Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. Z., A. Z., V. Z. ir I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB Medicinos banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys N. Š., J. A. ir M. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Pareiškėjas UAB Medicinos bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Nurodė, kad I. Z., užtikrindama 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties vykdymą, hipotekos lakštu Nr. 01120060030103, 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB Medicinos bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą – 2 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 1021/2000 dalis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso I. Z. ir V. Z., 739/2000 dalis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso A. Z. ir A. Z., 140/2000 dalis nuosavybės teise priklauso N. Š., 100/2000 dalis nuosavybės teise priklauso J. A. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti I. Z. hipotekos lakštu Nr. 10120090001244, 2009 m. rugsėjo 10 d. įregistruotu Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriui įkeitė nuosavybės teise priklausančius M. P. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 0,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (išvietė, šulinys, takas, betono sienutė, tvora, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas UAB Medicinos bankas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus priverstinai išieškoti iš skolininkės I. Z. 158 315,94 EUR negrąžinto kredito, 67 799,47 EUR ir 3 513,89 Lt nesumokėtų palūkanų, 8 029,22 EUR delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 16 procentų sutartines metines palūkanas, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 9 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas priėmė 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį formaliai išnagrinėjęs pareiškimą. Reikalaujamų sumokėti delspinigių ir palūkanų suma sudaro beveik 50 procentų reikalaujamos kredito sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartyje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pasisakė dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir atlikti jų sąžiningumo kontrolę. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima procesinį sprendimą. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, suinteresuoti asmenys nuolat bendravo su kreditoriumi, tačiau šis atsisakė svarstyti visus jų pasiūlymus dėl kredito sutarties vykdymo. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri sutartyse su kreditoriumi rado prieštaravimų vartotojų teises ginančioms normoms. Vadovaudamiesi sutartimis, suinteresuoti asmenys kreipėsi į kreditorių su prašymu pakeisti nesąžiningas sutarties sąlygas. Su kreditoriumi buvo tartasi dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo, metinės palūkanų normos sumažinimo iki 6 procentų, delspinigių dydžio sumažinimo iki 0,02 procentų, kredito grąžinimo dalimis įmokos sumažinimo, įkeisto žemės sklypo detalaus plano rengimo ir sklypo pardavimo ir kt. Tačiau bankas nesąžiningai po derybų be papildomo perspėjimo ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų – kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo ir kreipėsi į antstolį. Taigi dėl tos pačios skolos išieškojimo yra išduoti minėti vykdomieji įrašai ir priimta hipotekos teisėjo nutartis. Taip kreditoriui sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita, nes dėl tos pačios paskolos vykdymo išduoti du vykdomieji dokumentai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Šiuo atveju šalys derasi dėl sutarties pratęsimo, o kreditorius nėra įgyvendinęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sutarties sąlygų, todėl santykių nutraukimas yra neteisėtas. Kreditorius 2011 m. rugsėjo 6 d. pranešime suinteresuotiems asmenims nurodė, kad nusprendė vykdyti skolos išieškojimą, bet nenurodė, kodėl nutraukė derybas ir nevykdo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymų. Todėl neįmanoma nustatyti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Hipotekos teisėjas, remdamasis CK 4.192 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 558 straipsniu, privalėjo kreditoriaus pareiškimą atmesti.

Didelė palūkanų suma (67799,47 EUR ir 3513,89 Lt) susidarė dėl to, kad skolininkė palūkanų nemokėjo nuo 2009 m. kovo mėnesio. UAB Medicinos bankas sumažino reikalaujamų delspinigių dydį net 5 kartus, t.y. buvo taikytas 0,02 procentų dydžio delspinigių dydis vietoj 0,1, be to, neprašė priteisti delspinigių daugiau kaip už 6 mėnesių laikotarpį.Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole — skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, sutarties nutraukimo teisėtumu ir pan., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007: 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-536/2009).Skolininkei paskola buvo išduota verslo tikslais – nekilnojamojo turto įsigijimui (kredito sutarties 2.3 punktas), todėl tai nėra vartojimo kredito sutartis. Nors paskirtyje buvo nurodyta, kad lėšos išduodamos ir vartojimo reikmėms, tačiau visos lėšos faktiškai buvo panaudotos nekilnojamojo turto įsigijimui. I. Z. įsigijo žemės sklypą su verslu susijusiam tikslui, t.y. vykdė detalaus plano ruošimo darbus, o naujai suformuotus sklypus ketino parduoti. Daugelis atskirajame skunde išdėstytų apeliantų motyvų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantai nurodo tikrovę neatitinkančius faktus – dėl banko apgaule pateiktų vekselių, dėl reikalavimo atsiimti skundą iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, dėl pasiektų susitarimų teisinio kvalifikavimo. Skolininkai nepagrįstai kaltina banką, nepateikia nei konkrečių įrodymų, nei įstatymų nustatyta tvarka skundžia šių neva skolininko teisių pažeidimų. Skolininkė ir įkeisto daikto savininkai neskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) tvarka. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., įskaitant ir kreditoriaus teisę reikalauti atitinkamo dydžio delspinigių, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau hipotekos teisėjo atliekama sutarties, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, sąlygų kontrolė yra ribota ir tiesiogiai susijusi su kreditoriaus galimybėmis įstatymų nustatyta tvarka pradėti hipotekos procedūras. Kitais atvejais, kaip jau minėta, ginčai dėl pagrindinės prievolės hipotekos byloje nenagrinėtini. Atkreiptinas dėmesys, kad visos nurodytos aplinkybės, susijusios su kreditoriaus teise gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto, nagrinėjamos hipotekos teisėjui gavus pirminį kreditoriaus prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Šiuo atveju toks kreditoriaus prašymas buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, todėl visus atskirajame skunde pateiktus argumentus apeliantai galėjo nurodyti apskųsdami pastarąją nutartį ir/arba ginčydami kredito sutarties, kuri užtikrinta hipoteka, sąlygas, ginčo teisenos tvarka, tačiau šiomis savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o būtent ši nutartis buvo pagrindas kreditoriui pakartotinai kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo.

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto lėmė ne kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą, o tai, kad šiam kreditavimo sutartyje nustatytam prievolės įvykdymo terminui pasibaigus (2010 m. gruodžio 22 d.) prievolė nebuvo įvykdyta. Kadangi kreditoriaus kreipimosi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto pagrindas šiuo atveju buvo ne sutarties nutraukimas, apeliantų argumentai, susiję su sutarties nutraukimo teisėtumu, nėra reikšmingi. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, pagrindinė sutartis, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, nėra vartojimo sutartis. 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad kredito paskirtis yra žemės sklypo įsigijimui ir vartojimo reikmėms, 2009 m. kovo 24 d. papildomame susitarime minėtas punktas papildytas nurodant, kad kredito paskirtis yra žemės sklypo įsigijimui, vartojimo reikmėms ir palūkanų pagal kredito sutartį dengimui (b.l. 13, 18). Tačiau, remiantis byloje esančiais įrodymais, faktiškai paskola buvo panaudota nekilnojamojo turto, kurį skolininkė ketino perparduoti verslo tikslais, pirkimui (b.l. 140, 143, 144). Tokia sutartis, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, todėl šiai bylai nėra aktuali teismų praktika iš vartojimo santykių kylančiose bylose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad hipotekos lakšte Nr. 01/1/2006/0030103 nurodytas prievolės įvykdymo terminas – 2007 m. lapkričio 5 d., ir hipotekos lakšte Nr. 10/1/2009/0001244 nurodytas prievolės įvykdymo terminas – 2010 m. gruodžio 22 d., yra suėję, skolininkai per hipotekos lakšte nurodytą terminą negrąžino pagrindinės skolos dalies, nesumokėjo sutartyje numatytų palūkanų bei delspinigių (b.l. 67, 70). Atskiruoju skundu apeliantai pagrindinės skolos dydžio neginčija, dėstydami argumentus dėl sutartyje numatytų palūkanų ir delspinigių dydžio pagrįstumo. Tačiau CK 6.258 straipsnio 3 dalis nustatant netesybų dydį hipotekos teisėjo negali būti taikoma. Ši nuostata gali būti taikoma tik nagrinėjant bylą ginčo (ieškinio) teisenos tvarka, kadangi jos taikymui būtina nustatinėti faktines aplinkybes (nuostolių sumą, dalies prievolės įvykdymo faktą, ir kt.), kurios supaprastinta bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo procesine tvarka negali būti nustatinėjamos (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1140-823/2011). Taigi, nesutikdami su kreditavimo sutartyje numatytu palūkanų ir delspinigių dydžiu, apeliantai turėtų kreiptis į teismą ieškiniu bendra tvarka, ir, esant pagrindui, prašyti bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti hipotekos procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiui.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su vekselių pagrindu išduotais vykdomaisiais įrašais, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Visų pirma, vienas iš apeliantų nurodytų vekselių (b.l. 98 – vekselio davėjas A. Z., suma – 143 620 EUR) yra nesusijęs su prievole, iš kurios kilo nagrinėjamas ginčas. 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartis, pakeista 2009 m. kovo 24 d. papildomu susitarimu, buvo užtikrinta tik kitu apeliantų nurodytu vekseliu, kurio davėja yra I. Z., suma – 226 947 EUR. Pažymėtina, kad pastarojo vekselio, kuriuo užtikrinamas tos pačios prievolės vykdymas, pagrindu vykdomasis įrašas išduotas ne skolininkės I. Z., o tik vekselyje nurodytų laiduotojų (V. Z., A. Z. ir A. Z.) atžvilgiu. Be to, kaip jau minėta, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, o tai, kad ta pati prievolė yra užtikrinta ne tik hipoteka, bet ir kitu užtikrinimo būdu, savaime nėra pagrindas nevykdyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tai, kad yra išduotas vykdomasis įrašas, dar nereiškia, kad pagal šį įrašą bus faktiškai išieškota, todėl priverstiniam išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto turėtų reikšmės tik ta aplinkybė, jei pagal nurodytą vykdomąjį įrašą jau būtų išieškota skola (ar jos dalis), kurios užtikrinimui buvo įkeistas turtas.

Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis), todėl, nustačius, kad apeliantų argumentai yra nepagrįsti, atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.