Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. Š. 2019 m. balandžio 22 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą A. B., dėl ko jis nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 190-191) liudytojas M. S. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą matė lauke gulintį ant žemės jam nepažįstamą asmenį, kurį laikė prispaudęs Ž. Š. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Ž. Š. jis pažįsta iš matymo, nes kartu mokėsi vienoje mokykloje. Lauke ant suoliuko sėdėjo A. B. kartu su savo sese I. B.. Juos taip pat pažįsta, nes mokėsi vienoje mokykloje. Nei su A., nei su jo sese nebendrauja. Asmuo, kurį laikė prispaudę prie žemės, jam atrodė agresyvus, nes jis šaukė, kad jį paleistų, kad duos į „snukį“, vartojo necenzūrinius žodžius. A. B. ramiai sėdėjo ant suoliuko ir nieko nesakė, nedarė Bendraujant su A. B. jokių išorinių sužalojimų ant jo veido ar kitų kūno dalių nematė. Veidas nebuvo kruvinas bei aplinkui suolelį, kur jis sėdėjo, taip pat nematė jokių dėmių, panašių į kraują. A. B. skundėsi, kad jam skauda dantį, todėl jam pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet A. B. atsisakė, teigdamas, kad pats nuvažiuos. Jis nieko neaiškino, dėl ko jam skauda dantį ir ar jį kas nors sumušė. Tokios kalbos nebuvo, tiesiog A. B. paaiškino, kad tuo metu pretenzijų niekam neturi, nes yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad išsiblaivęs nuspręs, ar kam nors turės pretenzijų ir ar rašys pareiškimą. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau mano manymu mintis dėstė aiškiai ir sklandžiai. Bendraujant matėsi, kad A. B. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau mintis dėstė aiškiai ir sklandžiai.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (telefoninių pranešimų informacijos ir pareigūnų atliktų veiksmų fiksavimo) (1 t., b. l. 4-5), Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo iššifravimo (1 t., b. l. 68-69) matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. 19 val. 53 min Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs Ž. Š. parnešė, kad restorane, poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ rankomis mušasi du asmenys, kuriuos yra sulaikę, paguldę ant žemės, reikalinga viską teisingai įforminti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno J. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 22 d. 19 val. 53 min gavus pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ mušasi du asmenys, pareigūnai vyko į įvykio vietą. Minėtu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas Ž. Š., kuris paaiškino, kad vyksta jo brolio V. Š. sūnaus krikštynos. Visi žmonės susirinkę yra giminės ir draugai, pašalinių asmenų nėra, nes tai yra uždaras vakaras. Ž. Š. pasakė, kad šventės metu, būnant lauke, tarp jo ir jo pusbrolio A. B. įvyko žodinis konfliktas dėl žemių ir merginos. A. B. jį kaltino, kad jis būna su jo brolio D. B. buvusia sugyventine. Konflikto metu abu asmenys apsistumdė, taip pat Ž. Š. pastūmė su A. B. buvęs jo draugas J. K.. Įvykus apsistumdymui visus asmenys išskyrė šventėje buvę kiti asmenys, t. y. V. Š., K. B., D. Š.. Visi minėti piliečiai patvirtino, kad smūgių nebuvo niekam suduota ir niekas fizinio skausmo nepatyrė. Atvykę jie matė, kad J. K. buvo paguldytas ant žemės, o A. B. tuo metu sėdėjo ant suolo. Paklausus Ž. Š., kodėl pranešė, kad mušasi rankomis du asmenys, jis teigė, kad taip nepranešė, o pranešė, kad tarp jo ir dviejų asmenų įvyko konfliktas, kurio metu apsistumdė. Policiją iškvietė išsigandęs, kad neįvyktų muštynės. Apsiklausus visus asmenis, jie teigė, kad pretenzijų vieni kitiems neturi ir pareiškimų rašyti nenori. Patikrinti girtumai. Ž. Š. nustatytas 0,40 promilių girtumas (girtumas patikrintas 2019-04-22 20.31 val.), A. B. nustatytas 2,47 promilių girtumas (girtumas patikrintas 2019-04-22 20.28 val.), J. K. nustatytas 2,56 promilių girtumas (girtumas patikrintas 2019-04-22 20.25 val.), V. Š. blaivus, K. B. blaivus, D. Š. blaivus. Girtumai patikrinti alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0221, patikros Nr. 0971570, paklaida 1,7%, galioja nuo 2019-04-15 iki 2019-10-15.

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas CD laikmenoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo kamerų įrašai, daryti poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 22 d. (1 t., b. l. 76). Įraše, fiksuotame kameros Nr. 1, matosi, kaip į fojė per lauko duris įėjusi B. Š. atsisėda ant fojė esančio minkštasuolio. Įraše aiškiai matosi minkštasuolio kampas, B. Š. kojos ir rankos. Iš karto po B. Š. į fojė įeina ir pasuka kairėn J. K.. Po kurio laiko iš salės ateina A. B., iš kitos pusės J. K., jie susikimba rankomis, vaikšto susikabinę rankomis, lyg stumdydamiesi, tai į vieną, tai į kitą pusę, svirduliuoja, tarp jų vyksta pokalbis. A. B. atsisėda ant fojė esančio minkštasuolio greta B. Š., jai iš kairės. J. K. stovi priešais sėdinčius, pasilenkia, abiem rankomis jis įsirėmęs į savo kojas, matosi, kad vyksta pokalbis. Po kurio laiko J. K. suėmęs abiem savo rankomis A. B. už rankų tempia jį nuo minkštasuolio, lyg bandydamas pakelti, A. B. nesistoja, lieka sėdėti. J. K. stovi, vaikštinėja fojė, svirduliuoja. Iš lauko įeina trys vyrai, tarp kurių Ž. Š. ir M. Š., pirmas eina Ž. Š.. J. K. stoja priešais Ž. Š., kuris rankomis nustumia J. K. į šoną, jis susvirduliuoja, apsisuka, žengia kelis žingsnius, jį už rankos sugriebia M. Š., kuris stumteli J. K. link iš lauko ateinančio V. Š., kuris atsistoja priešais J. K.. M. ir Ž. nueina link salės. V. Š. kalbasi su J. K.. Jiems besikalbant nuo salės pusės ateina M. Š. ir Ž. Š.. Matosi, kad vyksta pokalbis tarp Ž. Š. ir J. K.. V. Š. ištiesdamas ranką stumia J. K. nuo Ž. Š. ir M. Š., po to abiem rankomis paėmęs J. K. už rankų ties pečiais, stumia J. K. link išėjimo, J. K. kelis žingsnius žengia atbulomis, paskui apsigręžia ir kartu su V. Š. išeina iš fojė į lauką. M. Š. prieina prie sėdinčio A. B., pasilenkia link jo. Ž. Š. stovi atsisukęs į sėdinčius ir palinkusį link sėdinčių M. Š.. Matosi M. Š. ištiesta ranka link A. B., jis atsitiesia ir vėl palinksta link jo, galimai, vyksta pokalbis. Ateina D. Š., kuris taip pat stebi M. Š.. Po kurio laiko M. Š. sugriebia A. B. už marškinių ir tempia. M. Š. nuo A. B. atitraukia Ž. Š., D. Š. paima M. Š. už rankos, Ž. Š., D. Š. ir M. Š. eina link salės. Kamera aiškia užfiksavo, kaip atsisukęs Ž. Š., žiūrėdamas į sėdinčius ant minkštasuolio, kažką sako. Ž. Š. trumpam išnyksta iš matomumo zonos, po kelių sekundžių jis atbėga nuo salės pusės, pribėga prie A. B., sėdinčio ant minkštasuolio, ir užsimoja, ar suduoda, nesimato, staiga apsisuka ir nueina, prie jo iš salės atbėga M. Š., abu eina link salės. Vaizdo įraše galima įžiūrėti, kad A. B. sėdi susiėmęs už galvos. Po kurio laiko į fojė iš lauko įeina I. B., ji prieina prie sėdinčių, matosi, kad vyksta pokalbis. Prie jų iš lauko ateina K. B., V. Š., K. B. pasilenkia prie A. B., I. B. ranka stumia K. B., nuo minkštasuolio atsistoja A. B., kuris eina link K. B.. Matosi, kad būrys žmonių stumdosi, nuo minkštasuolio atsistoja B. Š., kuri suima A. už rankos aukščiau alkūnės, susidaro įspūdis, kad B. Š. tempia A. B.. Būrelis žmonių, kurių viduryje yra A. B., stumdosi. Matosi, kaip tuo metu, kai A. B. yra apsuptas žmonių, iš lauko į fojė įeina J. K., kuris yra laikomas, stumiamas nuo tos vietos, kur yra A. B., nenustatyto asmens, tuo metu A. B. jau nugriuvęs ant žemės. Matosi, kad J. K. nugriūva, link jo pasilenkia V. Š., B. Š.. Atsistojęs A. B. eina link išėjimo, greta jo sesuo I. B.. Visi juda link išėjimo. Pasimato atbėgantis nuo salės pusės Ž. Š., kuris bėga link A. B., užsimoja, matyti ant grindų gulintis žmogus, iš fojė į lauką išeinantys žmonės. Aiškiai matosi, kaip K. B. peržengia gulinčiojo ant grindų kojas. Žmonėms išsiskirsčius matyti, kaip nuo grindų keliasi A. B..

Iš kaltinamojo Ž. Š. pateikto (2 t., b. l. 100-101, 107-108) įrašo, daryto jo mobiliuoju telefonu, peržiūrėto teismo posėdžio metu, matyti, kad nukentėjusįjį J. K. kieme prispaustą prie žemės laiko M. Š., kuris yra atsisėdęs ant J. K. nugaros, J. K. gulint ant pilvo, ant A. B., kuris sėdi šalia B. Š., kelnių matosi rausvos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę, ant trinkelių prie B. Š. kojų matosi raudonos spalvos skystis, panašus į kraują.

Teismas neaptarinėja nukentėjusiojo A. B. teismo posėdžio metu pateiktas nuotraukas, darytas iš vaizdo įrašų, nes jos neaiškios, nevisapusiškai atspindi vaizdo įrašą, be to, po jų pateikti komentarai yra subjektyvaus pobūdžio, jose nurodytos aplinkybės, kurių nuotraukose net nesimato.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados tiriamosios dalies (1 t., b. l. 33) matyti, kad A. B. 2019 m. balandžio 22 d. 22 val. 37 min. apžiūrėtas VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje, jam nustatytas 2,14 promilių girtumas, atlikus rentgenologinį ištyrimą nustatytas apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų veido žandikaulių chirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., galutinė diagnozė: apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis. Į Kauno klinikas atvyko 2019 m. balandžio 23 d. 1 val. 28 min., pervežtas iš Kelmės ligoninės, objektyviai - apatinis žandikaulis patinęs, sunkiai kalba, sunkiai judina apatinį žandikaulį, prisilietus skauda, rentgenogramos išvada - dešinėje apatinio žandikaulio kūno lūžis per krūminio danties alveolinę angą su dislokacija kaudalyn, objektyviai - stebimas sutrikęs sąkandis, lūžis ties 42 ir 43 dantimis, rentgenologiškai - lūžis ties 42 ir 43 dantimis, pacientas stacionarizuojamas į LSMUL KK veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką, 2019 m. balandžio 24 d. atlikta apatinio žandikaulio išorinė fiksacija po rekonstrukcijos vieliniais tarpžandikauliniais įtvarais, pašalintas 48 dantis iš lūžio linijos, į šaką įvertas Kiršnerio virbalas, fiksuota prie individualių antantinių įtvarų, sąkandis fiksuotas CO, susiūta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (1 t., b. l. 34): A. B. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus apatinį žandikaulį, nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Kelmės ligoninę 2019-04-22, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, A. B. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės įrašų (1 t., b. l. 60-63) matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. (apžiūra pradėta 22 val. 46 min, baigta 23 val. 45 min) J. K. apžiūrėtas VšĮ Kelmės ligoninėje, atliktas rentgeno tyrimas, nustatyta diagnozė – krūtinės sumušimas, aiškių lūžių nenustatyta.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Visų teisme apklaustų liudytojų parodymai yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, t. y., apspręsti skirtingo liudytojų mentaliteto, sugebėjimo atmintyje atkurti ir atpasakoti matytus įvykius, nulemti daugumos įvykio metu buvusių asmenų neblaivumo, apriboti įvykio matymo skirtingu konflikto vyksmo laiku ir rakursu, stebėti tokiems nusikaltimams paprastai būdingoms sąlygomis – minios apsuptyje, vienų kitiems užstojant vaizdą. Byloje pateiktas vaizdo kamerų fiksuotas įrašas suteikia galimybę atskleisti įvykių eigą, nuketėjusiųjų ir kaltinamojo elgesį, veiksmus, sugretinus vaizdo įrašus su liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamojo paaiškinimais, įvertinti parodymų ir paaiškinimų atitikimą objektyviai tikrovei. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus CD laikmenoje pateiktus vaizdo kamerų įrašus poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 22 d., išklausius kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, darytina išvada, kad galima atpažinti asmenis, kurie nufilmuoti vaizdo kamera. Nuosekliai žiūrint vaizdo kameros, filmuojančios fojė, įrašą, matosi asmenų veiksmai, judėjimas, iš asmenų stabtelėjimų, galvų pasukimo galima spręsti, kada vyksta pokalbiai, konfliktas.

Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad nukentėjusieji A. B. ir J. K. 2019 m. balandžio 22 d. poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ vykusioje krikštynų šventėje buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jų girtumai (abiem daugiau nei 2 promilės) nustatyti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų ir Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje. Iš vaizdo kamerų užfiksuotų įrašų matyti, kad jie abu svirduliavo, buvo susikabinę rankomis. Kad tarp nukentėjusiojo J. K. ir kaltinamojo Ž. Š. vyko konfliktas patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad J. K. buvo atsistojęs priešais kaltinamąjį Ž. Š., jam einant iš lauko salės link, kad Ž. Š. jį pastūmė, kad po to tarp jų vyko pokalbis, kad V. Š. neleido artintis prie Ž. Š., stumdamas J. K. į lauką. Apie konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. B. taip pat matyti iš vaizdo įrašo – kaltinamojo brolis M. Š. buvo sugriebęs A. B. už marškinių, po ko tarp A. B. ir Ž. Š. vyko pokalbis ir Ž. Š., pribėgęs prie A. B., sėdinčio ant minkštasuolio prieš jį užsimojo. Iš įraše užfiksuoto užsimojimo galima spręsti, kad Ž. Š. sudavė smūgį A. B., tačiau dėl šio veiksmo A. B. pretenzijų nereiškė, toks kaltinamojo elgesys šioje byloje nėra vertinamas kaip nusikalstama veika, tačiau patvirtina tai, kad tarp nukentėjusiojo A. B. ir Ž. Š. buvo susidariusi konfliktinė situacija. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, išskyrus I. B., parodė, kad nukentėjusieji vartojo necenzūrinius žodžius, A. B. priekaištavęs Ž. Š. dėl brolio draugės, dirbamų žemių, vartodamas įžeidžiančio pobūdžio žodžius, tačiau nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad nukentėjusieji būtų sudavę smūgius, panaudoję smurtinius veiksmus, dėl kurių būtų reikalinga naudoti jėgą prieš juos, suduoti smūgius ginantis.

Neteisėti kaltinamojo Ž. Š. veiksmai nukentėjusiųjų A. B. ir J. K. atžvilgiu padaryti kaltinamojo Ž. Š. brolio V. Š. organizuotoje krikštynų šventės metu, liudytojai – kaltinamojo giminaičiai, todėl akivaizdu, kad jų parodymai tendencingi, siekiant sušvelninti kaltinamojo padėtį, padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojai M. Š. ir V. Š. – kaltinamojo broliai, B. Š. – kaltinamojo mama, liudytoja E. Š. – pusseserė, D. Š. – pusseserės sutuoktinis, liudytoja S. B. – M. Š. draugė. Liudytojai M. Š., V. Š., B. Š., K. B. nematė A. B. suduoto smūgio, nors jie, kaip matyti iš vaizdo kameros užfiksuoto įrašo, buvo tuo metu fojė. B. Š. tuo metu jau buvo atsistojusi nuo minkštasuolio, stovėjo, K. B. buvo per kelis žingsnius nuo nukentėjusiojo A. B., kamera užfiksuota, kaip K. B. peržengia gulinčio ant grindų A. B. kojas, nors teisme jis tvirtino, kad gulinčio A. B. jis nematė. Teismas negali remtis abejonių keliančiais liudytojų parodymais, negali vertinti jų parodymų apie tokius veiksmus, kurių jie tirtino nematę. Liudytojos I. B. parodymai nuoseklūs, atitinkantys vaizdo kameros užfiksuotus vaizdus, todėl jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Kameros vaizdo įraše užfiksuota, kad I. B. prieš įvykį į fojė ateina iš lauko, o ne iš salės, kaip tvirtino liudytojos S. B. ir E. Š.. Įraše matyti, kaip iš salės atbėgęs Ž. Š. pribėga prie A. B., užsimoja. Abejonių nekelia, kad I. B., stovėjusi greta brolio, gerai matė Ž. B. smūgį, nuo kurio jos brolis nugriuvęs ant grindų. I. B. nebuvo susipykusi nei su kaltinamuoju, nei su juo artimaisiais, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji siektų apkabėti būtent Ž. Š., jei jo broliui kas nors kitas būtų sudavęs smūgį. Kaltinamojo, liudytojų B. Š., V. Š., M. Š. versija, kad A. B. galėjo sužaloti J. K. nepagrįsta jokiais įrodymais. Visų pirma, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad žandikaulio lūžis A. B. padarytas vieno trauminio poveikio, t. y. vieno smūgio metu, sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Teismo medicinos specialisto išvadomis teismas neturi pagrindo abejoti, jos suteikia pagrindo manyti, kad smūgis, sulaužęs žandikaulį, buvo stiprus, todėl akivaizdu, kad mosikuodamas rankomis J. K. nebūtų galėjęs padaryti tokio sužalojimo. Be to, iš vaizdo kameros įrašų matyti, kad tuo metu, kai prie A. B. pribėga Ž. Š. ir jam užsimoja, J. K. arti nėra. Įraše matyti, kad jį, įėjusį į fojė, vyriškis nustumia į priešingą nuo A. B. pusę. Nukentėjusiojo J. K. tvirtinimu, lauke jį ant žemės pargriovė, įspirdamas jam į kojas Ž. Š., kuris buvo ir koją uždėjęs jam ant kaklo, spausdamas prie žemės. Liudytoja B. patvirtino, kad išėjus į lauką po to, kai padėjo susitvarkyti broliui A. B. po Ž. Š. suduoto smūgio, matė, kad ant grindinio gulintį J. K. buvo prispaudęs ant jo sėdėdamas M. Š., kad Ž. Š. buvo uždėjęs koją J. K. ant kaklo.

Įvertinus visumą aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. Š. sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam A. B., ko pasekoje lūžo žandikaulis, nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata. Prieš nukentėjusįjį J. K. Ž. Š. panaudojo smurtinius veiksmus - įspirdamas jam į kojas, pargriovė jį ant žemės, uždėjęs koją ant kaklo, laikė prispaudęs jo galvą prie žemės.

Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiuoju, keršydamas dėl jo paties poelgio ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. Ž. Š. panaudojo keršydamas dėl A. B. įžeidžiančių žodžių, pasakytų jo atžvilgiu, priekaištų jam, t. y. dėl paties nukentėjusiojo elgesio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis smūgį į veidą nukentėjusiajam sudavė iš chuliganiškų paskatų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinimo šalinamos chuliganiškos paskatos ir kaltinamojo veika perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Iš įvykio eigos matyti, kad žodinį konfliktą, vykusį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, būtent kaltinamais nutarė išspręsti iš jėgos pozicijų, smurtu. Panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, ne tik sužalojo A. B., sukėlė fizinį skausmą J. K., bet ir kitų žmonių akivaizdoje demonstravo įžūlų elgesį, kartu rodė nepagarbą savo pažįstamiems, šeimos nariams, susirinkusiems į šeimos šventę, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis.

Būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu, anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo, gynybos tikslais, nenustatyta.

Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 428,77 Eur (1 t., b. l. 42-43) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nukentėjusysis A. B. patyrė traumą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nusikalstamų Ž. Š. veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo apžiūrėtas, tirtas ir gydomas sveikatos priežiūros įstaigose – Kelmės ligoninėje, Kauno klinikose, Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (1 t., b. l. 44-47), nukentėjusysis J. K. dėl neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukelto fizinio skausmo buvo apžiūrėtas medikų Kelmės ligoninėje (1 t. b. l. 48-50). Nukentėjusiesiems suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, už A. B. gydymą 413,51 Eur, už J. K. suteiktas gydymo paslaugas 15,26 Eur. Todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Valstybinei ligonių kasai 428,77 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopijos ir kuri iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 428,77 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo Valstybinė ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 147-150), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 137 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 147-150).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Iš nukentėjusiojo pateiktų mokėjimo kvitų (2 t., b. l. 151,152) matyti, kad jis už neurologo konsultaciją UAB „Senojo bokšto“ klinikai 2019 m. birželio 4 d. A. B. sumokėjo 47 Eur, UAB „Affidea Lietuva“ už galvos smegenų kompiuterinę tomografiją 2019 m. birželio 4 d. - 90 Eur. Nukentėjusiajam buvo padarytas žandikaulio lūžimas, t. y. sužalojimas galvoje, todėl tiek neurologo konsultacija sveikimo procese, tiek kompiuterinės tomografijos būtinumas nekelia abejonių, gydymo paslaugų įstaigoms sumokėtas lėšas patvirtina pateikti kvitai, todėl laikytina, kad nukentėjusiojo A. B. patirti turtiniai nuostoliai realūs ir įrodyti, todėl priteistini iš kaltinamojo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

Nukentėjusysis A. B. nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki balandžio 29 d. dėl žandikaulio lūžio buvau gydomas Kauno klinikose, jam buvo pašalintas vienas dantis, įvertas Kiršnerio virbalas, sąkandis fiksuotas, kas neabejotinai sukėlė ir fizinių skausmų, ir nepatogumų. Akivaizdu, jog dėl patirto žandikaulio lūžimo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. B. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Sutiktina, jog A. B. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažemintas, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipęsis pagalbos į psichologus ar psichiatrus. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo įvardytas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Įvertinus tai, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vieno smūgio metu, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad nukentėjusiajam už patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą teisinga piniginė kompensacija, priteistina iš kaltinamojo, būtų 2 000 Eur.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

Iš pateiktų kvitų matyti, kad nukentėjusįjį A. B. atstovavusiai advokatei Aušrai Žukienei už jo atstovavimą sumokėta 2 600 Eur (2 t., b. l. 211). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė nukentėjusįjį gynė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau įvertinus tai, kad byla savo pobūdžiu nėra nauja ar sudėtinga, civilinis ieškinys, parengtas advokatės, trumpas, lakoniškas, įrodymų tyrimas vyko trijuose posėdžiuose, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1 600 Eur, būtent tokio dydžio išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. B..

Dėl bausmės

Kaltinamojo Ž. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 43), jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis dirba ūkininko A. V. ūkyje, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas ir kruopštus darbuotojas (2 t., b. l. 184). Jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, iš pateiktos charakteristikos (2 t., b. l. 183) matyti, kad jis tarnybos metu užsirekomendavo kaip draugiškas, motyvuotas bei aktyvus karys, aktyviai dalyvaujantis kuopos pratybose ir visuomeninėje veikloje. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikaltimus, jo neteisėti veiksmai prieš kaltinamuosius yra atsitiktiniai, atsiradę pykčio proveržio metu, vartojant alkoholį. Neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių kaltinamasis nebandė sušvelninti - kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad paskyrus švelniausią bausmę, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - laisvės apribojimą, bus įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kadangi kaltinamasis kaltės nepripažino, todėl jam skiriamas ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, byla baigta nagrinėti, todėl kardomąją priemonę šiuo metu skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, įpareigoti Ž. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. B. turtinę žalą.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš Ž. Š. nukentėjusiajam A. B. 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) turtinės, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš Ž. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 428,77 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 77 centų) žalą už nukentėjusiesiems A. B. ir J. K. suteiktas gydymo paslaugas.

Pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu taikytą, 2019 m. gruodžio 10 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi pratęstą Ž. Š. laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki šiuo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir A. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.