- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-3138-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00652-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Trečiasis asmuo
- A. S., A. B., L. B., E. A., D. R., T. D., V. G., A. D., I. D., D. D., N. L., I. C., K. K., I. G., G. V.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. S., A. B., L. B., E. A., D. R., T. D., V. G., A. D., I. D., D. D., N. L., I. C., K. K., I. G. ir G. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl to kas privalo atsiskaityti už gyvenamajai patalpai patiektą elektros energiją: ar gyvenamosios patalpos savininkas, ar jos faktinis naudotojas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 3 918,65 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad skola susidarė neatsiskaitant už elektros energiją tiektą butams, esantiems (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, kadangi butai, kuriems buvo tiekta elektros energija, skolos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomoti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. daliniu sprendimu ieškinį dalyje dėl reikalavimų priteisti skolą už pateiktą elektros energiją gyvenamosios patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 1 318,34 Lt skolą, procesines palūkanas ir 40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenę nuomininkai yra mirę, jų teisių perėmėjai nėra nustatyti. Nors atsakovas pateikė duomenis, kad už butui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d. mokėjo G. V., tai nėra pagrindas teigti, kad būtent šis asmuo buvo elektros energijos vartotojas ir laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2006 m. sausio 26 d., už kurį susidarė skola. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju elektros energijos vartotojų neįmanoma nustatyti.
Kadangi ieškovas teikė elektros energiją ir šiomis paslaugomis naudojosi atsakovo bute gyvenantys asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, pripažintina, kad tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto savininko, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191-603/2012). Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai dėl apmokėjimo už suteiktą elektros energiją butams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini), pateiktą elektros energiją, todėl už ją turi sumokėti patalpų savininkas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir AB „Lesto“ ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, nuspręsdamas įsiskolinimą už patiektą elektros energiją priteisti iš šių butų savininkės atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, netinkamai aiškino Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 96 p., kuriame numatyta, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Kadangi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi V. L., o butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi O. J., būtent su šie asmenys konkliudentiniais veiksmais patvirtino elektros pirkimo – pardavimo sutartis, todėl jie ir privalo apmokėti už tiektą elektros energiją. Visais atvejais prievolė atsiskaityti už gautas paslaugas siejama būtent su žinomu galutiniu (tikruoju) paslaugų (energijos) vartotoju. Ieškovo paslaugomis atsakovė nesinaudojo, todėl ir prievolės mokėti už negautas paslaugas negali būti. Teismas nepagrįstai iš atsakovės, kaip minėtų butų savininkės, priteisė 98,44 Lt už sunaudotą elektros energiją bendro naudojimo patalpoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010), nes šios išlaidos yra grynai asmeninio pobūdžio. Šių išlaidų dydis priklauso ne nuo savininkų skaičiaus bendrojoje nuosavybėje, bet nuo realių tų paslaugų naudotojų skaičiaus, nes laisvas socialinis būstas pats savaime nenaudoja elektros energijos bendro naudojimo patalpose.
2. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ duomenimis mokesčius už komunalines paslaugas ginčo skolos susidarymo laikotarpiu mokėjo G. V.. Nors su G. V. nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ji buvo sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais. Taigi G. V. privalo mokėti už jam suteiktą elektros energiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad šiuo atveju nei vieno buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieškovu, o atsakovė skolos susidarymo metu buvo patalpų savininkė, todėl teismas pagrįstai priteisė skolą iš atsakovės. Teisės aktai nenumato išimties, kad buto savininkui, kuris laikinai nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiu butu, nėra prievolės mokėti mokesčius už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei išvados
Nenustačius absoliučių skundžiamo apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant viešojo intereso, sudarančio pagrindą išeiti už ginčo ribų, apeliacinė byla nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų nustatytose ribose. Aptariamu atveju apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės įsiskolinimą už elektros energiją tiektą butams, esantiems (duomenys neskelbtini).
Dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga nustatyta, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir bendrojo naudojimo patalpoms suteiktą elektros energiją laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. susidarė 299,78 Lt skola (b. l. 13-14). Butas tuo laikotarpiu buvo nuomojamas V. L., mirusiam 2004 m. vasario 3 d. (b. l. 176). Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro ir Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro duomenimis, po V. L. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 174, 175). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą elektros energiją laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 31 d. iki 2007 m. spalio 29 d. susidarė 806,83 Lt skola, o už elektros energiją suteiktą bendrojo naudojimo patalpoms laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 31 d. iki 2012 m. sausio 2 d. - 98,44 Lt skola (b. l. 27-29). Butas buvo nuomojamas O. J., mirusios 2008 m. gegužės 17 d. (b. l. 178). Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro duomenimis, po O. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 177). Rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartys su minėtais asmenimis sudarytos nebuvo.
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija iki 2010 m. vasario 11 d.), patvirtintų Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 83 p. tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimą, kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios nuostatos aišku, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Kadangi butai, esantys (duomenys neskelbtini), minėtais įsiskolinimo už elektros energiją susidarymo laikotarpiais nuosavybės teise priklausė atsakovei (b. l. 13, 27), rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartys tarp ieškovo ir minėtuose butuose ginčo laikotarpiais gyvenusių asmenų sudarytos nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui susidariusi įsiskolinimą už patalpoms patiektą elektros energiją.
Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės, kaip minėtų butų savininkės, priteisė 98,44 Lt už sunaudotą elektros energiją bendro naudojimo patalpoms. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Elektros energijos bendro naudojimo patalpoms apšviesti suvartojimas bei paskirstymas tarp butų yra siejamas ne su faktiniu buto naudojimu, bet su tuo, kad ši energija yra būtina tinkamai bendro naudojimo patalpų eksploatacijai, todėl kiekvienas buto ar kitokios patalpos savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti minėtas išlaidas, nepriklausomai nuo patalpų naudojimosi intensyvumo.
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga nustatyta, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir bendrojo naudojimo patalpoms patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2006 m. sausio 26 d. susidarė 211,73 Lt skola (b. l. 18-20). Atsakovė pateikė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ duomenis, kad laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d. už šiam butui suteiktą elektros energiją mokėjo G. V. (b. l. 172-173). Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini remiantis aukščiau išdėstytais motyvais dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių šalių.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nustatė visas teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialines ir procesines teisės normas. Kadangi atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329, 330 str.), apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.