- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- eB2-577-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01576-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Mėsininkai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėsininkai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo iškelti UAB „Mėsininkai“, įmonės kodas 302754386, Geležinio Vilko g.18A, Vilniaus m., bankroto bylą.
Šalies argumentai
2. Nurodo, kad UAB „Mėsininkai“ 2020 m. gruodžio 22 d. duomenimis pareiškėjai skolinga 41 237,13 Eur, nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. kovo 26 d. Teigia, kad buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. 2020 m. gruodžio 22 d. duomenimis buvo vykdomos 7 išieškojimo bylos dėl 297 089,94 Eur sumos, įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 480,22 Eur, apdraustųjų asmenų nėra, paskutinis darbuotojas atleistas 2019 m. lapkričio 1 d. Pažymi, kad bendrovė dvejus metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, ilgą laiką neatsiskaito su kreditore, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės išsiaiškinti realios finansinės padėties. Nurodo, kad antstolė Daiva Milevičienė 2020 m. lapkričio 18 d. atsiuntė išieškojimo negalimumo aktą Nr.B-20-12-16, kuriame informavo, jog skolininkas registruotino turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą bei piniginiu lėšų kredito įstaigose neturi. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki.
3. Atsakovė UAB „Mėsininkai“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas
4. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.
5. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
6. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
7. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei (ne) iškėlimo teismas turi būti aktyvus, išsiaiškinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir (ne) mokumą konstatuoti ne vien atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o įrodymų apie įmonės finansinius pajėgumus veikti rinkoje visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428/2014).
8. Juridinių asmenų registre UAB „Mėsininkai“ registruota 2012 m. kovo 29 d., veiklos tikslai ir rūšys - savo pasirinkimu vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno, teikti paslaugas, prekes bei atlikti darbus ir bendradarbiauti dėl to ir kitų dalykų bet kuriuo būdu su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus juridinius asmenis. Pagal Registrų centro duomenis, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2017 m. Iš jų matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 1 236 431 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 010 874 Eur. Aktualesnių finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui atsakovė neteikė. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019). Atsakovė UAB „Mėsininkai“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė bei nustatytu terminu aktualių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų teismui nepateikė, todėl, spręsdamas klausimą apie įmonės mokumą, teismas remsis ieškovės pateiktais duomenimis, prieinamais registrų bei viešais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis).
9. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka sudaro 41 237,13 Eur. Šiuo metu atsakovės atžvilgiu vykdomos 7 vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma yra 297 469,94 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau įsiskolinimo išieškoti nepavyko. 2020 m. lapkričio 18 d. antstolio išieškojimo negalimumo akte Nr. B-20-12-16 nurodyta, kad skolininkas registruoto turto į kurį galima nukreipti išieškojimą bei piniginių lėšų kredito įstaigose neturi. Išieškojimo negalimumo akte taip pat nurodyta, kad, VSDFV duomenimis, bendrovėje samdomų darbuotojų nėra. Registrų centro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, autotransporto priemonių registruota nėra, apdraustų asmenų bendrovėje nėra.
10. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).
11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1478-407/2020). Įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovė sistemingai neatsiskaito su tuo pačiu kreditoriumi VMI, byloje nėra duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. dengtų įsiskolinimą, taigi sistemingai vengia vykdyti mokestines prievoles. Pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2020 ir joje cituojama praktika). Be to, 2020 m. lapkričio 18 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktas Nr. B-20-12-16 patvirtina, kad atsakovė neturi lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Įvertinus bei palyginus vykdomosiose bylose išieškomą sumą (297 469,94 Eur), pareiškėjos reikalavimo dydį (41 237,13 Eur) su paskutiniuose finansiniuose dokumentuose nurodytu turtu (1 236 431 Eur) matyti, kad įsiskolinimų dydis viršija turimą turtą. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, būtent atsakovė turėjo paneigti pareiškime nurodytus duomenis, pateikti įrodymus, kad ji yra moki, gyvybinga, tačiau atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jokių įrodymų nepateikė.
12. Apibendrinant išdėstytus duomenis matyti, kad atsakovė faktiškai realios veiklos nebevykdo, įsiskolinimai didėjo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, kas atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžimą. Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Konstatuotina, kad UAB „Mėsininkai“ yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę, sistemingai neatsiskaito su tuo pačiu kreditoriumi VMI. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.
13. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
14. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.
15. Iškėlus UAB „Mėsininkai“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
16. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius Algimantas Zajanauskas, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
17. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 210 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.
18. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose ir 3 dalyje nurodytus subjektus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Mėsininkai “ (į. k. 302754386, registracijos adresas: Geležinio Vilko g.18A, Vilniaus m) bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti Algimantą Zajanauską (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0086).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Mėsininkai “ (į. k. 302754386) priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.
Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; Turto arešto aktų registrui; Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.