Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2333-715/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Grudita“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

CPK 29 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Ši CPK nuostata reglamentuoja bylos teismingumo nustatymo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ieškovui paduodant ieškinį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė, kad atsakovės UAB „Grudita“ registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovės UAB „Grudita“ buveinė Juridinių asmenų registre yra įregistruota – (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 str. 2 d.). Šios normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai. Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai yra ginčas dėl juridinio asmens buveinės vietos ir netaikytina sprendžiant procesinį bylos teritorinio teismingumo nustatymo klausimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla pagal ieškovo ieškinį neteisminga Mažeikių rajono apylinkės teismui, kadangi atsakovės buveinė yra Rugių g. 2, Vilniuje.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad atsakovė savo veiklos adresą nurodo – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, o adresas – (duomenys neskelbtini) Vilnius, yra tik registracijos. Pažymi, kad iš tikrųjų visa veikla vykdoma ir įmonės buveinė yra Mažeikiuose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės internetiniame tinklapyje nurodyta ir tai, kad atsakovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nors Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo buveinės vietos adresas ne visais atvejais sutampa su jo nuolatinio valdymo organų buvimo vieta, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys dėl skolos priteisimo turi būti paduodamas kitam, nei atsakovės registruotos buveinės adresu nurodytam teismui. Kaip minėta, bylos teismingumą lemia ne materialiosios normos, kurių paskirtis, reglamentuojanti įmonės buveinės vietos nustatymą, yra kita, bet proceso teisės normos, reglamentuojančios bylų teismingumo procesinius teisinius santykius. Ieškovas, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, turi atsakovei ieškinį pareikšti pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.