- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-1140-823/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.), Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.
- Kreditorius
- V. P., Ž.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorių V. P. ir Ž. D. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. P. ir Ž. D. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydami pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Nurodė, kad pagal 2000 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį ir 2005 m. birželio 21 d. susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo A. G. pasiskolino iš V. M. ir Ž. D. 76 100 Lt. Skola turėjo būti grąžinta iki 2005 m. rugsėjo 10 d. Laiku negrąžinus paskolos, A. G. įsipareigojo mokėti 0,5 procentų delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Paskolos sutarties užtikrinimui paskolos gavėja pasirašė hipotekos lakštą Nr. 01/1/2000/0006857, kuriuo įkeitė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. reikalavimo teisė, kurią po jo mirties paveldėjo L. M., E. M. ir D. J. 2010 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleista V. P., sutartinės hipotekos pakeitimas įregistruotas 2010 m. kovo 9 d. Nustatytu terminu A. G. paskolos negrąžino, todėl pareiškėjai prašė teismo areštuoti hipoteka įkeistą nekilnojamąjį daiktą, išieškoti iš paskolos gavėjos 76 100 Lt negrąžintos paskolos, 68 490 Lt delspinigių (už 180 dienų) ir 133 Lt žyminio mokesčio - iš viso 144 723 Lt, išieškotą sumą paskirstant paskolos davėjams tokiomis dalimis - V. P. 85063 Lt, Ž. D. - 59660 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. G., uždraudžiant savininkei įkeistu daiktu disponuoti, įspėjo skolininkę, kad negrąžinus 76 100 Lt paskolos, 68 490 Lt delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš jų: V. P. – 85 063 Lt, Ž. D. – 59 660 Lt, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, bei išaiškino kreditoriams, kad jeigu skola per 1 mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei dienos nebus grąžinta, kreditoriai ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Ginčijama nutartimi hipotekos teisėja taip pat pažymėjo, kad hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl prašomos priteisti sumos dydžio, todėl skolininkei (įkeisto daikto savininkei) išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškinio teisenos tvarka ir ginčyti priteistiną delspinigių dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Dalį įsipareigojimų pagal 2000 m. lapkričio 20 d. ir 2005 m. birželio 21 d. paskolos sutartis A. G. jau yra įvykdžiusi ir sumokėjusi pareiškėjams 28 220 Lt, todėl 76 100 Lt skolos suma mažintina iki 47 880 Lt. Prievoles paskolos davėjų atstovui – V. P. – A. G. vykdė tiek pati, tiek, trečiasis asmuo – N. G., jos sutuoktinio brolis. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo nevisiškai (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Hipotekos teisėjas, sprendžiantis priverstinio skolos išieškojimo tenkinimo klausimą, turi pareigą patikrinti, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į Hipotekos skyrių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar prievolė, kurios įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 01120000006857, yra įvykdyta ar įvykdyta iš dalies, ir koks yra likęs įsiskolinimo dydis, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta;
2) 2000 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarties 2 punkte nurodyti 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl netesybų dydžio. Pagal nusistovėjusią ir vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nesant duomenų apie didesnius kreditoriaus patirtus nuostolius (jokie įrodymai apie nuostolius nepateikti), įprastais ir pakankamais delspinigiais, kompensuojančiais kreditoriaus praradimus dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, laikomi 0,02 procento dydžio delspinigiai, taigi pareiškėjų reikalaujami delspinigiai teismų praktikoje įprastą delspinigių dydį viršija net 25 kartus, ir teismas privalėjo ex officio delspinigius mažinti (CK 6.258 straipsnio 3 dalis);
3) Paskolos sutartį ir vėlesnį jos pakeitimą A. G. sudarė su V. M. ir Ž. D., o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta Ž. D. ir V. P. atžvilgiu. V. P. A. G. žinomas kaip Ž. D. ir V. M. atstovas, veikiantis įgaliojimo pagrindu, tačiau iš teismo nutarties matyti, jog jis įgyvendina savo kaip tariamo kreditoriaus teises. Apie galimą kreditoriaus pasikeitimą (jei V. P. būtų perėmęs V. M. reikalavimą) A. G. nebuvo informuota. Pagal CK 6.109 straipsnį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. A. G. nėra pareiškusi sutikimo dėl reikalavimų pagal 2000 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį perleidimą ir nėra gavusi informacijos, patvirtinančios įvykusį perleidimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. P. turi reikalavimo teisę išieškoti jo naudai 85 063 Lt negrąžintos paskolos ir delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal 2005 m. birželio 21 d. susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo A. G. pasiskolino iš paskolos davėjų 76 100 Lt. A. G. su atskiruoju skundu pateiktoje lentelėje nurodyti 2002 m. sausio 10 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2002 m. spalio 24 d. ir 2002 m. gruodžio 30 d. mokėjimai buvo atlikti dar prieš 2005 m. birželio 21 d. susitarimą. Paskutiniuose 2007 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. gegužės 10 d. pakvitavimuose neminima, jog grąžinama A. G. skolos dalis, nes taip buvo padengiami N. G. skoliniai įsipareigojimai pagal vekselius. Šiai dienai V. P. asmeniškai N. G. yra grąžinęs visus jam paskolintus pinigus, o A. G. skola išlieka. Dėl delspinigių dydžio buvo sutarta visų šalių, ir tai patvirtina parašai tiek ant paskolos sutarties, tiek ir ant vėlesnio susitarimo. Be to, delspinigiai paskaičiuoti tik už 6 mėnesius, o ne už 5 metus, kuriuos buvo vėluojama grąžinti skolą, todėl šalių sutartų delspinigių skaičiavimas yra pateisinamas. Pagal CK 6.109 straipsnį skolininko sutikimas perleidžiant reikalavimą nebūtinas, užtenka jį informuoti apie reikalavimo perleidimą. Skolininkė A. G. apie reikalavimo perleidimą buvo informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka). Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Taigi hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., įskaitant ir kreditoriaus teisę reikalauti atitinkamo dydžio delspinigių, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai iš esmės rodo esant šalių ginčą dėl pagrindinės prievolės dydžio (tiek pagrindinės skolos dalies, kurią apeliantė nurodo grąžinusi, tiek sutartyje numatytų delspinigių dydžio). Priešingai nei teigia apeliantė, CK 6.258 straipsnio 3 dalis nustatant netesybų dydį hipotekos teisėjo negali būti taikoma. Ši nuostata gali būti taikoma tik nagrinėjant bylą ginčo (ieškinio) teisenos tvarka, kadangi jos taikymui būtina nustatinėti faktines aplinkybes (nuostolių sumą, dalies prievolės įvykdymo faktą, ir kt.), kurios supaprastinta bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo procesine tvarka negali būti nustatinėjamos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ginčyti sutartyje numatytų delspinigių dydį apeliantė turi teisę bendra ieškinio teisenos tvarka. Tokia pat tvarka turėtų būti sprendžiamas ir prievolės šalių ginčas dėl pagrindinės skolos dydžio. Apeliantės teiginiai, jog hipotekos teisėja, priimdama ginčijamą nutartį, turėjo patikrinti, koks yra likęs įsiskolinimo dydis pagal pagrindinę prievolę, neparemti nei teisės normų reikalavimais, nei teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.
Hipotekos teisėjas, priimdamas sprendžiantis priverstinio skolos išieškojimo tenkinimo klausimą, turi pareigą patikrinti, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į Hipotekos skyrių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 558 straipsnio pagrindu, t.y. ar pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo atitinka hipotekos registro įrašus, tuo pačiu ir susijusius su kreditoriaus bei skolininko asmeniu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sutartinės hipotekos pakeitimas, susijęs su reikalavimo perleidimu V. P., hipotekos registre buvo tinkamai įregistruotas (b.l. 61). Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 3 dalimi, apie reikalavimo teisės, kuri įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, perleidimą pranešama įstatymų nustatyta tvarka ir šis perleidimo faktas pažymimas viešame registre. Kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininko sutikimas reikalavimo teisės perleidimui nėra būtinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Tokio sutikimo nebuvimas nepašalina skolininko pareigos įvykdyti prievolę naujam kreditoriui nuo tada, kai jam pranešama apie reikalavimo perleidimą. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo V. P. faktas įregistruotas hipotekos registre, apeliantė apie perleidimo faktą yra informuota inter alia ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl jos argumentai, kad V. P. neturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, kolegija
nutar i a:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą