Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-41-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
II-41-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01412-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-41–586/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01412-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 17 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12020-2020 (ROIK 20123511535).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12020-2020 A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 08.02 val., magistraliniame kelyje Klaipėda - Liepoja, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų eismo juostų, taip demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir keldamas pavojų eismo saugumui, bei parodydamas savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, nurodyta administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad pripažįsta, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tai yra netoleruotina, dėl to gailisi, savo veiksmus savikritiškai įvertino, suprato savo poelgio neigiamą pobūdį, tačiau mano, kad yra pagrindas jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už kelio ženklinimo nesilaikymą. Nurodo, kad padaryti administracinį nusižengimą jis neturėjo tyčios. 2020 m. rugsėjo 29 d. vykdamas magistraliniu keliu Klaipėda - Liepoja, atsidūrė pirmojoje kelio juostoje susiformavusiame kamštyje, kuris susidarė dėl transporto priemonių srauto, pasukančio į rajoninį kelią Nr. 2212. Absoliuti didžioji dalis transporto priemonių, atsidūrusių kamštyje, vyko į Klaipėdą, ir suko į dešinę už tilto, einančio virš rajoninio kelio. Tuo tarpu A. Š. vyko į Gindulius, jam reikalinga nuovaža yra prieš tiltą, į šią nuovažą dešinėje kelio pusėje sukančių transporto priemonių buvo vos viena kita. Buvo rytas, dėl susidariusio kamščio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vėlavo atvykti į objektą Ginduliuose, kur 8 val. turėjo būti atvežtos statybinės medžiagos, o A. Š. jas turėjo priimti. Pastebėjęs, kad susidariusiame kamštyje esančios transporto priemonės pasuka į dešinėje pusėje esantį kelkraštį ir greičiau pasiekia dešinėje esančią nuovažą, kuria galima pasiekti Gindulius, neturėdamas tikslo aplenkti kitų vairuotojų, o siekdamas sutaupyti laiko ir greičiau pasiekti jam reikalingą nuovažą, pasuko į dešinę ir pasinaudodamas kelkraščiu privažiavo nuovažą, kurioje pasuko į dešinę. Sprendimą pasukti į dešinėje pusėje esantį kelkraštį priėmė atsižvelgęs į kitų transporto dalyvių elgesį, spaudžiamas laiko, tokį sprendimą priėmė spontaniškai, reaguodamas į kelyje susiklosčiusią situaciją. Pažymėjo, kad nesiekė ir nedemonstravo nepagarbos kitiems eismo dalyviams, jokiu būdu nesiekė parodyti savo išskirtinumo, paniekinti juos ar kitaip parodyti nepagarbą, o skubėdamas, pasuko į dešinį kelkraštį, taip greičiau privažiuodamas nuovažą dešinėje kelio pusėje. Nurodė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, išvažiuodamas į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“, ir to neginčija, tačiau tai darydamas neatliko lenkimo manevro, nesiekė apvažiuoti priešais jį esančios transporto priemonės, neturėjo tyčios ir nesielgė chuliganiškai, o siekė greičiau privažiuoti dešinėje kelio pusėje prieš tiltą esančią nuovažą. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį arba pakeisti nutarimą ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą, taikanti ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisę vairuoti transporto priemones atimti minimaliam terminui. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalingos, nes yra neįgalus (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis), 2012 metais buvo atlikta kepenų transplantacija, nustatytos gretutinės ligos - radikulopatija ir migrena. Dėl sveikatos sutrikimų ir kepenų funkcijos nepakankamumo dažnai turi lankytis Santaros klinikose Vilniuje. Dėl atliktos kepenų transplantacijos ir gretutinių susirgimų yra rizikos grupėje, todėl jam itin pavojinga užsikrėsti COVID-19. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones neturės objektyvios galimybės nuvykti į Vilniaus Santaros klinikas, kur jam teikiama speciali medicininė pagalba, o medicininė pagalba jam būtina užtikrinti gyvybinių funkcijų palaikymą. Nurodė, kad gyvena vienas, nėra artimo žmogaus, kuris galėtų jį nuvežti į Vilniaus Santaros klinikas. Taip pat nurodė, kad turi 2 nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, kreditorinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl darbo, nes yra MB „Arenta“ vadovas, bendrovė vykdo statybos darbus. MB „Arenta“ buveinė yra Šilutėje, tuo tarpu veiklą bendrija vykdo visoje Vakarų Lietuvoje, objektai yra skirtingose Vakarų Lietuvos vietose, kurias galima pasiekti tik automobiliu. Be to, vykstant į objektus yra vežami statybos įrenginiai, įrankiai, kurių kitaip į statybos objektą atvežti, nei su transporto priemone, yra fiziškai neįmanoma.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. Š. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. spalio 20 d. priimtą nutarimą. Nurodė, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje, tiek paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė, yra itin švelnios ir atitinka A. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatyta jokios A. Š. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai, nėra pagrindo A. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu A. Š. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – vairavo chuliganiškai, turi būti nustatyta požymių visuma: 1) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui; 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 3) chuliganiškos paskatos. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryšiui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi, nesant bent vieno iš šių požymių nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų eismo juostų. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. Š. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir pareiškėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. A. Š. elgesys, apvažiuojant susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kertant „Plati ištisinė linija“, ir važiavimas kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų eismo juostų, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį A. Š. patrauktas nesant jo veikoje subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai).

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Š. pažeisdamas KET 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 08.02 val., magistraliniame kelyje Klaipėda - Liepoja, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų eismo juostų. A. Š. nurodė, kad taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, jog buvo rytas, dėl susidariusio kamščio vėlavo atvykti į objektą Ginduliuose. Sprendimą pasukti į dešinėje pusėje esantį kelkraštį priėmė atsižvelgęs į kitų transporto dalyvių elgesį, spaudžiamas laiko, tokį sprendimą priėmė spontaniškai, reaguodamas į kelyje susiklosčiusią situaciją. Pažymėjo, kad nesiekė ir nedemonstravo nepagarbos kitiems eismo dalyviams, jokiu būdu nesiekė parodyti savo išskirtinumo, paniekinti juos ar kitaip parodyti nepagarbą, o skubėdamas, pasuko į dešinį kelkraštį, taip greičiau privažiuodamas nuovažą dešinėje kelio pusėje. Šie A. Š. teiginiai patvirtina, jog tokį vairavimo būdą A. Š. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (susidarius spūsčiai kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, t. y. nuvykti į darbą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas kelkraščiu, esant transporto priemonių spūsčiai, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog A. Š. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, darbo dieną, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Būtent šios aplinkybės patvirtina, jog A. Š. pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, ir pagrindo jį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalies nusižengimą nėra. A. Š. skundo teiginiai, jog nusižengimą padarė nesant chuliganiškų paskatų atmestini kaip nepagrįsti ir subjektyvūs, pateikti siekiant išvengti atsakomybės.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Skunde A. Š. prašo netenkinus prašymo kvalifikuoti A. Š. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pakeisti nutarimą ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą, taikanti ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisę vairuoti transporto priemones atimti minimaliam terminui.

Teismas mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. Š. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. Š. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą. Surašant administracinio nusižengimo nutarimą, nenustatyta A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. Š. pripažino padaręs KET pažeidimą, dėl jo gailisi, taip pat administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, todėl teismas šias aplinkybes pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

A. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors A. Š. vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų eismo juostų, tačiau nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą A. Š. baudžiamas pirmą kartą, turi galiojančių nuobaudų už nežymius KET pažeidimus, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl A. Š. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. A. Š. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos dėl darbo, nes gyvena Šilutės rajone, MB „Arenta“ buveinė yra Šilutėje, tuo tarpu veiklą bendrija vykdo visoje Vakarų Lietuvoje, objektai yra skirtingose Vakarų Lietuvos vietose, kurias galima pasiekti tik automobiliu. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl šeiminių poreikių - turi 2 nepilnamečius vaikus, dėl kreditorinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, A. Š. netektų galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, prarastų pragyvenimo šaltinį ir negalėtų vykdyti įsipareigojimų kredito įstaigoms bei teikti vaikams išlaikymą. A. Š. sveikatos būklė sąlygoja tai, jog jis samdomo darbo dirbti negali, dėl jam reikalingos medicininės pagalbos. Dirbdamas vadovu jis gali reguliuoti darbo krūvį atsižvelgdamas į savijautą. Teisė vairuoti transporto priemones A. Š. yra itin reikšminga dėl to, jog jam 2012 metais buvo atlikta kepenų transplantacija, nustatytos gretutinės ligos - radikulopatija ir migrena. Dėl sveikatos sutrikimų ir kepenų funkcijos nepakankamumo dažnai turi lankytis Santaros klinikose Vilniuje, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones neturės objektyvios galimybės nuvykti į Vilniaus Santaros klinikas, kur jam teikiama speciali medicininė pagalba, kuri būtina užtikrinti gyvybinių funkcijų palaikymą. Nagrinėjamos bylos atveju Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai, šeiminei situacijai ir sveikatos būklei. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskiriant trumpesnę nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimali trukmė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 20 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-12020-2020 keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir A. Š. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12020-2020 (ROIK 20123511535), ir A. Š., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą, skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui.

Kitą 2020 m. spalio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius