Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-06-13 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) V. P., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, esančią kelio važiuojamojoje dalyje ir apgadino automobilį (b.l. 25, prijungta eismo įvykio medžiaga). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-06-15 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 25). Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, nes duobė buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais, pilna vandens. Nutarime nurodyti šie automobilio sugadinimai: priekinis dešinės pusės ratas ir padanga. Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ ekspertas A. S. (kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273) apžiūrėjęs automobilį, 2012-06-15 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21206046 (b.l. 9-18) orientacinį patirtą nuostolį įvertino 1780,25 Lt, iš kurių 1471,28 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos atskaičiavus 56% dalių nuvertėjimą ir 308,97 Lt 21 % PVM bei 150 Lt – biuro paslaugos (b.l. 8, 13).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); žalos padarymo faktą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str.- 6.249 str., 6.271 str.).

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikti teismui įrodymai dėl Elektrėnų gatvės išdaužų remonto nepatvirtina, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal jau minėtus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. neįrodė jog tinkamai vykdė Elektrėnų gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą (b.l. 37-38) (ABTĮ 57 str. 1 d.), o pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. pareiškėjas, teisėtai vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į 1,5 m. gylio pilną vandens, jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę jį sugadino bei patyrė žalą (prijungta eismo įvykio medžiaga). Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-06-15 nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną automobilio vairuotojo- V. P. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b.l. 25), o eismo įvykio vietos schema bei vairuotojo paaiškinimai patvirtina, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu (apie 50 km/h) ir įvažiavus į duobę jis sugadino automobilio tik dešinę dalį (pasekmių mąstas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjo patirtos žalos dydį patvirtina UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurios išvadose nurodoma, kad atstatomoji transporto priemonės vertė, įvertinus keistinų dalių nuvertėjimą, yra 1780,25 Lt, iš kurių 1471,28 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos atskaičiavus 56% dalių nuvertėjimą ir 308,97 Lt 21 % PVM bei 150 Lt – biuro paslaugos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesuremontuotas automobilis buvo parduotas bei pateikė 2012-09-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (b.l.84). Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių nurodytas būtinas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui atsakovas nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Autoekspertas A. S. turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (kvalifikacinio pažymėjimo Nr.000273, išdavimo data 2002-05-21), todėl turto vertinimo ataskaita pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtino remonto išlaidas. Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pareiškėjas nurodė, jog automobilio neremontavo įmonėje, kuri bus PVM mokesčio mokėtoja (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) ir automobilį pardavė. Nagrinėjamu atveju tinkamiausias žalos dydžiui nustatyti būtų automobilio realios vertės iki apgadinimo ir po jo skirtumo apskaičiavimas. Tokie duomenys į bylą šalių nepateikti. Kaip minėta, administracinį ginčą teismas privalo išnagrinėti pagal surinktus, ištirtus ir įvertintus byloje įrodymus, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnis). Taigi, žalos dydžiui pagrįsti į bylą pateikta tik jau minėta Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2012-06-15 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.21206046, kuri iš dalies patvirtino pareikštą reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr.A502-1611/2012). Remiantis išdėstytais argumentais priteistinos žalos dydis sumažintinas 308,97 Lt (ši suma Ataskaitoje nurodyta kaip PVM mokestis). Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

Taip pat pareiškėjas prašo teismo priteisti ir 150 Lt (biuro paslaugos). Šią sumą patvirtina pateiktas UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ 2012-06-27 kvitas bei 2012-06-15 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21206046. Minėta suma susijusi su eismo įvykio turėtomis išlaidomis (CK 6.249 str., 6.263 str.), todėl priteistina.

Taigi, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai ir iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina 1621,28 Lt žalai atlyginti pareiškėjui V. P., o kita skundo dalis netenkintina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą, skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 50). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 42 str. 1 d. 1 p. teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 1621,28 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną litą ir 28 ct.) žalai atlyginti pareiškėjui V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-11-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.