- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-780-72/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui L. Kavaliauskui, skundą padavusiam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. skundą dėl 2009-10-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria A. M. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Kupiškio rajono apylinkės prokurorės 2009 m. spalio 5 d. nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei perduota medžiaga Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrai pakartotinai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal A. M. pareiškimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. rugsėjo 24 d. Kupiškio rajono apylinkės prokuratūroje gautas A. M. skundas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. Č. atžvilgiu dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 229 str. Nurodė, kad A. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi ir veikdamas jos vardu, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 4 d. draudimą neturėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, reikalavimo perleidimo sutartimi asmeniškai sau perleido 237 077,56 Lt reikalavimo teisę į ieškinį, tokiu būdu tapo bankrutavusios įmonės kreditoriumi. Taip pat neatlikdamas visų kitų paminėto įstatymo 11 str. numatytų bendrųjų bankroto administratoriaus pareigų, piktnaudžiavo tarnyba, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelę turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini) ir jam pačiam, kaip bendrovės vadovui. A. M. mano, kad A. Č. yra prilyginamas valstybės tarnautojui, todėl jis dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir savo pareigų neatlikimo turi būti trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 2 d. ir 229 str.
2009 m. spalio 5 d. Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. skundą motyvuodama tuo, kad nors administratorius A. Č., perleisdamas reikalavimo teisę sau, vadovavosi ne tuo teisės aktu, kuriuo turėjo vadovautis dėl reikalavimo teisių perleidimo, tačiau veiklą vykdė remdamasis galiojančiu civiliniu kodeksu, kuris taip pat reglamentuoja administratoriaus veiklą, t. y. veikė teisėtai. Dėl to, kad jis perėmė reikalavimo teisę į ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tapo kreditoriumi, nėra pagrindo teigti, kad A. Č. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, kad dėl tokių jo veiksmų buvo sutrikdyta įmonės veikla ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą valstybei ar fiziniam, juridiniam asmeniui. Taip pat nenustatyta, kad A. Č. veiksmais būtų padaryta didelė žala, todėl nesant vieno iš nusikaltimo sudėties elemento baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 str. ir 229 str. negalima.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės priimtu sprendimu, A. M. skundu kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros 2009-10-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Č. padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 228 str. 2 d. ir 229 str.
Skundžiama nutartimi A. M. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas 2009-10-05 Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei perduota medžiaga Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrai pakartotinai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal A. M. pareiškimą motyvuojant tuo, kad iš pateikto A. M. skundo negalima daryti išvados, jog A. M. nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi ar yra BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės. A. M. nurodė, kuo pasireiškė A. Č. veika, kokias pasekmes tai sukėlė, todėl tyrimo metu būtina aiškintis A. Č. veiksmų subjektyviąją pusę ir spręsti, ar yra jo veikoje BK 228 str. numatytos veikos požymiai, ar jų nėra. Taip pat neatlikus tyrimo negalima nuspręsti, ar perleidimas reikalavimo į 9 kartus mažesnę skolą nepadarė žalos bankrutuojančiai bendrovei, jos vadovui, tuo labiau, jog didelė žala pagal BK XXXIII skirsnio normas apima ne tik materialinio pobūdžio pasekmes. Be to prokurorės nutarime nėra motyvų, dėl ko atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 229 str. numatytos veikos padarymo, išskyrus tai, jog ši veika yra materialaus pobūdžio, nors pareiškėjas A. M. nurodė, kokie A. Č. veiksmai vykdant bankroto procedūrą sukėlė didelę žalą bendrovei ir jam.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su 2009-10-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-10-21 nutartį panaikinti, priimti dėl skundo naują sprendimą - atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. skunde nurodytas aplinkybes dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 228 str. 2 d. ir 229 str. Nurodo, kad nors teismas nutartyje ir teigia, kad A. M. nurodė, kuo pasireiškė A. Č. veika, kokias pasekmes tai sukėlė, dėl ko būtina toliau aiškintis A. Č. veiksmų subjektyviąją pusę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pagal baudžiamąją teisę nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Jeigu veikoje trūksta bent vieno įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, t. y. šiuo atveju valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo nepatyrė didelės turtinio ar kitokio pobūdžio žalos. Teigia, kad nors administratorius A. Č. ir vadovavosi ne tuo teisės aktu, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus. Be to, A. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) patirtą didelę turtinę žalą paneigia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendis, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., o būtent A. M. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir vieninteliu akcininku, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, neišsaugojo įmonės dokumentų, įmonės turto, pablogino įmonės turtinę padėtį, dėl ko įmonė nesumokėjo valstybei 933 376, 24 Lt mokesčių. Prokuroras skunde nurodo, kad būtent dėl paties A. M. veiksmų pablogėjo įmonės turtinė padėtis, dėl ko įmonė ir nesumokėjo valstybei 933 376, 24 Lt mokesčių. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2007-11-19 sprendimu buvo pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla pasibaigė dėl bankroto ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pajamų nebuvo gauta. Taip pat įmonė iki bankroto iškėlimo bei bankroto procedūros metu nebeturėjo ir jokio turto. Nurodo, kad nors A. Č. ir perėmė reikalavimo teisę į ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tuo pačiu tapo kreditoriumi, tačiau juo jis tapo likus tik trims dienoms iki UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigos dėl bankroto, todėl dėl tokių jo veiksmų jokia žala nebuvo ir negalėjo niekam būti padaryta. Teigia, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad prokurorė nutarime nemotyvavo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str. Teigia, kad prokurorė kaip tik išsamiai nurodė, kokias pareigas bankroto administratorius atliko bankroto vykdymo proceso metu ir konstatavo, kad jas atliko tinkamai, o tai neužtraukia atsakomybės pagal BK 229 str. Skunde teigiama, kad bankroto administratorius savo veikimu ar neveikimu nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neviršijo įgaliojimų valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, jo veiksmais nebuvo padaryta didelė turtinio ar kitokio pobūdžio žala, savo pareigas jis atliko tinkamai. Nors įmonei žala ir buvo padaryta, bet ją padarė pats įmonės vadovas, vienintelis akcininkas, būtent dėl kurio kaltų veiksmų bankroto bylos iškėlimo metu bei bankroto procedūros metu įmonė jokio turto jau nebeturėjo ir tik dėl bankroto administratoriaus tinkamo pareigų atlikimo kaltas asmuo (įmonės vadovas) buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad dėl administratoriaus veiksmų tiek A. M., tiek UAB (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti, skundą padavęs asmuo – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, taip pat teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis, kuria A. M. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Kupiškio rajono apylinkės prokurorės 2009 m. spalio 5 d. nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei perduota medžiaga Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrai pakartotinai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal A. M. pareiškimą, yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Skundžiamoje Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis iš dalies tenkintas A. M. skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. G. 2009-10-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2009-09-23 A. M. skundą, su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 p. nustato, kad tuo atveju, jeigu yra gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Išimtis yra numatyta Lietuvos Respublikos BPK 168 str.: prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Kaip matyti iš A. M. skundo, jis išsamiai, aiškiai ir argumentuotai nurodė aplinkybes, kuo jo manymu pasireiškė A. Č. veikos pagal BK 228 str. 2 d. ir 229 str. ir kokias pasekmes tai sukėlė – jam asmeniškai ir įmonei buvo padaryta didelė turtinė žalą. Didelės turtinės žalos, kuri yra būtina atsakomybei pagal BK 228 str. 2 d. ir BK 229 str. kilti padarymą A. M. grindžia A. Č. kaip administratoriaus pareigų pagal ĮBĮ reikalavimus neatlikimu bei pačio įstatymo pažeidimu, t. y. pažeidimu 11 str. 4 d. įtvirtintos imperatyvios normos, jog administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigti. Priešingai šiai normai, A. Č. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, dėl ko įgijo būtent jo administruojamos bankrutavusios įmonės turtinę teisę į neadekvačią ir jam teisėtai neturėjusią priklausyti sumą – 237 077,56 Lt, kurią atlyginti pareiga kilo tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir A. M. asmeniškai. Tai, kad A. Č. vadovavosi ne tuo teisės aktu, kuriuo turėjo vadovautis dėl reikalavimo teisių perleidimo konstatuota ir 2008-11-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008. Šia nutartimi 2007-11-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta niekinė. Prokurorės priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nurodyta, kad A. Č. dėl reikalavimo teisių perleidimo vadovavosi ne tuo teisės aktu, kuriuo turėjo vadovautis, tačiau vadovavosi galiojančių civiliniu kodeksu. Prokurorės nuomone, tai neduota pagrindo teigti, kad jis diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, kad dėl tokių jo veiksmų buvo sutrikdyta įmonės veikla ir pan., ir kad tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei. Tačiau sutinkamai su apylinkės teismu, tuo negalima motyvuoti siekiant išsiaiškinti, ar A. Č. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Be to, prokurorė nutarime nurodė kokias administratorius bankroto vykdymo proceso metu atliko pareigas, numatytas ĮBĮ 11 str. 3 d. ir konstatavo, kad jas atliko tinkamai. Tačiau iš 2007-05-04 UAB „Mokesčių ekspertų biuro“ specialisto išvados, atliktos pagal A. M. pateiktos medžiagos buhalterinės apskaitos tyrimą matyti, kad A. Č. nepasinaudojo visomis teisėmis ir neišnaudojo visų priemonių, kad būtų gauta teisinga mokesčių apskaičiavimui reikalinga informacija apie įmonę. Ši aplinkybė taip pat teikia pagrindą svarstyti ar A. Č. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Todėl sutinkamai su apylinkės teismu, neatlikus tyrimo negalima nuspręsti, ar A. Č. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala A. M. asmeniškai ir įmonei. Tai, kad A. Č. reikalavimo teisę į ieškinį dėl žalos atlyginimo sudarė likus tik trims dienoms iki UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigos dėl bankroto, nepaneigia A. Č. neteisėto veikimo.
Apibendrinant išdėstyta, darytina išvada, kad iš pateikto A. M. skundo negalima daryti išvados, jog jo nurodyti faktai apie galimai A. Č. padarytas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi, taip pat kad yra BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2009-10-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.