- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- 1-129-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45043-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka miršiu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 23.40 val., Molėtų r., kelio Ukmergė – Molėtai 41 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 23.54 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.
2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 16 Molėtų r. vartojo alkoholinius gėrimus, kai susipyko su drauge ir savo automobiliu, Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Ukmergę, tačiau važiuojant Molėtų miesto aplinkkeliu trenkėsi į kelio atitvarą. Tuo metu prie jo sustojo pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotojas teiravosi, ar jam viskas gerai ir jis ten buvo iki kol atvyko policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jo girtumą. Kaltinamasis nurodė, kad dėl netinkamo savo elgesio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad gali būti konfiskuota jo transporto priemonės vertė pinigais, tačiau pageidauja, kad bausmė už nusikaltimo padarymą būtų ne bauda, kurią sumokėti neturės galimybių, nes yra bedarbis, o žiemos sezonu sunku susirasti darbą.
3. Prokuroras nusprendė dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatyta tvarka. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis V. P. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam 40 parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nurodyta atlikti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam su nurodyta bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d., nurodyta išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino automobilio, Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę – 2 373 Eur, valstybės naudai.
4. Kaltinamasis 2025 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kuris motyvuotas tuo, kad jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią lėšų sumą ir pageidauja, jog baudžiamuoju įsakymu paskirta sumokėti konfiskuotinų lėšų suma būtų išdėstyta dalimis. Kaltinamasis pažymėjo, kad šiuo metu yra bedarbis ir registruotas darbo biržoje.
Šalies argumentai
5. Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bei sutiko su pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nurodė, kad neturi galimybių sumokėti iš karto visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią lėšų sumą. Nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, tačiau pavasarį ketina įsidarbinti pas ūkininkus. Paaiškino, kad galėtų sumokėti kelis šimtus eurų, o likusią mokėtiną sumą prašo išdėstyti dalimis.
6. Remiantis BPK 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.
7. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
7.1. liudytojo D. C. parodymais, kad 2024 m. lapkričio 16 d. naktį važiuodamas automobiliu kelyje Ukmergė – Molėtai pamatė du sustojusius automobilius su įjungtais avariniais signalais. Vienas automobilis buvo atsitrenkęs į kelio atitvarą ir kelio ženklą. Liudytojas parodė matęs, kad automobilyje sėdėjo neblaivus vyriškis, todėl paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį;
7.2. 2024 m. lapkričio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų r. policijos komisariato tyrėjo D. G. tarnybiniame pranešime pateikta informacija, kad gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir į atitvarus atsitrenkęs automobilis ir prie jo vaikštantis vyriškis. Bendraujant su vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo – V. P., šis paaiškino, kad važiuodamas Molėtų aplinkkeliu link kelio Ukmergė – Molėtai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir trenkėsi į kelio atitvarą bei kelio ženklus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis, kelio atitvarai ir kelio ženklai. Jis neneigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, patikino, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas. Alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0697, patikros Nr. 2197878, 2024 m. lapkričio 16 d. 23.54 val. ir 2024 m. lapkričio 17 d. 00.15 val. V. P. nustatytas 2,57 promilių girtumas, kurį patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas;
7.3. 2024 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės – grafiškai nurodytas transporto priemonės išdėstymas įvykio vietoje;
7.4. 2024 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentelėmis, užfiksuota įvykio vietos bei automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Molėtų r., Luokesos sen., Svistapolio k., Molėtų aplinkkelio ir kelio Ukmergė – Molėtai sankirtoje, apžiūra. Po jos automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Utenos r. sav., Vyžuonėlės k., M. Veriovkinos g. 7;
7.5. 2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų įvykio vietoje, apžiūra;
7.6. registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 16 d. 23.47 val. pranešėjas D. pranešė apie tai, jog važiuojant nuo Molėtų link Ukmergės, prieš kapines stovi sidabrinės spalvos automobilis įvažiavęs į apsauginę tvorą (atitvarus), bando išvažiuoti, tačiau jam nepavyksta.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
9. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys teismui nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės bei kitų aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo.
Dėl bausmės skyrimo
10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
15. Vertinant kaltinamojo asmenybę aktualu tai, kad kaltinamasis nėra teistas, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus nebaustas, nedirba, psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitoje neįregistruotas, buvusios darbdavės – akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, t. y. darbdavė nurodo, kad V. P. gerai dirbęs, laiku atlikdavęs jam pavestas užduotis, kolektyve buvęs ramus, draugiškas, nusiskundimų iš vadovo neturėjęs.
16. Pagal BK 55 straipsnį pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnio nuostata dėl bausmės rūšies parinkimo nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020).
17. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. P. yra pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau prokuroras, atsižvelgdamas į kaltinamojo sunkią finansinę padėtį, teisiamojo posėdžio metu jam pasiūlė skirti arešto bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant.
18. Pirmiau išdėstytos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės bei padaryto nusikaltimo pobūdis nesudaro pagrindo teismui nuspręsti, jog V. P. yra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtina pasiųsti atlikti arešto bausmę. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis yra bedarbis, be to, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme motyvavo tuo, jog negali sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios lėšų sumos – 2 373 Eur, todėl prašė nurodytos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamojo finansinė padėtis yra sudėtinga ir nubaudus jį baudos bausme, kurios minimalus dydis už nesunkų nusikaltimą yra 2 500 Eur (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bausmės įvykdymas nebūtų efektyvus bei komplikuotų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Galiausiai, aktualu ir tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (BK 75 straipsnis), paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas nusprendžia kaltinamajam paskirti arešto bausmę, kuri, teismo nuomone, yra pagrįsta ir teisinga bei užtikrins BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
19. Spręsdamas dėl kaltinamajam paskirtos bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad BK 49 straipsnis nustato, jog už nusikaltimą gali būti paskirta nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto, kad tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Dėl to bei įvertinęs pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui būtų 30 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, t. y. paskiriant 20 parų arešto bausmę.
20. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
21. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, jog kaltinamasis per paskutinius trejus metu nėra baustas administracine tvarka, neteistas, buvusios darbdavės charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, artimiausiu metu ketina įsidarbinti. Dėl to, darytina išvada, kad V. P. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams.
22. Pirmiau minėta BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, teismas jam paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau, teismo vertinimu, skirti V. P. intensyvią priežiūrą – netikslinga, nes kaltinamasis nėra teistas, nėra linkęs pažeidinėti teisės normas, nurodė, jog siekia susirasti darbą. Nepaisant to, spręstina, kad kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos turėtų BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytų pareigų atlikimas, todėl teismas įpareigoja V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
23. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį sunkaus girtumo būsenos, neabejotinai kėlė itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, teismas nusprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymo skyrimo, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 19 d.
24. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
25. Nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė – automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino daikto požymius, nes yra priemonė, kuria buvo padaryta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Į bylą pateikti AB „Regitra“ duomenys patvirtina, kad nurodyto automobilio savininkas yra V. P.. Taigi įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, sunkumo laipsnį, bei vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, tikslinga konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Teisiamajame posėdyje prokuroras nurodė, kad konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį, netikslinga, nes automobilio vertė šiuo metu yra mažesnė, nei ta, kuri buvo iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl prokuroras prašė iš V. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
27. Nurodyto prokuroro argumento kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tokiu atveju, kai kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimties taisyklės taikymas yra galimas tuomet, kai egzistuoja atitinkamos sąlygos, t. y. konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
28. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė 72 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, tuo tarpu tai, kad nusikalstamos veikos priemonės vertė šiuo metu yra mažesnė, nei buvo iki nusikalstamos veikos padarymo, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog dėl to negalėtų būti pasiekti pirmiau nurodyti turto konfiskavimu siekiami tikslai.
29. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nepasisako dėl kaltinamojo prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme ir teisiamajame posėdyje nurodyto prašymo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios lėšų sumos sumokėjimą.
30. Transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo rakteliai perduotini institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.
Dėl kitų klausimų
31. Kaltinamajam V. P. 2024 m. lapkričio 19 d. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
32. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Gintaro Čekuolio 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu kaltinamajam paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą turtui – transporto priemonei Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – panaikinti.
33. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
34. Vaizdo įrašai paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 425 straipsnio 4-5 dalimis,
nusprendė:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę,
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d. ir apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) individualios įmonės aikštelėje, (duomenys neskelbtini).
Transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelius perduoti institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. P. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą turtui – transporto priemonei Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – panaikinti.
Vaizdo įrašus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.