Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nukentėjusiajai J. P.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 24 MGL t. y. 903,84 (devynių šimtų trijų eurų ir aštuoniasdešimt keturių centų) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys ir iš A. Š. jai priteista 10 120,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsa panaikintini.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, nuteistas už tai, kad žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), priklausantis automobilis „Mercedes-Benz S320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), yra antstolio Regimanto Budreikos areštuotas 2016 m. gegužės 10 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant 2015 m. gegužės 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei vykdant 2015 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. 2-6407-717/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būdamas pasirašytinai supažindintas su antstolio R. Budreikos 2016 m. birželio 30 d. patvarkymu dėl saugotojo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo patikėtas saugoti areštuotas automobilis „Mercedes-Benz S320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), bei būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už šio automobilio praradimą, paslėpimą ar sugadinimą, 2016 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) automobilių turguje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sudarė šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam automobilį „Mercedes-Benz S320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) už 4000 eurų pardavė, tokiu būdu, areštuotą ir jam patikėtą turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina A. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

3. Nuteistasis A. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ nuostatas ir minėtu nuosprendžiu jam paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu bei atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti iš dalies, nukentėjusioji J. P. prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė nurodė iš dalies sutinkanti su apeliacinio skundo argumentais, t. y. pritaria, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam baudą, nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir nepritaria argumentui, jog šiuo nagrinėjamu atveju neturėjo būti tenkinamas nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama A. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų tyrimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas, nepagrįstai netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų netinkamai individualizavo nuteistajam paskirtą bausmę ir nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai jos prašomą turtinės žalos atlyginimą.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su A. Š. baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu ir apeliacinio skundo argumentais daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir todėl nuteistajam paskyrė per didelę baudą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas netinkamai nustatė nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį ir priteisė jai per didelę sumą.

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

9. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atliktas sutrumpintas įrodymas tyrimas, tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį šios aplinkybės neįvertino ir todėl, spręsdamas bausmės paskyrimo A. Š. klausimą, visiškai nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir vienu trečdaliu nesumažino jam paskirtos baudos. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija su šiam skundo argumentui pritaria.

10. Sutrumpintas įrodymų tyrimas – supaprastintas įrodymų tyrimo proceso dalies atlikimas, esant BPK 273 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą sutaupomas teismo, proceso dalyvių ir kitų teismo posėdžių salėje esančių asmenų laikas, sumažinamos proceso išlaidos. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad siekiant proceso greitumo ir ekonomiško, jokiais būdais negali nukentėti proceso kokybė. Todėl, BPK 273 straipsnyje įtvirtinta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) kaltinamasis sutinka, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir dėl jų neegzistuoja jokių prieštaravimų.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visos paminėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo sąlygos teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu egzistavo. A. Š. įvykdyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis nepriskiriama nei sunkių, nei labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino kaltę dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo ir dėl jos įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat pažymėta ir tai, jog, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, proceso dalyviai nebuvo supažindinti su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir jų nebuvo prašoma šiuo klausimu išreikšti savo nuomonės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tiek nuteistasis, tiek prokurorė neprieštaravo, kad įrodymų tyrimas būtų atliktas BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Pažymėtina, jog 2018 m. gegužės 28 d. išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokole A. Š. patvirtino sutinkantis, jog nagrinėjant jo bylą teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog šioje byloje yra galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu prokurorė J. Plauskienė nurodė, jog A. Š. turėtų būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta vienu trečdaliu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tokios pat pozicijos prokuroras laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – prašė paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog egzistavo tinkamai išreikštas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių (t. y. kaltinamojo ir prokuroro) sutikimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo.

12. Sprendžiant BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę nuteistajam A. Š., svarbu įvertinti, ne tik tai, kad šiuo atveju egzistavo visos BPK 273 straipsnyje nurodytos sutrumpinto įrodymo tyrimo atlikimo teisme sąlygos, bet ir tai, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą atliko pagal minėtame straipsnyje nurodytas sutrumpinto įrodymų tyrimo taisykles.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi perduodant baudžiamąją bylą teisiamajam posėdžiui dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo pasisakyta nebuvo, tačiau į teisiamąjį posėdį liudytojai nekviesti. Ir nors, apylinkės teisme vykusio pirmojo teisiamojo posėdžio metu buvo nutarta kviesti liudytoja įvardintą J. P. nurodant, jog gali būti pažeista jos teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau iš tiesų ji turėjo būti įvardinta kaip nukentėjusioji, kadangi šį proceso dalyvės statusą ji įgijo dar ikiteisminio tyrimo metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresniosios tyrėjo L. Č. 2017 m. spalio 31 d. nutarimu. Svarbu pažymėti ir tai, jog nors nukentėjusioji teisiamajame posėdyje dalyvavo, tačiau ji apklausta nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko pagal BPK 273 straipsnio reglamentuojamas procedūras, t. y. iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo apklausė kaltinamąjį A. Š., o kaltinamajam davus parodymus, išsiaiškinęs proceso dalyvių valią dėl byloje surinktų įrodymų išvardinimo (nei vienas proceso dalyvis tam neprieštaravo), išvardindamas paskelbė ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktą medžiagą ir iš karto po to paskelbė įrodymų tyrimą baigtu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas ir pažeidė BPK numatytas sutrumpinto įrodymų tyrimo procedūras (t. y. nepranešė proceso dalyviams apie galimybę šiuo atveju atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir šiuo klausimu neprašė jų išreikšti savo nuomones), tačiau visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad nuteistajam turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu.

Dėl nukentėjusiosios J. P. civilinio ieškinio

14. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. preliminariu sprendimu, buvo nuspręsta patenkinti J. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios direktorius yra A. Š.) 14 481,00 eurų skolos, 3098,93 eurų delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2015 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264,00 eurų žyminio mokesčio ir 278,30 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdžius minėto teismo sprendimo, Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. J. P. išdavė vykdomąjį raštą, kurį pateikė vykdyti antstoliui Remigijui Budreikai. Iš antstolio R. Budreikos 2018 m. gruodžio 10 d. rašto matyti, jog siekiant padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus įsiskolinimus, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. sausio 2 d. buvo vykdomos skolininkui priklausančios transporto priemonės „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varžytinės, kurias laimėjo 10 120 eurų pasiūlęs pirkėjas G. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau vėliau šios varžytinės buvo atšauktos, nustačius, jog jų laimėtojui neįmanoma perduoti minėto automobilio.

15. Kaip jau minėta anksčiau, automobilis varžytinių laimėtojui nebuvo perduotas dėl A. Š. kaltės, todėl sprendžiama, kad tarp nuteistojo veiksmų ir J. P. patirtos žalos, t. y. piniginių lėšų, kurios jai būtų atitekusios, jei minėtos varžytinės būtų sėkmingai įvykusios, negavimo, egzistuoja priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis ir pats pripažino, kad jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai J. P. buvo padaryta turtinė žala. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiajai negali būti priteisiamas jos patirtos turtinės žalos atlyginimas, kadangi ji baudžiamojo proceso metu nebuvo pripažinta civiline ieškove, tačiau teisėjų kolegija tokiai apeliacinio skundo argumentacijai nepritaria. BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju, tokia nutartis priimta nebuvo, tačiau nukentėjusiosios atstovei teismo posėdžio metu pateikus civilinį ieškinį, bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė, jog šis civilinis ieškinys yra prijungiamas prie bylos ir bus nagrinėjamas kartu su byla. Ir nors šiuo atveju galima konstatuoti, jog tokiu būdu buvo padarytas formalus baudžiamojo proceso pažeidimas, tačiau sprendžiama, jog jis nėra esminis, kadangi teismui priėmus pareikštą civilinį ieškinį jį pateikusi nukentėjusioji faktiškai įgijo ir civilinės ieškovės statusą. Be to, pažymėtina, jog žalą dėl kito asmens neteisėtų veiksmų patyrusio asmens pripažinimas civiliniu ieškovu yra svarbus siekiant užtikrinti tokio asmens teises baudžiamojo proceso metu (nes tik civiliniu ieškovu pripažintas asmuo įgyja BPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytas teises), tačiau, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra laikytinas būtinąją civilinio ieškinio priėmimo ir tenkinimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo padarytas minėtas procesinis pažeidimas, nesudaro kliūčių tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį ir atlyginti jos patirtą turtinę žalą.

16. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog tenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, jai buvo sudarytos prielaidos neteisėtai praturėti, kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. preliminariu sprendimu, jau buvo tenkintas jos civilinis ieškinys. Pažymėtina, jog jei minėtas preliminarus sprendimas nebūtų buvęs priimtas ir dėl jo nevykdymo J. P. nebūtų išduotas vykdomasis raštas, nebūtų ir jokio pagrindo šioje byloje jos pripažinti nukentėjusiąją, kadangi vykdomojoje byloje ji nebūtų įgijusi išieškotojos statuso, o tuo pačiu ir teisės į lėšas, gautas varžytinėse pardavus minėtą automobilį.

17. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu J. P. buvo pagrįstai pripažinta civiline ieškove, tačiau konstatuoja, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas per didelis priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydis. Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, J. P. patyrė turtinę žalą, dėl to, jog negavo piniginių lėšų, kurios jai būtų atitekę, jei būtų sėkmingai įvykusios aukščiau aptartos varžytinės, J. P. turi būti priteisiama tokia pinigų suma, kurią ji būtų gavusi varžytinių metu pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių automobilį. Baudžiamojoje byloje esantis, antstolio Regimanto Budreikos 2018 m. gruodžio 12 d. raštas patvirtina, kad nors šis automobilis varžytinių metu ir buvo parduotas už 10 120 eurų, tačiau iš šios sumos nukentėjusiajai būtų atitekę tik 7394,19 euro. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog nuteistojo A. Š. neteisėtais veiksmais J. P. buvo padaryta būtent 7394,19 eurų dydžio turtinė žala ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai priteistas 10 120 eurų turtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas iki šios sumos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 6 d. nuosprendį.

A. Š. paskirtą 24 MGL t. y. 903,84 Eur (devynių šimtų trijų eurų ir aštuoniasdešimt keturių centų) dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. galutinę bausmę – 16 MGL t. y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų ir penkiasdešimt šešių centų) baudą.

Nukentėjusiajai J. P. priteistą 10 120,00 eurų sumą turtinės žalos atlyginimui sumažinti iki 7394,19 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.