriėmė, darbo laiko apskaitos dokumentuose nepažymėtas darbuotojo neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties, o atlyginimų priskaitymų–atskaitymų suvestinė už 2018-09 mėnesį akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo mėnesį dirbo 9 dienas ir jo darbo laikas sudarė 72 val. Teigia, jog šios aplinkybės įrodo, kad darbuotojui buvo suteiktos nemokamos atostogos ir darbuotojas jokių pretenzijų nereiškė. Pripažįsta, kad nežymiai nukrypo nuo Darbo kodekso reikalavimų, tačiau užsienio kompanijose darbdavio ir darbuotojo santykiai yra žymiai lankstesni.

16. Apeliantė nesutinka dėl priteistų 190,47 Eur kelionės išlaidų sumokėjimo ir argumentuoja, jog darbuotojui savarankiškai be darbdavio žinios įsigijus bilietą, ji nėra atsakinga už šias darbuotojo patirtas išlaidas. Teigia, jog pirmoji medicininė pagalba nemokamai suteikiama toje valstybėje, kurioje darbuotojas tuo metu dirba, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis medicininės pagalbos Norvegijos Karalystėje ar kad būtų atsisakyta ją suteikti, ir nenurodė, kodėl negalėjo gydytis komandiruotės vietoje. Teigia, jog atsakovo elgesys turi nesąžiningumo požymių visų pirma todėl, kad susirgęs žmogus siekia pasveikti, o ne nutraukia darbo santykius. Pažymi, kad po dviejų dienų atsakovas prašymą dėl atleidimo iš darbo atšaukė ir tą pačią dieną jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Prašymus dėl darbo santykių pabaigos atsakovas teikė ne kartą, o pratęsus nedarbingumo laiką, prašymą vėl atšaukdavo. Mano, kad atsakovas siekė nutraukti darbo santykius neatidirbus įstatymo nustatyto termino, todėl tariamai susirgo, nusipirko bilietą į Lietuvą ir į darbą Norvegijos Karalystėje nebegrįžo.

17. Apeliantė argumentuoja, kad teismo išvada dėl 3 037,61 Eur dienpinigių nėra objektyvi, visapusiška ir pagrįsta, nes teismo sprendimas pagrįstas tik Darbo ginčų komisijai pateiktais rašytiniais duomenimis ir neįvertinti ieškovės išsamūs paaiškinimai. Pripažįsta, kad atsakovas komandiruotėse iš viso dirbo 124 dienas ir už šį laikotarpį jam priklauso 6 572,00 Eur dienpinigių, pripažįsta, kad turėjo žymėti visą darbuotojo komandiruočių laiką, tačiau nesutinka, kad nesumokėjo darbuotojui 3037,61 Eur dienpinigių. Teigia, kad pridedama atsakovo atlyginimo ir dienpinigių skaičiavimo bei išmokėjimo lentelė įrodo, kad su atsakovu tinkamai atsiskaityta. Atsakovo darbdavės UAB „Mitna“ ir AS „MasterEM“ vykdė Tarpusavio susitarimą TS-2017 ir mokėjo darbuotojui ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius. Pažymi, kad įmonių susitarimo turinys darbuotojams buvo žinomas, nes įmonės buveinė yra tame pačiame pastate, kur gyvena darbuotojai, visa su darbu, užmokesčiu susijusi ir kita reikšminga informacija yra vieša, skelbiama lentoje, aplankuose. Mano, kad į bylą trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta AS „MasterEM“, iš kurios išreikalavus papildomus įrodymus būtų paneigta teismo išvada dėl dienpinigių. Pageidauja, kad apeliacinis procesas vyktų žodinio proceso tvarka.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad Darbo ginčų komisija ieškovės prašymu posėdį atidėjo, tačiau ir į kitą posėdį darbdavys neatvyko.

19. Atsakovas neigia prašęs suteikti nemokamas atostogas 2018 m. rugsėjo mėnesį, jam buvo nepagrįstai 230,53 Eur sumažintas darbo užmokestis šį mėnesį, o į Rusiją vyko liepos mėnesį, kai iš tikrųjų prašė suteikti jam nemokamas atostogas. Dėl kelionės išlaidų nurodo, jog informavo darbdavį telefonu ir elektroniniu paštu, kad blogai jaučiasi, kad nori medicininės pagalbos Lietuvoje, tačiau neatsisakys jos ir Norvegijoje. Nurodo, jog įmonės vadovas Oslo mieste vežė jį į gydymo įstaigą, tačiau kelias valandas užtrukus eismo spūstyse direktorius suabejojo jo negalavimu ir pas gydytoją nebenuvežė. Dėl to buvo priverstas pirkti lėktuvo bilietą į Lietuvą.

20. Nurodo, jog dirbo UAB „Mitna“ ir AS „MasterEM“, abi įmonės mokėjo jam darbo užmokestį, jų abiejų savininkas tas pats asmuo. Pažymi nieko nežinojęs apie įmonių susitarimą, nes darbo sutartis buvo pasirašęs su abiem įmonėmis, AS „MasterEM“ dirbo 0,25 etato. Pagal darbo sutartį su UAB „Mitna“ jam buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatytas darbo užmokestis ne mažesnis, nei Vyriausybės nustatytas MMA, padaugintas iš koeficiento 1,3, ir 100 proc. dienpinigių, o pagal darbo sutartį su AS „MasterEM“ buvo nustatytas 8 valandų darbo laikas ir 178 NOK (Norvegijos kronų) už valandą darbo užmokestis. Nurodo, jog iš AS „MasterEM“ gavo darbo užmokestį 4199,13 Eur, tačiau jokių dienpinigių ši įmonė nemokėjo ir tą patvirtina mokesčių deklaracija, atsiųsta iš Norvegijos Karalystės mokesčių inspekcijos, ir atsiskaitymo lapeliai iš įmonės. AS „MasterEM“ su juo atsiskaitė tinkamai, todėl jokių reikalavimų nereiškia. Už darbą įmonėje UAB „Mitna“ jam yra sumokėta iš viso darbo užmokesčio 2 239,15 Eur, tai yra teisingas dydis, išskyrus už 2018 m. rugsėjo mėnesio 230,53 Eur dydžio nepriemoką, tačiau ieškovė liko skolinga 3 037,61 Eur dienpinigių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų

23. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, jos teigimu, pagrindžiančius apeliacinio skundo pagrįstumą: lentelę apie atlyginimo ir dienpinigių išmokėjimą, DNB banko išrašus norvegų kalba, atsakovo sąskaitos SEB banke išrašą, 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovo dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir 2018 m. rugsėjo mėnesio atlyginimų priskaitymų-atskaitymų suvestinę. Visi apeliantės pateikti įrodymai, išskyrus jos sudarytą lentelę apie atlyginimo ir dienpinigių išmokėjimą, yra byloje ir buvo nagrinėjami ir vertinami pirmosios instancijos teisme. Minėtos lentelės duomenys iš esmės yra tapatūs kaip ir ieškovės su ieškiniu pateiktose lentelėse (e. bylos t. 1, b. l. 18). Dėl to visi ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nėra laikytini naujais įrodymais, yra byloje ir juos atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys ir paliktas galioti Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo darbuotojui priteistas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kelionės išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Nagrinėjamoje byloje taikomos Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, nuostatos (toliau – DK).

26. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (CPK 231 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra teisminio nagrinėjimo dalykas ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šalintina iš trečiųjų asmenų.

27. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde netinkamai suformulavo reikalavimus – panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (DK 231 straipsnio 4 dalis). Tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisme nagrinėto ginčo apimtį ir rezultatą, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėdamas darbo ginčus teismas privalo veikti aktyviai (CPK 414 straipsnis), o darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo teisinių santykių ir darbo ginčo šalimi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas nelėmė neteisingo ginčo išsprendimo rezultato (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

28. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra teisminės peržiūros dalykas, apeliantės argumentai dėl jos procesinių teisių pažeidimo nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje nėra teisiškai reikšmingi. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės argumentai, jog ji nebuvo išklausyta, jai nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus ir argumentus, nepagrįsti. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos 2019-01-03 pranešimu UAB „Mitna“ nurodyta pateikti atsiliepimą į darbuotojo skundą ir išvardytus darbo ginčo bylos išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, nurodyta, kad posėdis vyks 2019-01-29, tačiau UAB „Mitna“ prašymu bylos nagrinėjimas vyko 2019-02-19 (e. bylos t. 1, b. l. 13, 14, 65–66), o UAB „Mitna“ Darbo ginčų komisijai 2019-01-10 ir 2019-02-07 teikė atsiliepimus ir paaiškinimus su dokumentais (e. bylos t. 1, b. l. 76–79, 80–83).

29. Byloje nekyla ginčų dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad atsakovas UAB „Mitna“ dirbo nuo 2018-05-15 iki 2018-11-12, šiuo laikotarpiu komandiruotėse Norvegijos Karalystėje iš viso buvo 124 kalendorines dienas, darbuotojo darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojui mokama 100 proc. tos šalies dienpinigių norma (e. bylos t. 1, b. l. 49–51). Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mitna“ už komandiruotes į Norvegijos Karalystę atsakovui priskaičiavo ir sumokėjo 3 439,00 Eur dienpinigių už 64 komandiruočių kalendorines dienas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo 61 komandiruotės dienos, t. y. komandiruotė, trukusi laikotarpiu nuo 2018-08-03 iki 2018-09-16, pažymėta tik nuo 2018-08-03 iki 2018-08-27 (nepažymėta 20 kalendorinių dienų), komandiruotė, trukusi nuo 2018-10-07 iki 2018-10-31, pažymėta nuo 2018-10-07 iki 2018-10-24 (nepažymėtos 7 kalendorinės dienos), komandiruotė, trukusi nuo 2018-06-10 iki 2018-07-13, nepažymėta (34 kalendorinės dienos).

30. Apeliantė pripažįsta, kad netinkamai įtraukė į apskaitą atsakovo komandiruočių laiką, tačiau neigia su juo netinkamai atsiskaičiuosi ir argumentuoja, jog darbuotojo prašomą priteisti dalį dienpinigių jam sumokėjo Norvegijos Karalystėje registruota įmonė AS „MasterEM“, su kuria UAB „Mitna“ yra sudariusi Tarpusavio susitarimą TS-2017, pagal kurį dienpinigius darbuotojui moka ta įmonė, kurios naudai darbuotojas atlieka darbus. Toks susitarimas yra galimas pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad trūkstamą dienpinigių dalį sumokėjo AS „MasterEM“. Atsakovo banko sąskaitos išrašas ir ieškovės sudaryta lentelė, nesant kitų įrodymų, priešingai nei teigia apeliantė, šių aplinkybių neįrodo. Priešingai, apeliantė prašo įtraukti trečiuoju asmeniu AS „MasterEM“, išreikalauti iš šios įmonės dokumentus, kurie įrodytų, kad su atsakovu tinkamai atsiskaityta. Apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui, nors būtent ji turėjo įrodyti savo teiginių ir reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprašė trečiuoju asmeniu įtraukti AS „MasterEM“, o darbuotojas reikalavimą reiškė būtent darbdavei UAB „Mitna“, taip pat apeliantė nenurodo, kodėl ji pati negalėjo pateikti AS „MasterEM“ dokumentų, juo labiau, kai įmonės bendradarbiauja, ypač jeigu, kaip teigia atsakovas, abiejų įmonių direktorius yra tas pats asmuo. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, bet įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliaciniame procese įtvirtinti draudimai teikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) ir grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

31. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovui AS „MasterEM“ sumokėjo 4 199,00 Eur darbo užmokestį ir nėra jokių duomenų, kad dalį ar visą šią sumą būtų sudarę dienpinigiai, nors ieškovės 2019-07-01 pažymoje nurodyta, kad ši suma yra būtent AS „MasterEM“ sumokėti dienpinigiai (e. bylos t. 2, b. l. 93–94). Kaip nurodė atsakovas, jis turėjo darbo sutartį su AS „MasterEM“, kuri yra su juo tinkamai atsiskaičiusi, todėl šiai įmonei jis nereiškė jokių reikalavimų. Atsakovo reikalavimai kilo iš darbo sutarties su UAB „Mitna“, todėl būtent darbdavys ir turėjo įrodyti, kad yra tinkamai atsiskaitęs su darbuotoju. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent UAB „Mitna“ turėjo pareigą įsitikinti ir kontroliuoti, kad pagal Tarpusavio susitarimą su UAB „Mitna“ darbuotojais AS „MasterEM“ atsiskaitytų tinkamai. Aplinkybė, ar darbuotojas žinojo apie Tarpusavio susitarimą, nekeičia teisinio vertinimo ir šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Pažymėtina, jog pažymos apie tai, kuri įmonė kuriuo konkrečiu laikotarpiu mokės darbuotojui dienpinigius, yra pasirašytos tik tarp įmonių ir nėra duomenų, kad apie šias pažymas atsakovui būtų žinoma (e. bylos t. 1, b. l. 88–93), be to, darbo sutartyje nėra numatyta, kad dienpinigius gali mokėti ne darbdavys. Taigi, kaip minėta, darbdavys UAB „Mitna“ privalėjo užtikrinti visų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojui tinkamą sumokėjimą.

32. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad darbuotojas, t. y. atsakovas, prašęs Darbo ginčų komisijos sprendime ištaisyti skaičiavimo klaidą, turėjo reikšti priešieškinį ir nepagrįstai šio prašymo nenagrinėjo. Tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodami darbuotojui priklausančių dienpinigių dydį taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo redakciją, įsigaliojusią nuo 2018-07-01, pagal kurią vienos dienos dienpinigių norma Norvegijos Karalystėje nuo 2018-07-01 nustatyta 53,00 Eur, ir nurodė, kad už 124 kalendorines dienas darbuotojui turėjo būti priskaičiuota 6 572,00 Eur (124 k. d. x 53,00 Eur). Kaip matyti iš bylos duomenų, darbuotojas (atsakovas) į komandiruotes vyko taip pat ir gegužės–birželio mėnesiais, todėl apskaičiuojant šiuo laikotarpiu darbuotojui mokėtinus dienpinigius turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimo Nr. 526 redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-07-01, pagal kurią dienpinigių norma Norvegijoje buvo 58 Eur. Tai pažymėta ir pačios ieškovės 2018-07-01 pažymoje, kurioje nurodyta, jog už 124 kalendorines dienas darbuotojui turėjo būti priskaičiuota ir sumokėta 6 777 Eur (41 d. x 58 Eur ir 83 d. x 53 Eur) (e. bylos t. 2, b. l. 93–94). Vertinant, kad iki 2018-07-01 darbuotojas buvo išvykęs į komandiruotę Norvegijos Karalystėje 21 kalendorinę dieną ir laikotarpiu nuo 2018-07-01 buvo komandiruotas 40 kalendorinių dienų (t. y. kaip nustatyta, komandiruotė, trukusi nuo 2018-06-10 iki 2018-07-13, neįtraukta į apskaitą (34 kalendorinės dienos), komandiruotė, trukusi laikotarpiu nuo 2018-08-03 iki 2018-09-16, įtraukta į apskaitą tik nuo 2018-08-03 iki 2018-08-27 (nepažymėta 20 kalendorinių dienų), komandiruotė, trukusi nuo 2018-10-07 iki 2018-10-31, įtraukta į apskaitą nuo 2018-10-07 iki 2018-10-24 (nepažymėtos 7 kalendorinės dienos)), darbuotojui turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti 3 338 Eur dienpinigiai ir būtent ši suma turėjo būti priteista atsakovui (už visą laikotarpį apskaičiuoti dienpinigiai 6 777 Eur – UAB „Mitna“ sumokėti dienpinigiai 3 439 Eur) (CPK 417 straipsnis).

33. Apeliantė nesutinka dėl dalies 230,53 Eur atsakovui nesumokėto darbo užmokesčio už 2018 m. rugsėjo mėnesį ir argumentuoja, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2018-09-30 buvo suteiktos nemokamos atostogos. Pagal DK 137 straipsnio nuostatas nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. DK nereglamentuoja privalomos tokio prašymo formos, tačiau bet kuriuo atveju darbuotojo valia dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti aiškiai išreikšta. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad darbuotojo prašymas nėra pasirašytas, tą pripažino ir ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje (e. bylos t. 1, b. l. 87). Iš ieškovės direktoriaus paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad įmonėje nusistovėjusi ydinga praktika, jog laikotarpiais, kai darbuotojai iš darbo Norvegijoje grįžta į Lietuvą, jiems yra suteikiamos nemokamos atostogos. Šią aplinkybę patvirtina ir direktoriaus telefoninės žinutės darbuotojams (e. bylos t. 1, b. l. 57). Atsakovui neigiant buvus jo valią dėl nemokamų atostogų aptariamu laikotarpiu, telefoninėse žinutėse nurodant, kad tokių atostogų jam nereikia, ir nesant kitų įrodymų, konstatuotina, jog nustatytų aplinkybių kontekste vien tik darbdavio parengti dokumentai – įsakymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, suvestinės duomenys, kad 2018 m. rugsėjį darbuotojas dirbo 72 val., neinformatyvūs elektroninės sistemos duomenys, kuriuos tvarko darbdavys, – patys savaime neįrodo, kad darbuotojas buvo išreiškęs valią dėl nemokamų atostogų suteikimo 2018 m. rugsėjį. Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad ieškinyje UAB „Mitna“ nurodė, jog 230,53 Eur iš atsakovo buvo išskaityti už padarytą žalą (blogai atliktus darbus), tačiau jokių įrodymų apie DK X skyriuje reglamentuotas darbuotojui taikytas žalos atlyginimo procedūras byloje nėra.

34. DK 107 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Ieškovė pripažįsta, kad ji moka darbuotojų kelionės išlaidas į Norvegiją ir iš jos, tačiau nagrinėjamu atveju argumentuoja, kad darbuotojas nederino išvykimo į Lietuvą, pats nusipirko bilietą, todėl ir turėtų prisiimti patirtas išlaidas. Pagal 2018-10-31 mokėjimo nurodymą Nr. 911 nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 190,47 Eur už lėktuvo bilietą grįžimui į Lietuvą iš komandiruotės Norvegijos Karalystėje. Apeliantei teigiant, kad darbuotojas pasielgė nesąžiningai, nes ketino nutraukti darbo santykius, dėstant abejones, ar darbuotojas tikrai sirgo, iš darbdavio 2019-02-07 Darbo ginčų komisijai teikto atsiliepimo turinio matyti, kad darbdavys pripažino, jog darbuotojas sirgo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė UAB „Mitna“ pripažino, kad darbuotojas iš komandiruotės grįžo dėl ligos, todėl konstatuotina, kad turi darbuotojui kompensuoti patirtas kelionės išlaidas, susidariusias dėl objektyvių priežasčių.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas sprendimą panaikinti.

36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nors nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nustatė neteisingą atsakovui mokėtinų dienpinigių dydį, todėl sprendimas keistinas, taip pat pildytina jo rezoliucinė dalis nurodant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 3 338 Eur dienpinigių, 230,53 Eur nesumokėtas darbo užmokestis už 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 190,47 Eur patirtų kelionės išlaidų atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ji neturi teisės į patirtų išlaidų atlyginimą, o atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ir neprašo jų priteisti.

39. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tarp jų – ir darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytos normos paskirtis – sudaryti silpnesnei darbo santykių šaliai teisę efektyviai ginti savo pažeistas teises teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196-180/2016). Atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuojanti teisės norma (CPK 83 straipsnis) yra specialioji teisės norma kitų bylinėjimosi išlaidas ir žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančių CPK normų atžvilgiu ir specialiosios teisės nėra pagrindo taikyti pagal analogiją arba aiškinti plečiamai. Tai, kad darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, neturi teisinės reikšmės, nes į teismą, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, šiuo atveju kreipėsi darbdavys, kuris nėra atleistas nuo žyminio mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų mokėjusi žyminį mokestį, todėl įvertinus, kad byla elektroninė, ieškovės ginčyta suma sudaro 3 458,61 Eur, iš ieškovės už ieškinį priteistinas 78 Eur žyminis mokestis ir už apeliacinį skundą priteistinas 78 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepriimti UAB „Mitna“ su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

Pašalinti iš trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. M. (D. M.) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitna“ 3 338 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) dienpinigių, 230,53 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 53 centus) nesumokėtą darbo užmokestį už 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 190,47 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 47 centų) patirtų kelionės išlaidų atlyginimą.“

Priteisti iš ieškovės UAB „Mitna“ 78 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 78 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.