Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-31-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02933-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.9.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)

2017 m. sausio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje pagal ieškovų J. S. ir V. A. S. ieškinį atsakovams A. K. ir E. K. dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, I. K. ir P. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. S. ir V. A. S. ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus A. K. ir E. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą (10 570,00 eurų vertės): virtuvės baldų komplektą – 3 990 Eur vertės; orkaitę (duomenys neskelbtini) BR – 245 Eur vertės; kaitvietę „ARDO“ ((duomenys neskelbtini) – 110 Eur vertės; indaplovę „BEKO“ – 215 Eur vertės; šviestuvus CRYSTAL, 4 vnt. – 150 Eur vertės; lauko pavėsinę – 50 Eur vertės; koridoriaus spinteles – komodas – 460 Eur vertės; veidrodį „Saulė“ (kalto metalo) - 100 Eur vertės; užuolaidas dienines (svetainės) - 300 Eur vertės; užuolaidas naktines (svetainės) – 500 Eur vertės; kilimą „Pierre Cardin“ – 450 Eur vertės; šviestuvą (svetainės) – 350 Eur vertės; židinio krosnelę CONTINENTAL – 770 Eur vertės; dušo kabiną – 490 Eur vertės; kampinę spintą (vonios) – 145 Eur vertės; šviestuvus MYSTERI, 3 vnt. – 90 Eur vertės; miegamojo šviestuvą (lieto metalo bronzos) – 160 Eur vertės; sieninius šviestuvus (miegamojo) 2 vnt. –70 Eur vertės; antikvarinę ąžuolinę indaują (su drožyba) – 650 Eur vertės; miegamojo garderobinę – 935 Eur vertės; antikvarinį žalvarinį svėrimo indą – 170 Eur vertės; gartraukį (NCA 5901 R) – 170 Eur vertės. Paaiškėjus, kad antikvarinio žalvarinio svėrimo indo nebėra išlikę, ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovus atlyginti jiems šio daikto vertę.

2. Ieškovė nurodė, kad jie atsakovams žemės sklypą, su gyvenamu namu ir kitais statiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė be baldų, todėl atsakovai nepagrįstai atsisako atiduoti ieškovams priklausantį turtą, kurį jie neteisėtai užvaldė ir neatidavė ieškovams išsikraustant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – atsakovus A. K. ir E. K. įpareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą (10 570,00 eurų vertės); nurodė, jog jei antikvarinis žalvarinis svėrimo indas ar kiti daiktai yra neišlikę natūra, atsakovai per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotini sumokėti ieškovams šių daiktų vertę; priteisė ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis 751,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas vertino, kad nesant rašytinio susitarimo dėl baldų įsigijimo, pripažintina, jog atsakovai neįrodė, kad atsakovai pirkdami nekilnojamą turtą iš ieškovų įgijo kartu ir virtuvės baldų komplektą su įmontuota buitine technika (orkaite FRA, kaitviete „Ardo“, indaplove „Beko“, gartraukiu), dušo kabiną ir židinio krosnelę Continental. Teismas vertino, kad šie daiktai nėra neatsiejamai susiję su namu, nėra visiškai nestandartinių išmatavimų ir gali būti išmontuoti neprarasdami savo funkcionalumo. Teismas, įvertinęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, pripažino, kad atsakovai taip pat neįrodė, kad 2015-08-24 jie už 3000 Eur nupirko iš ieškovų jų atsiliepime į ieškinį išvardintus baldus ir daiktus, dėl kurių įsigijimo jie 2015-08-23 vakarą tariamai buvo atvažiavę tartis. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, kad 3000 Eur suma, sumokėta ieškovams 2015-08-24, yra mokestis už baldus, o ne tą dieną mokėtas avansas, siekiant įsigyti nekilnojamą turtą.

5. Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog ieškovai turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į ieškinyje išvardintus baldus ir daiktus tiek ieškinio pareiškimo momentu, tiek ir iki šiuos daiktus neteisėtai užvaldė atsakovai. Šių baldų ir daiktų savininkai daiktų valdymo teisę prarado be savo valios. Šiuos baldus ir daiktus valdo atsakovai, juos valdo neteisėtai ir ginčo šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

6. Teismas vadovavosi ieškovų ieškinyje nurodytomis baldų ir daiktų vertėmis, kadangi jos, teismo vertinimu, yra adekvačios, vertės sumažintos 15 proc. atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, be to pateikta dalis įsigijimo čekių, o atsakovai nepateikė teismui kitokių rašytinių įrodymų apie kitokias ieškinyje nurodytų daiktų vertes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu atsakovai A. K. ir E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikdamas ieškovų paaiškinimams ir visiškai nevertindamas atsakovų pasikviestų liudytojų parodymų, priėmė skundžiamą sprendimą pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

7.2. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo daiktų valdymo teisės praradimą be savo valios ir sąžiningų pirkėjų, t. y. ieškovų veiksmų neteisėtumą. Kad atsakovai A. K. ir E. K. įsigijo ginčo daiktus ir juos valdo teisėtai, patvirtina pačių ieškovų konkliudentiniai veiksmai. Atsakovai į nusipirktą namą atvažiavo tik valandą anksčiau sutarto laiko, tačiau ieškovai nebuvo net pradėję pakuotis ar ardyti daiktų, dėl kurių dabar pateikė ieškinį.

7.3. Teismas nesivadovavo CK 1.93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis dėl liudytojų parodymų, siekiant pagrįsti sutarties sudarymo faktą. Šiuo atveju ieškovai neneigė gavę iš atsakovų 3000 Eur, tačiau išsiskyrė šalių pozicijos – ieškovai teigė, kad tai neva avansas pagal preliminarią sutartį, o atsakovai įrodinėjo, kad tai pinigai už papildomai įsigytus daiktus, baldus. Tokiu atveju, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą, teismas turėjo įvertinti liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymus, nes formalus atsisakymas juos vertinti prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

7.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai pripažįsta, jog visi ieškinyje nurodyti daiktai natūra yra išlikę, išskyrus antikvarinį žalvarinį svėrimo indą, kurio teigia jie nėra matė. Indas matomas iš ieškovų pateiktos virtuvės nuotraukos šalia ąžuolinių virtuvės baldų. Apeliantų manymu, ieškovų pateiktose fotonuotraukose, kurios darytos iki atsakovams įsigyjant namą ir juose esančius daiktus, matyti ir daugiau daiktų, lokių kaip pvz.. gėlės, vazos, indai, tačiau tai neįrodo, kad minėti daiktai buvo perduoti atsakovams ir jie juos valdo. Apeliantų nuomone, ieškovai privalėjo įrodyti, kad antikvarinį žalvarini svėrimo indą valdo atsakovai

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai J. S. ir V. A. S. prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jie ginčo daiktus įsigijo, nes nei 2015-09-23 notariškai patvirtintoje ieškovų ir atsakovų žemės sklypo, pastato ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartyje, nei preliminarioje šio nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą jie atsakovams parduoda kartu su baldais (integruotais ar kitais) ir namų apyvokos reikmenimis. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog pirkdami nekilnojamą turtą iš ieškovų įgijo kartu ir ginčo daiktus.

8.2.Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog aplinkybes, kad atsakovai įsigijo ginčo daiktus ir juos valdo teisėtai, patvirtina ir pačių ieškovų konkliudentiniai veiksmai. Patys ieškovai negalėjo nuimti užuolaidų ir šviestuvų, išmontuoti buitinės technikos bei paruošti daiktus išvežimui dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės. Todėl daiktų nuėmimo, išmontavimo ir persikraustymo paslaugoms ieškovai turėjo samdyti tokias paslaugas atliekančią įmonę UAB „Būstkaita“. Ieškovai parodė visus stambiagabaritinius daiktus, nurodytus ieškinyje, kuriuos reikėjo iškraustyti, išardyti, supakuoti, tačiau vėliau atvykus atsakovams šių daiktų ieškovams ir jų pasamdytiems krovėjams buvo neleista paimti.

8.3. Ieškovai sutinka su teismo išvada, kad atsakovai negali remtis liudytojų parodymais įrodant daiktų pirkimo-pardavimo faktą, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį, kad nė vienas iš atsakovų pakviestų liudytojų nedalyvavo nei ieškovų ir atsakovų derybose, nei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme.

9.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo P. K. prašo apeliantų apeliacinį skundą tenkinti ir ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeistos P. K. kaip trečiojo asmens teisės. Teismas nesuteikė teisės susipažinti su ieškiniu. Teismui, nesuteikus trečiajam asmeniui net teisės susipažinti su ieškiniu ir reikalavus iškart duoti parodymus, buvo grubiai pažeistos trečiojo asmens teisės, nes trečiajam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasiruošti ir teikti paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių, atsikirsti į kitų proceso dalyvių argumentus, užduoti jiems klausimus, teikti prašymus, pareikšti nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui ir kt. Toks pažeidimas atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 dalyje numatytą absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.

9.2.Pagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo CK 1.93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis dėl liudytojų parodymų, siekiant pagrįsti sutarties sudarymo faktą.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. K. prašo apeliantų apeliacinį skundą tenkinti ir ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Pagrįsti apeliantų apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad nekilnojamą turtą, t. y. žemės sklypą bei kotedžą jie pardavė su dalimi baldų bei daiktų. Jei ieškovai nebūtų planavę palikti šių daiktų apeliantams, jie net nebūtų pasakoję apie šių daiktų priežiūrą. Ieškovai net nebuvo pradėję atlikinėti jokių parengiamųjų darbų, pvz. išmontuoti stalviršį, išmontuoti buitinę technika, išardyti dušo kabiną, nusikabinti užuolaidas ar šviestuvus. Byloje liudytojai neginčijamai patvirtino faktą, kad tam tikrus baldus, daiktus, kuriuos ieškovai prašo išreikalauti savo ieškiniu, I. K. kartu su trečiuoju asmeniu P. K. ir dukra įsigijo iš ieškovų už 3000 Eur kaip 30 gimtadienio dovaną apeliantui E. K..

10.2.Pagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo CK 1.93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis dėl liudytojų parodymų, siekiant pagrįsti sutarties sudarymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas vindikacinis ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Vibaltpega“ rašto ir 2016-09-06 Šiaulių apskrities VPK rašto kopijas, nurodydami, kad siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas klaidingas išvadas, iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikdamas ieškovų paaiškinimams ir visiškai nevertindamas atsakovų pakviestų liudytojų parodymų, iškreipdamas liudytojų duotų parodymų prasmę. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinus bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl vindikacijos sąlygų ir papildomų daiktų įsigijimo fakto

10.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais.

11.Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-09-23 J. S. ir V. A. S. su A. K. ir E. K. sudarė žemės sklypo, pastato ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai J. S. ir V. A. S. už 130 330,00 Eur pardavė atsakovams A. K. ir E. K. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), pastatą – gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovai atsakovams perduoda su baldais (integruotais ar kitais) ir namų apyvokos reikmenimis. Ieškovai ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį 10 570,00 eurų vertės turtą, nurodydami, kad atsakovams žemės sklypą su gyvenamu namu ir kitais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pardavė be baldų, todėl atsakovai nepagrįstai atsisako atiduoti ieškovams priklausantį turtą, kurį jie neteisėtai užvaldė ir neatidavė ieškovams išsikraustant. Taigi ieškovai pareiškė vindikacinį ieškinį.

12.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, nepagrįstai sprendė, kad buvo visos aplinkybės, patvirtinančios vindikacinio reikalavimo pagrindą. Apeliantų manymu tai, kad atsakovai įsigijo ginčo daiktus ir juos valdo teisėtai patvirtina pačių ieškovų konkliudentiniai veiksmai. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

13.CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.).

14.Pažymėtina, kad atsakovai 2015 m. rugsėjo 23 d. pagal sutartį įgijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), pastatą – gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), ir kitus inžinerinius statinius, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bet ne ginčo daiktus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad ieškovai ginčo daiktų valdymo teisę prarado savo valia. Apeliantų teigimu ieškovai, pasirašydami notarinę sutartį, suprato, kad nuo jos pasirašymo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teisė į daiktus perėjo atsakovams A. K. ir E. K.. Tačiau pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo, pastato ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų įsigyti daiktai yra: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), pastatas – gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), ir kiti inžineriniai statiniai, (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bet ne ieškovų baldai, esantys parduotame name.

15.Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovai anksčiau neišsivežė jiems priklausančių daiktų iš atsakovams parduoto turto, nereiškia, kad tie daiktai nebėra ieškovų nuosavybė. Pažymėtina, kad ieškovai nurodė objektyvias priežastis, kodėl laiku neišsivežė iš atsakovams parduoto namo ieškovams priklausančių daiktų, t. y. patys ieškovai negalėjo nuimti užuolaidų ir šviestuvų, išmontuoti buitinės technikos bei paruošti daiktus išvežimui dėl sveikatos būklės. Pagrįsti minėtas aplinkybes, ieškovai į bylą pateikė medicininių dokumentų išrašus. Todėl daiktų nuėmimo, išmontavimo ir persikraustymo paslaugoms ieškovai pasamdė įmonę UAB „Būstkaita“. Bylos duomenimis ir šalių, liudytojų Ž. K. bei A. D. parodymais nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 2 d. buvo pasamdyta įmonė UAB „Būstkaita“ ir pasiruošta ieškovų daiktų iškraustymui iš atsakovams parduoto būsto. Liudytojas Ž. K. paliudijo, kad ieškovų daiktų perkraustymui 2015 m. lapkričio 2 d. buvo atsiųstos 2 mašinos. 2015 m. lapkričio 2 d. ryte ieškovai liudytojui parodė kokius tiksliai daiktus reikės išvežti. Liudytojas nurodė, kad ieškovai kai kuriuos daiktus buvo supakavę į dėžutes, kitus daiktus jie perveždami pakuoja patys. Nurodė, kad ieškovai minėjo, jog reikės išvežti virtuvės baldus ir integruotą techniką, pažymėjo, kad jie būtų patys išmontavę virtuvės baldus ir buitinę techniką, nes turėjo tam skirtus įrankius. Liudytojai patvirtino, kad turėjo išvežti ir daiktų iš antro aukšto, komodą, šviestuvus ir k.t., tačiau po konflikto su atsakovais, šių daiktų nebeliepė vežti. Pažymėtina, kad liudytojas Ž. K. parodė, kad naujieji savininkai ne viską leido išvežti, ką ieškovai buvo nurodę ryte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su apeliantų argumentais, kad ieškovai nesiėmė jokių veiksmų, kad ginčo daiktus išsivežti iš atsakovams parduoto namo.

16.Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovai nereiškė jokių pretenzijų atsakovams dėl liekančių name daiktų. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokius atsakovų teiginius paneigia tiek policijos kvietimo ieškovų išsikraustymo dieną faktas, tiek tai, kad po nepilnos savaitės po išsikraustymo ieškovai pateikė policijai pareiškimą dėl ieškinyje nurodytų daiktų vagystės iš jų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad Ž. K. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovai su atsakovais atsisveikindami paspaudė vienas kitam rankas ir kad ieškovai perkraustymo bendrovės darbuotojams ar vadovui nenurodė, kad dar reikės ką nors iš šių namų išvežti, neįrodo fakto, kad ieškovai ginčo baldus atsakovams paliko gera valia.

17.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad išsikraustydami paliko tuos daiktus, kuriuos atsakovai A. K. ir E. K. įsigijo arba tuos, kuriuos ieškovai paliko savo gera valia.

18.Apeliantai teigia, kad išmontavus virtuvės baldus, bus sugadintos sienos, baldai taps nefunkcionalūs ir, kad integruoti baldai yra nekilnojamojo daikto dalis. Pagrįsti šiuos savo teiginius apeliantai pateikė teismui UAB „Vibaltpega“ rašto kopiją, kurioje pateikiama nuomonė, kad išmontavus baldus iš gyvenamojo ploto, turėtų likti tvirtinimo elementų žymės ant sienos. Nurodoma, kad virtuvės baldai buvo pagaminti pagal užsakymą, pritaikant namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas raštas yra tik informacinio pobūdžio apie tai, kam baldai buvo pagaminti. Nėra jokių duomenų, pagrįstų išvadų apie negalėjimą minėtus baldus išmontuoti, ar galimus nepataisomus sienų sugadinimus ir pan.

19. Apeliantų teigimu, teisme apklausti liudytojai, tretieji asmenys, atsakovai patvirtino aplinkybes, kad daiktus, kuriuos prašoma išreikalauti vindikacijos pagrindu, atsakovai įsigijo teisėtai ir ieškovai prarado ne be savo valios, o sąmoningai sudarydami pirkimo - pardavimo sutartį ir ginčo daiktus palikdami atsakovams A. K. ir E. K.. Apeliantai teigia, kad dalį prašomų išreikalauti daiktų jiems už 3 000 Eur nupirko I. K., pinigus ieškovams sumokant 2015-08-24.

20. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atskiro rašytinio ginčo šalių susitarimo dėl ginčo baldų nėra. Pagal CK 1.73 straipsnį, paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

21.Apeliantų teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo CK 1.93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis dėl liudytojų parodymų, siekiant pagrįsti sutarties sudarymo faktą. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali nelaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

22.Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, tačiau plačiau pasisakė tik dėl kelių liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teisme, taip pat pažymi, kad nė vienas iš apkaustų liudytojų nedalyvavo ieškovų ir atsakovų derybose, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme, išskyrus liudytoją R. S., kuri pradžioje dalyvavo ieškovų ir atsakovų derybose dėl namo pirkimo ir patvirtino, kad ieškovams sumažinus nekilnojamo turto pardavimo kainą, jų namas buvo pardavinėjamas be baldų. Taip pat nurodė, kad jai girdint šalys dėl baldų pirkimo nesitarė.

23.Atsakovų liudytojai E. K. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. į jos parduotuvę „G.“ A. K. ir kiti asmenys buvo užsukę patikrinti pinigų tikrumo. Tikrinama buvo suma 3 000 Eur. Liudytoja nurodė, kad I. K. išeidama užsiminė, kad sūnui perka dovaną – daiktus – užuolaidas, šviestuvus, kilimą. Liudytoja J. V. nurodė, kad pas ją parduotuvėje lankėsi I. K. ir prašė patikrinti pinigus. Jai paaiškino, kad nori sūnui padovanoti pinigus baldams ar baldus. Liudytoja T. S. nurodė, kad 2015-08-24 buvo užėjusi pas I. K., kuri jai papasakojo, kad ji sūnui kaip dovaną nupirko daiktų iš namo, kurį jis nusipirko. Nurodė, kad I. K. minėjo komodą. Liudytojai A. B. ir G. B. nurodė, kad įsigijo butą iš atsakovų. Su atsakovais susitarė, kad jiems butą parduos su daliniu apstatymu - atsakovai jiems paliko dviejuose kambariuose įmontuotas spintas, vonios kambario baldus, užuolaidas ir virtuvės įmontuotus baldus su technika. Liudytojų teigimu, atsakovai jiems nurodė, kad palieka dalį baldų, nes patys taip pat įsigys namą su dalimi baldų. Liudytoja G. B. nurodė, kad atsakovams sumokėjo avansą tik tada, kai buvo sutarta, kokie baldai jiems bus palikti. Pirmą dalį avanso sumokėjo – 2015-08-18, kitą – 2015-08-24. Liudytojas E. K. nurodė, kad vežė atsakovų baldus į jų įsigytą namą, kol jame dar gyveno ieškovai. Liudytojas nurodė, kad ieškovai pasakė jam, kad atsakovai nusipirko kilimą, todėl jį reikia apsaugoti. Taip pat minėjo, kad atsakovai yra nusipirkę šviestuvą ir žvakidę. Liudytojas R. G., kuris yra atsakovų giminaitis, nurodė, kad lankėsi atsakovų įsigytuose namuose ir tuo metu ieškovai aprodė namą bei minėjo, kad virtuvės baldus, užuolaidas, šviestuvą palieka. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, po liudytojo R. G. parodymų, ieškovai teigė, jog šio asmens nėra matę ir jis nėra buvęs jų namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų liudytojai tvirtino tik tai, ką jiems pasakojo I. K.. Jokių pagrįstų aplinkybių apie galimai sudarytą ginčo daiktų pirkimo-pardavimo jie sutartį nenurodė.

24. Ieškovų liudytojai Ž. K. bei A. D. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. ryte ieškovai liudytojui parodė, kokius tiksliai daiktus reikės išvežti. Nurodė, jog reikės išvežti virtuvės baldus ir integruotą techniką, iš antro aukšto baldus, tačiau po šalių konflikto ir policijos iškvietimo, naujieji savininkai ne viską leido išvežti, ką ieškovai buvo ryte parodę. Liudytojas Z. D. patvirtino, kad 2015-08-23 ieškovai maždaug iki 20 val. buvo Kretingoje. Liudytoja R. K. patvirtino, kad ieškovams grįžus į Šiaulius ji su ieškovais susitiko parduotuvėje „Norfa“ maždaug parduotuvės darbo pabaigoje, gal apie 21 val., tada pas ieškovus nuvyko į svečius ir iki vėlumos svečiavosi pas ieškovus (iki maždaug 23 val.), tačiau niekas dėl baldų tartis nebuvo atvykę.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis CK 1.93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis dėl liudytojų parodymų, siekiant pagrįsti sutarties sudarymo faktą. Įvertinus bylos įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad 3 000 Eur buvo mokėta kaip avansas, o ne mokestis už baldus.

Dėl 170 Eur vertės antikvarinio žalvarinio svėrimo indo

26.Apeliantai nesutinka, kad jų įsigytame name yra antikvarinis žalvarinis svėrimo indas. Apeliantų teigimu, ieškovai privalėjo įrodyti, kad antikvarinį žalvarinį svėrimo indą valdo atsakovai A. K. ir E. K.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antikvarinis žalvarinis svėrimo indas yra pas atsakovus, iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų, kuriuos darytos iki atsakovams A. K. ir E. K. įsigyjant namą. Pagrįstais vertintini apeliantų argumentai, kad jokių kitų įrodymų apie tai, jog minėtas daiktas po 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovų išsikraustymo buvo paliktas atsakovų įsigytame name, byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė, kad 170 Eur vertės antikvarinis žalvarinis svėrimo indas yra pas atsakovus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis dėl 170 Eur vertės antikvarinio žalvarinio svėrimo indo atmestina.

27. Įvertinus bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai įrodė, kad turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į ieškinyje išvardintus baldus ir daiktus tiek ieškinio pareiškimo momentu tiek ir iki šiuos daiktus neteisėtai užvaldė atsakovai. Šių baldų ir daiktų savininkai daiktų valdymo teisę prarado be savo valios. Šiuos baldus ir daiktus valdo atsakovai, išskyrus 170 Eur vertės antikvarinį žalvarinį svėrimo indą, juos valdo neteisėtai ir ginčo šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, daiktai yra natūra.

Dėl bylos baigties

28.Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau neteisingai įvertino ieškinio dalį dėl 170 Eur vertės antikvarinio žalvarinio svėrimo indo galimybės grąžinti ieškovams pagrįstumo, dėl to šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29.Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi iš esmės sprendimas lieka priimtas ieškovų naudai, tik iš įpareigojamų grąžinti ieškovams daiktų pašalinamas 170 Eur vertės antikvarinis žalvarinis svėrimo indas, bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje neperskirstomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės lieka nepakitęs ir priimtas ieškovų naudai, tik iš įpareigojamų grąžinti ieškovams daiktų pašalinamas 170 Eur vertės antikvarinis žalvarinis svėrimo indas, teisėjų kolegijos vertinimu iš esmės apeliacinis skundas yra netenkintinas. Bylinėjimosi išlaidos, iš esmės netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, atsakovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai byloje patyrė 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovams iš atsakovų priteisti 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigotini per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovams J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą (10 570,00 eurų vertės): virtuvės baldų komplektą - 3990 Eur vertės; orkaitę (duomenys neskelbtini) BR - 245 Eur vertės; kaitvietę „ARDO“ ((duomenys neskelbtini) - 110 Eur vertės; indaplovę „BEKO“ - 215 Eur vertės; šviestuvus CRYSTAL, 4 vnt. - 150 Eur vertės; lauko pavėsinę - 50 Eur vertės; koridoriaus spinteles - komodas - 460 Eur vertės; veidrodį „Saulė“ (kalto metalo) - 100 Eur vertės; užuolaidas dienines (svetainės) - 300 Eur vertės; užuolaidas naktines (svetainės) - 500 Eur vertės; kilimą „Pierre Cardin“ - 450 Eur vertės; šviestuvą (svetainės) - 350 Eur vertės; židinio krosnelę CONTINENTAL - 770 Eur vertės; dušo kabiną - 490 Eur vertės; kampinę spintą (vonios) - 145 Eur vertės; šviestuvus MYSTERI, 3 vnt. - 90 Eur vertės; miegamojo šviestuvą (lieto metalo bronzos) - 160 Eur vertės; sieninius šviestuvus (miegamojo) 2 vnt. - 70 Eur vertės; antikvarinę ąžuolinę indaują (su drožyba) - 650 Eur vertės; miegamojo garderobinę - 935 Eur vertės; gartraukį (NCA 5901 R) - 170 Eur vertės. Jei daiktai yra neišlikę natūra, atsakovai per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotini sumokėti ieškovams šių daiktų vertę.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 751,91 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovams J. S. ir V. A. S. iš atsakovų A. K. ir E. K. lygiomis dalimis 280,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė