- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1775-494/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01086-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, F. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.3pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. (M. J.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. J. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindu prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 600 kv. m ploto žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas M. J. 1992 m. kreipėsi į tuometinę Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybą su prašymu parduoti jo naudotą sodo sklypą. Šio prašymo pagrindu, 1993-08-02 Vilniaus rajono valdybai priėmus potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-08-26 pareiškėjas sudarė su Vilniaus rajono valdyba Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartis), kuria Vilniaus rajono valdyba pardavė, o pareiškėjas nupirko 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 1992 m. Vilniaus rajono valdybos parengtame žemės sklypo įkainojimo akte, žemės sklypas buvo įkainotas 604 rubliais, o rublius pakeitus į litus – 6,04 Lt. Šią, 1993 m. pirkimo-pardavimo sutarties 2 p. nurodytą žemės sklypo kainą, pareiškėjas sumokėjo, tai patvirtina 1992-09-29 mokėjimo pranešimas. Žemės sklypo duomenys nurodyti 1993 m. pirkimo-pardavimo sutarties rengimo procese parengtame 1992-04-03 plane, patvirtintame SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, bei UAB „GeoTikslas“ 2008-12-10 parengtame plane, kurio pagrindu buvo pažymėtos žemės sklypo ribos. Tai patvirtina 2018-12-10 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas.
Dėl teisės aktų reikalavimų išmanymo stokos, pareiškėjas tuomet nesiėmė veiksmų, kad per 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartis būtų įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Tokio įregistravimo būtinumo ir 1964 m. 255 str. 2 d. nustatytų pasekmių, sudarant 1993 pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjui niekas nepaaiškino. Pareiškėjui dėl įgytos nuosavybės jokių abejonių nekilo, naudotis šiuo žemės sklypu pareiškėjui niekas nekliudė, į žemės sklypą nei valstybės, nei savivaldos institucijos, nei kiti tretieji asmenys jokių pretenzijų nereiškė. Tik dabartiniu metu, pareiškėjui sumanius šį žemės sklypą parduoti, paaiškėjo, jog 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notaro ir per tris mėnesius turėjo būti įregistruota tuometinėje registravimo įstaigoje. Neįregistravimas sukėlė 1964 m. 255 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes – 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartis formaliai laikoma negaliojančia, o pareiškėjas laikomas neįgijusiu nuosavybės teisių į žemės sklypą. Nurodė, jog pateikti į bylą įrodymai patvirtina ir yra visos sąlygos pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisę į žemės sklypą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str., 4.68-4.71 str.).Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir išaiškinimais (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2001; 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-306/2011; 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-418/2012).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu, pareiškėjas, palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai parodė, kad žemės sklypo įsigijimo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), sklypą jam skyrė darbovietėje. Tuomet visus dokumentus dėl sklypo tvarkė sodininkų bendrijos pirmininkas, jis galvojo, kad sklypas yra įregistruotas. Kad sklypas neįregistruotas jo nuosavybės teise, sužinojo, kai darė sklypo kadastrinius matavimus. Sklypu jis naudojasi nuo 1993-08-26. Nesutinka, jog žemės sklypo savininkas yra valstybė, bet pripažįsta, kad tuomet, sutartis dėl sklypo pirkimo nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota.
Pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad per visą sklypo naudojimo laikotarpį nei valstybė, nei kitos institucijos ar tretieji asmenys jokių pretenzijų dėl naudojamo sklypo nereiškė. Visą laikotarpį pareiškėjas sklypą valdė ir valdo nepertraukiamai, sąžiningai, sklypas nelaikytinas valstybės nuosavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėjas nori įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti pareiškėjo prašomo fakto. 1993 m. sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Vilniaus rajono valdyba pardavė, o pareiškėjas nupirko žemės sklypą, nebuvo įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Tuomet galiojusio 1964 m. 149 str. 2 d. nustatė, kad, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruota, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ginčo žemės sklypas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam nėra suteiktas kadastrinis ir unikalus numeriai, tačiau tai nepaneigia sklypo buvimo valstybės nuosavybe, kadangi šis sklypas nustatyta tvarka privatizuotas nebuvo, tai ir liko valstybės nuosavybe. LAT suformuotomis įgyjamosios senaties instituto taikymo taisyklėmis nuosavybės teisė įgyjamosios senaties būdu negali būti įgyjama į daiktą, kuris yra valstybės nuosavybė. LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2012, kuria remiasi pareiškėjas, buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės (nekilnojamojo turto objektas – statinys, o ne žemės sklypas, sukurtas privačių asmenų darbu, todėl nebuvo įtrauktas į apskaitą kaip valstybės įmonės turtas), todėl ja remtis šioje byloje nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad LAT 2011-02-21 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir 2011-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011, konstatavo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją, taip pat nuosavybės teisė įgyjama senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nepasirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas, palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą atmesti bei papildomai parodė, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad sklypo pardavimo procedūra nebuvo baigta, vadinasi sklypas liko valstybės nuosavybe. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, todėl pareiškėjui neatsirado nuosavybės teisė į sklypą. Pareiškėjas Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų kreiptis dėl šio žemės sklypo pardavimo.
Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškime nurodytas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl nuosavybės teisių įregistravimas būtų galimas tik sklypą įregistravus įstatymų nustatyta tvarka. Be to, žemės sklypo pardavimo metu galiojusio CK 255 str. buvo numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių šį praleistą terminą gali atstatyti teismas; šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.
Suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai yra teisingi. Pareiškėjas 1993 metais sudarė bendrijos sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir nors šios sutarties neįregistravo Registrų centras, nuo pat 1993 metų pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo šį sklypą, juo naudojasi. Nuo pat 1993 metų iki šiol jokių ginčų dėl šio sklypo nekilo, jokie tretieji asmenys į šį sklypą nepretendavo ir nepretenduoja. Suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Liudytoja J. Š. parodė, kad jos vyras buvo SB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji turi šioje bendrijoje sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas M. J. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir ji, pareiškėjas sklypą gavo 1991 metais. Pareiškėjas visą laiką iki dabar tuo sklypu rūpinasi, sodina daržus, juo naudojasi, kitų sklypo naudotojų ji nėra mačiusi.
Liudytojas K. A. parodė, kad kartu su pareiškėju dirbo nuo 1975 metų iki 2008 metų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė darbovietė 1991 metais. Nuo pat sklypo skyrimo, pareiškėjas dirba žemę, sodina daržus, ant sklypo pastatų nėra, jokio ginčo dėl pareiškėjo žemės sklypo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas M. J., SB „(duomenys neskelbtini)“ narys, 1992 metais pateikė prašymą Vilniaus r. valdybai žemėtvarkos tarnybai (b.l.21-22), prašydamas parduoti jam 6 arų sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkėje.
1992 metų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, SB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) įkainojimo akte (b.l.9-10), nurodyta, jog viso žemės sklypo vertė yra 302 rub.
1992-08-26 LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkyje „Dėl sodų pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.131), nurodyta, kad Rajono valdyba nusprendžia parduoti žemės sklypus sodininkams bendrijose pagal priedėlius: nurodyta - Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ – 64 sklypai; šio potvarkio priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.72-74) eilės Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas M. J., kaip sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas 6,0) savininkas, išpirkto sklypo kaina – 302 investiciniais čekiais.
1992-09-29 Mokėjimo pranešime M. J. (b.l.18) nurodyta, kad jis už perkamą žemės sklypą turi sumokėti 302 investiciniais čekiais.
1993 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, toliau – Sutartis (b.l.19-20), nurodyta, kad Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas S. B., veikiantis pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-08-02 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas pardavėju, ir M. J. (J.), toliau vadinamas pirkėju, sudarė šią sutartį, pagal kurią, pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-08-26 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 600 kv. m žemės sklypą, SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nurodytas žemės sklypas parduodamas už 6 Lt 04 ct; Sutarties 6 p. nurodyta, kad Sutartis turi būti įregistruota per 1 mėnesį Vilniaus miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje.
VĮ „Registrų centras“ 2014-05-05 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.31) nurodyta, kad duomenų apie žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra.
2008-12-10 UAB „Geo Tikslas“ atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (600 kv. m ploto), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė sklypo planą (b.l.11-17).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d., sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai; pagal 8 str. 3 d., jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
1993 metais (aukščiau nurodytos Sutarties sudarymo metu) galiojusio 1964 m. CK 255 str. buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu galiojusio Žemės įstatymo redakcijos 14 str. nustatė, kad žemės sandoriai sudaromi raštu, o privačios žemės sandoriai tvirtinami notariškai. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai. Valstybinės žemės pirkimas-pardavimas yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma išimtinai tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis; Žemės įstatymo 24 str. buvo nurodyta, kad valstybinę žemę parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įsakymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taip pat, Sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 10 p. buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia.
Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, 1993 metais sudarydamas Sutartį, turėjo laikytis imperatyvių įstatymo normų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.68 straipsnis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Pareiškėjas ir jo atstovas prašė tokį faktą nustatyti, kadangi, kaip nurodė, tam yra visos įstatymo numatytos sąlygos.
Teismas su tokiais pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kaip nustatyta byloje, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (600 kv. m ploto), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir esant negaliojančiai Sutarčiai, liko valstybės nuosavybe. Tai, kad žemės sklypas nėra įregistruotas, kad jam nėra suteiktas unikalus ir kadastrinis numeriai, nepaneigia jo buvimo valstybės nuosavybe (Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p.). Kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, ginčo objektai, teisės aktų nustatyta tvarka neperdavus jų privačių asmenų nuosavybėn tebepriklauso valstybei ir nuosavybės teisė į juos negali būti įgyjama įgyjamosios senaties būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir 2011-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011, išaiškinta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją, taip pat nuosavybės teisė įgyjama senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nepasirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.
Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, tačiau CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškimo pagrindą ir dalyką, nagrinėjamu atveju remtis pareiškime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2012-10-10 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2012, nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškimas neatitinka CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, todėl pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.