Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-949-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2-949-330/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00328-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
O. L., S. L.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-949-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00328-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų O. L. (O. L.) ir S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-453-613/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bruksija“ ieškinį atsakovams O. L. ir S. L. dėl žalos atlyginimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Bruksija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo O. L. priteisti 71 541,85 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2018 m. kovo 22 d. sudarytą buto dovanojimo sutartį, taikyti restituciją.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo O. L. priteisė 57 462,16 Eur žalos atlyginimą ir pripažino negaliojančia atsakovų 2018 m. kovo 22 d. sudarytą buto dovanojimo sutartį, taikė restituciją – grąžino butą atsakovo O. L. nuosavybėn.

Atsiliepimas

3. Atsakovai O. L. ir S. L., nesutikdami su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą ir prašė atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (986 Eur). Nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties sumokėjo tik 100 Eur žyminio mokesčio. Prašymą grindė tuo, kad atsakovės pajamas vidutiniškai sudaro beveik 700 Eur per mėnesį darbo užmokestis, atsakovas dėl epideminės situacijos yra laikinai nedarbingas, gauna tik 430 Eur nedarbingumo išmoką per mėnesį, atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, moka paskolą už ginčo butą, jų turtas yra areštuotas arba įkeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 986 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad atsakovų pateikti duomenys patvirtina jų teiginius apie finansinius sunkumus, tačiau sprendė, jog sunkumai yra laikino pobūdžio ir nesudarantys pagrindo atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovai O. L. ir S. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir patenkinti jų prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo. Kartu su skundu atsakovai pateikė naujus įrodymus apie jų finansinę padėtį, prašydami šiuos įrodymus priimti.

7. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovų pajamos yra itin mažos, dėl sunkios materialinės padėties jie negali susimokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tad prarastų teisę į teisminę gynybą. Skunde teigiama, kad finansiniai sunkumai nėra laikini, be to, dėl šiuo metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos tapo nebeaišku, ar atsakovams apskritai pavyks ateityje išsaugoti turimas darbo vietas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie atsakovo O. L. nedarbingumą, pažymas apie turimas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą.

10. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimą, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė naujus įrodymus apie savo ir šeimos turtinę padėtį, kurios nustatymas yra reikšmingas sprendžiant prašymą atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo svarbą (teisės į apeliaciją įgyvendinimas), apeliacinės instancijos teismas priima su atsakovų atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir prie jo pridėtų naujų įrodymų vertinimo

12. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

13. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo mokesčio ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

14. Nurodytos nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).

15. Byloje nustatyta, kad atsakovų mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 1 086 Eur, tačiau atsakovai paduodami apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur ir prašė teismo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovų prašymo nurodydamas, kad atsakovų finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie 131 000 Eur, yra apsunkintas hipoteka, areštuotas, kas mėnesį atsakovai už šį turtą moka 100 Eur paskolą, atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį – 700 Eur, atsakovas gauna 430 Eur nedarbingumo išmoką per mėnesį, atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, jokio kito nekilnojamojo turto atsakovai neturi, atsakovo vardu registruota viena 2007 metų transporto priemonė. Atsakovo pajamos iki laikino nedarbingumo sudarė apie 600 Eur per mėnesį. Atsakovai nurodė, kad dėl epideminės situacijos iškilo grėsmė jų darbo vietų išsaugojimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos įrodymus, iš kurių galima daryti išvadą apie apeliantų turtinę padėtį, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad apeliantai skundo padavimo dieną ir vėliau neturėjo galimybių sumokėti likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį. Kaip minėta, asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka, kartu ir teisės į apeliaciją. Padarius tokią išvadą, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkinamas.

18. Susipažinus su byloje esančiu atsakovų apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimtas (CPK 306 straipsnis), todėl apeliacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla su apeliaciniu skundu perduodama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 319 straipsnyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti kad būtų atlikti veiksmai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį.

Išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovus O. L. ir S. L. nuo 986 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Perduoti bylą su apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 319 straipsnyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti.

Teisėjas Gintaras Pečiulis