Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jo atstovui advokatui L. S. Bagdonui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam UAB „Veiverių skonis“, baustam administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79ANP-120617099-17 pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punktų reikalavimus.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. L. atsisakė administracinio nusižengimo protokole parašyti paaiškinimą, taip pat atsisakė pasirašyti nurodytose protokolo eilutėse (b.l. 1-2, 3-4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. teismo posėdyje nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jis nevairavo automobilio, automobilį vairavo jo draugas T. Č.. Buvo nakties metas. Jis buvo savo namo kieme (duomenys neskelbtini), jo automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme. Pas jį atėjo panelė, paskui atėjo draugas T. Č., jie šnekučiavosi, jis pats gėrė alų, todėl negalėjo važiuoti automobiliu, dėl to paprašė Č., kad jį nuvežtų į degalinę. Jie su Č. sukonfliktavo, ir privažiavę prie sankryžos, sustojo. Č. supykęs išlipo iš automobilio, palikęs įjungtą variklį, ir išėjo. Jis sėdėjo automobilio gale, panelė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis peršoko iš galo į priekį, atsisėdo į vairuotojo vietą, išjunginėjo variklį, o po kelių sekundžių pamatė gale privažiavusį policijos automobilį. Iš pradžių nesimatė, kad tai pareigūnai, nes jie važiavo neįsijungę flakono. Jis sakė pareigūnams, kad nevairavo automobilio. Pažeidimo vieta, t.y. sankryža, kur kertasi (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) kaimas, yra nuo jo namų apie 30 metrų, o nuo Č. namo - tik per sodą. Jis nevažiavo, todėl ir atsisakė pūsti. Kai priėjo pareigūnai, jis sėdėjo už automobilio vairo ir tada kaip tik išjungė variklį. Jis buvo neblaivus.

Liudytojas T. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad L. pažįsta, jis pats yra šio pusseserės sugyventinis. L. automobilį iki sankryžos (duomenys neskelbtini) kaime atvairavo ne A. L., o jis, tačiau tarp jų įvyko konfliktas, jis supykęs trenkė automobilio durelėmis ir išėjo namo. Iki jo namų yra 3-4 metrai. Raktelius paliko spynelėje, variklio neišjungė. L. nevairavo, nes buvo išgėręs vieną ar dvi skardines alaus. Dar automobilyje buvo L. draugė, kuri sėdėjo priekyje, šone, o L. sėdėjo gale.

Liudytojas policijos pareigūnas T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad L. iki įvykio nepažinojo. Patruliuodami tarnybiniu automobiliu su įjungtu flakonu pamatė judantį automobilį, kuris atkreipė jų dėmesį, kadangi važiuodamas pristabdė, lėtino greitį. Viskas buvo prie sankryžos (duomenys neskelbtini), jie atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Priešais automobilis judėjo, juos pamatęs sustojo, o jie greitai prie jo privažiavo. Aplinkui žmonių nematė, nematėme nei vieno išlipančio iš automobilio. Automobilyje buvo du žmonės - pažeidėjas ir mergina. L. buvo už vairo. Kolega išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio pirmas. Pažeidėjas su pažeidimu nesutiko. A. L. ir mergina buvo prisisegę diržus, L. rankoje turėjo skardinę, draugė taip pat buvo neadekvati. L. neigė vairavimą. Kolega pasiūlė pasitikrinti girtumą. L. pasakė, kad jie nieko nepasieks ir atsisakė tikrintis. Jis pasakė, kad nevairavo automobilio, kad variklis užgesintas ir jie ten dvi valandas stovi. Kai jie priėjo prie L. automobilio, tai variklis dar veikė, tik pasiūlius išlipti iš automobilio, jis išjungė variklį.

Liudytojas policijos pareigūnas A. P. teismo posėdyje įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip liudytojas T. V.. Be to, papildomai paaiškino, kad nebuvo pametę iš regos lauko automobilio, nes neįmanoma - ten laukai, niekas neužstoja. Kai pamatė automobilį, buvo kokie 500-1000 metrų iki automobilio. Automobilyje buvo du žmonės. Atvažiuodami nematė, kad kas nors iš automobilio išliptų. Tarnybiniame automobilyje flakonas „Policija“ užsidega automatiškai, kai įjungiamas variklis. Jiems kilo įtarimų, kad Laurinaitis neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, automobilyje buvo alaus skardinių.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas A. S. teismo posėdžio metu prašė skirti nuobaudą ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad Laurinaitis vairavo automobilį ir vengė girtumo patikrinimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. S. B. teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, kad L. nuo policijos užfiksavimo vairavo transporto priemonę ir sustabdytas atsisakė tikrintis girtumą. Liudytojas T. Č. nurodė, kad jis vairavo automobilį, bevažiuojant susipyko ir ties sankryža sustojo ir išėjo namo, palikęs automobilį. L. iš galo persėdo į priekį, išjungė variklį ir tada atvyko policijos pareigūnai. Vertinant rašytinius įrodymus, iš vaizdo medžiagos matosi, kad tolumoje juda automobilis, o pareigūnai privažiuoja jau prie stovinčio automobilio. Nėra pastovaus ir nepertraukiamo transporto priemonės sekimo. Nėra įrodymų, todėl negalima kategoriškai tvirtinti, kad L. vairavo transporto priemonę, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

A. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 17 punktas. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Byloje nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. 2017 m. rugsėjo 30 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 79ANP-120617099-17 atsisakė tikrintis blaivumą. Šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo A. L. neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, nes jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo – T. Č., kuris, tarp jų įvykus konfliktui, sustabdęs automobilį ir palikęs jo įjungtą variklį, išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, o tuo tarpu jis pats perlipo iš galinės automobilio sėdynės į priekinę automobilio sėdynę ir joje atsisėdo, po kelių sekundžių, išjungdamas variklį pastebėjo, kad prie jo automobilio privažiavo policijos tarnybinis automobilis.

Nors administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo A. L. savo kaltę neigia, jo kaltę, padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, be liudytojų A. P. ir T. V. teismo posėdyje duotų parodymų, patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (b. l. 1-4); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), kuriuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 1.35 val. A. L. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo; policijos pareigūno A. P. tarnybinis pranešimas (b.l. 8-9), kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 00 val. 50 min. važiuojant tarnybiniu automobiliu kartu su policijos pareigūnu T. V. (duomenys neskelbtini), pastebėjo tolumoje, t.y. Leskavos g. važiuojantį automobilį. Pradėjo (duomenys neskelbtini). greitai judėti link minėto automobilio ir matė, kad automobilis juda toliau ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą pasuko važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ir staiga sustojo. Privažiavus prie minėto automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinės dalies, automobilio variklis buvo įjungtas, iš išmetamojo vamzdžio ėjo dūmai, matėsi, jog vairuotojo bei keleivio vietoje sėdi žmonės. Jam priėjus prie sustojusios transporto priemonės vairuotojo ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, vairuotojas automobilio variklį išjungė ir tik tada pateikė dokumentus. Iš pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo A. L.. Vairuotojas rankoje laikė alaus skardinę ir automobilyje matėsi taip pat alaus skardinių. Nuo vairuotojo A. L. burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, todėl jis vairuotojui liepė eiti su juo prie tarnybinio automobilio pasitikrinti, ar jis yra blaivus. Tai daryti A. L. atsisakė. Jis buvo supažindintas su atsakomybe už vengimą pasitikrinti neblaivumą ir buvo pareikalauta su alkoholio kiekio matuokliu leistis patikrinamam, ar jis yra blaivus. A. L. tikrintis atsisakė. Aiškiai matėsi, kad A. L. atsisako tikrintis sąmoningai, vengdamas atsakomybės, o ne dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų ar nesugebėtų pasitikrinti su alkoholio kiekio matuokliu. Tuomet A. L. buvo pasiūlyta vykti į Prienų ligoninės priėmimo skyrių pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau ir tai daryti atsisakė. Kartu automobilyje su A. L. buvo ir keleivė, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kaip vėliau paaiškėjo, G. B., kuri taip pat akivaizdžiai buvo neblaivi. Aiškinantis pažeidimo aplinkybes, A. L. pradėjo teigti, kad jis išjungęs automobilio variklį kartu su drauge čia jau sėdi daugiau nei 2 valandas ir niekur jie nevažiavo, o jie, t.y. policininkai viską išsigalvoja. A. L. paaiškinus, kad jis ir kolega aiškiai matė, jog automobilis judėjo ir privažiavę prie šio automobilio rado jį su įjungtu varikliu bei įjungtomis šviesomis. Tuomet A. L. pradėjo teigti, jog jis visąlaik stovėjo su išjungtu automobilio varikliu. Vairuotojas rašyti paaiškinimą ir pasirašyti AN protokole atsisakė; policijos pareigūno T. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 10-11), kuriame užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės; Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad A. L. penkis kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 12-16), vaizdo įrašai (b.l. 34), užfiksuoti tarnybiniame automobilyje sumontuota vaizdo įrašymo įranga, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. tamsiu paros metu 00:51:57 val. iš važiuojančio policijos automobilio tolumoje matyti priekyje judančio automobilio šviesos, apie 00:53:31 val. už sankryžos matyti stovintis įsukęs į vieną sankryžoje susikertantį kelią automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio išmetimo vamzdžio sklinda išmetamosios dujos, 00:55:23 val. iš minėto automobilio pro priekines vairuotojo pusės dureles išlipa A. L..

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. P. ir T. V. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai jas paaiškino, jų paaiškinimai sutampa detalėse bei iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas rašytiniuose bylos dokumentuose bei užfiksuotas tarnybiniame automobilyje sumontuota vaizdo įrašymo įranga padarytame vaizdo įraše, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje patvirtintomis ir papildytomis įvykio aplinkybėmis, nes jų paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Teismo posėdyje minėti policijos pareigūnai analogiškai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 8-9, 10-11), kad (duomenys neskelbtini), pastebėjo tolumoje t.y. (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį. Pradėjo (duomenys neskelbtini) greitai judėti link minėto automobilio ir matė, kad automobilis juda toliau ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą pasuko važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ir staiga sustojo; privažiavus prie minėto automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės dalies, automobilio variklis buvo įjungtas, iš išmetamojo vamzdžio ėjo dūmai, matėsi, jog vairuotojo bei keleivio vietoje sėdi žmonės, vairuotojas automobilio variklį išjungė tik po to, kai buvo paprašytas pateikti dokumentus, tiek vairuotojas, tiek keleivė buvo prisisegę saugos diržus, jie nebuvo pametę automobilio iš regos lauko, automobiliui sustojus, iš jo niekas neišlipo. Kad iš automobilio niekas neišlipo, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Atsižvelgiant į tai, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog policijos pareigūnai, jam persėdus į vairuotojo vietą, privažiavo po kelių sekundžių, atmestina prielaida, jog policijos pareigūnai galėjo nematyti iš sustojusio automobilio išlipančių asmenų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai buvo šališki, neobjektyvūs, tendencingi ir suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti A. L. padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, teismas juos pripažįsta kaip teisingus ir atitinkančius byloje surinktą medžiagą, juos teismas laiko pagrįstais ir patikimais, abejoti jais pagrindo nėra.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę, liudytoju teismo posėdyje apklaustas pažeidėjo draugas T. Č. teigė, kad A. L. nevairavo transporto priemonės, ją vairavo jis pats, tačiau įvykus konfliktui iš automobilio ir įvykio vietos pasišalino, nors policijos pareigūnai teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad A. L. vairavo automobilį, jiems artėjant prie A. L. automobilio, iš automobilio niekas neišlipo. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1711/2006).

Pažymėtina, kad A. L. teismo posėdžio metu sutiko, kad vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau neigė, kad vairavo neblaivus, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nurodydamas, kad jis automobiliu nevažiavo.

Pažymėtina, kad analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, matyti, kad jie nenuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš policijos pareigūnų T. V. ir A. P. tarnybinių pranešimų matyti, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo nepripažino padaręs pažeidimą, teigdamas, kad jis, išjungęs automobilio variklį, kartu su drauge čia jau sėdi daugiau nei 2 valandas ir niekur jie nevažiavo. Versiją, kad automobilį vairavo ne jis, bet T. Č., kuris įvykus konfliktui pasišalino iš automobilio ir įvykio vietos, palikęs įjungtą automobilio variklį, o jis pats neišlipdamas iš automobilio perlipo ir persėdo iš galinės sėdynės į vairuotojo vietą, A. L. iškėlė jau bylą nagrinėjant apylinkės teisme, šios aplinkybės nenurodė policijos pareigūnams, bandydamas minėtą versiją pagrįsti, davė prieštaringus parodymus. Tačiau tokie jo parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje liudytojų T. V. ir A. P. parodymais nustatyta, kad A. L. sėdėjo vairuotojo vietoje, o automobilis judėjo, automobiliui sustojus, jis prisisegęs saugos diržą sėdėjo vairuotojo vietoje, iš automobilio išmetamųjų dujų vamzdžio sklido dūmai, iš automobilio niekas neišlipo, jie nebuvo pametę automobilio iš regos lauko, patvirtino aukščiau minėti rašytiniai įrodymai bei liudytojų policijos pareigūnų parodymai teismo posėdyje, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Pats A. L. paaiškino, kad policijos automobilis už jo automobilio sustojo praėjus kelioms sekundėms po to, kai jis persėdo į vairuotojo vietą, policijos pareigūnai nurodė, kad priėję prie automobilio pamatė, kad A. L. sėdi vairuotojo vietoje prisisegęs saugos diržą, keleivio pusėje sėdėjusi mergina taip pat buvo prisisegusi saugos diržą. Taigi, A. L. teiginys, jog ne jis automobilį vairavo, o T. Č., neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, jog iš sustojusio automobilio niekas neišlipo.

Remiantis išvardintu, darytina išvada, jog A. L. versija, kad ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje esančiais duomenimis, kaip aiškiai neatitinkanti tikrovės, ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas jais nesivadovauja.

Pažymėtina ir tai, kad A. L. pateikiama įvykio versija pati savaime yra itin neįtikinama bei prieštaraujanti elementariai logikai – nė vienas normaliai mąstantis žmogus, žinodamas, jam inkriminuojamo pažeidimo sankcijos griežtumą bei įvertindamas galimai jam skirtinos sankcijos pasekmes, iš karto jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nenurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o T. Č.. Teismo įsitikinimu, pažeidimo nepadaręs asmuo dėtų visas pastangas įrodyti, kad yra apkaltintas nepagrįstai, nurodydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau, kaip minėta, A. L. pareigūnams apie aplinkybes, kurias jis nurodė teismo posėdyje dėl T. Č., neužsiminė, juolab, kad kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas T. Č., jis gyvena 3-4 metrai nuo įvykio vietos. Taip pat neįtikinama ir nelogiška, kad, turėdamas galimybę persėsti į vairuotojo vietą išlipdamas iš automobilio, A. L. į vairuotojo vietą atsisėdo perlipdamas per automobilio priekinių sėdynių tarpą, nes jam taip patogiau.

Taip pat pažymėtina, jog liudytojas T. Č. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, be to, ir jo pusseserės sugyventinis, todėl šio liudytojo parodymai apie tai, kad tai jis, o ne A. L., vairavo automobilį, vertintini kritiškai dėl jo galimo subjektyvumo, siekiant padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, bei dėl to, kad jie prieštaringi nurodytoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms (liudytojų policijos pareigūnų parodymams, kad niekas iš sustojusio automobilio neišlipo, kuriuos patvirtino vaizdo įrašo duomenys), nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Aukščiau išvardintų ir įvertintų bylos duomenų visuma neginčijamai liudija, kad A. L. savo veiksmais pažeidė KET 17 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, todėl baustinas.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis penkis kartus baustas administracine tvarka, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, yra darbingo amžiaus, dirbantis asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, jam skirtina didesnė negu minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai (ANK 32, 34 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 34 straipsniu, 422 straipsnio 5, 7 dalimis, 426 straipsnio 1 dalimi, 636-637 straipsniais, 682 straipsniu,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).