Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-935/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-04-09Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-11-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
1-69-935/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43641-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nukentėjusysis
S. B., J. S.
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Danutė Kisinienė, Lijana Paul
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43641-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 1.2.4.1.2.3; 1.2.4.1.2.6; 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.12
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,nukentėjusiajai S. B.,nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei,nukentėjusiajam J. S.,vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Ingridai Petrulienei, Rimantui Skuratovičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą statybininku, teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams bei dviem mėnesiams;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyneriems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir E. K. buvo pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2018 m. rugsėjo 8 d., nuo 12.00 val. iki 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš J. S. – sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgį į veidą, po to nukentėjusiajam gulint ant lovos mušė šį kumščiais į veidą, spardė keliais į nukentėjusiojo pilvą, šonus, viso suduodamas ne mažiau šešių smūgių, tokiais veiksmais J. S. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, juosmens dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje su VI, VII, IX, X, XI dešinės pusės šonkaulių bei krūtinės ląstos kairėje su IX, X kairės pusės šonkaulių lūžiais, pilve su šlapimo pūslės plyšimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas ir taip sunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

Tokiu būdu E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. K. 2019 m. vasario 11 d., apie 17.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. B. – tampė nukentėjusiąją už plaukų, numetė ją ant lovos, užgesino degančios cigaretės nuorūką į nukentėjusiosios apatinę lūpą, trenkė nukentėjusiajai dešinės rankos kumščiu į jos galvos kairę pusę, trenkė nukentėjusiajai kairės rankos kumščiu į jos galvos dešinę pusę, tokiais veiksmais S. B. padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžį ir daugybines poodines kraujosruvas galvoje ir kitose kūno srityse, dešiniojo šono nubrozdinimus ir muštinę lūpos žaizdą – sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (sukėlusio smegenų spaudimą ir vidurinių smegenų struktūrų dislokaciją) vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusioji buvo sunkiai suluošinta ir taip sunkiai sutrikdė S. B. sveikatą.

Tokiu būdu E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Taip pat E. K. 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ties pastatu Nr. 43, esančiu Dzūkų gatvėje, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. B. – ją stumdė, sudavė jai nemažiau dviejų smūgių kojomis, pargriovęs pastarąją ant žemės, tampė už rankų, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Tokiu būdu E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, jog jis užėjo į svečius pas nukentėjusiojo kaimynę A. P., kur vartojo alkoholį. Tuomet pas A. P. su savo draugu, kurio kaltinamasis nepažinojo, atėjo nukentėjusysis. Visi vartojo alkoholį. Nukentėjusysis pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais apie nuteistuosius. E. K. teigė, jog nieko J. S. nesakė, nes šis tikriausiai nežinojo, kad jis anksčiau atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Tuomet nukentėjusysis jam padėjo ranką ant peties ir pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis tris kartus pasakė, kad kaliniai yra ne žmonės, nepagarbiai atsiliepė apie kalinius. Tuomet jis vieną kartą nukentėjusiajam kumščiu sudavė į veidą. Kaltinamasis teigė, kad likus 10 ar 15 minučių iki laiko, kai dar buvo galima įsigyti alkoholio, jis su nukentėjusiojo draugu nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alkoholio. Kai grįžo į įvykio vietą, nukentėjusiojo nebuvo. A. P. pasakė, kad nukentėjusysis, remdamasis į sieną, išėjo namo. Taip pat E. K. nurodė, jog J. S. sudavė smūgį alkūne į krūtinę. Kai nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą, šis prisėdo prie A. P.. Tuo pačiu metu buvo suduotas ir smūgis alkūne. J. S. nesudavė šešių smūgių. Grįžus iš parduotuvės, A. P. pasakė, kad nukentėjusysis buvo nukritęs vonioje. Vonioje yra lentynėlės, nukentėjusysis jas nugriovė, krito ir ant klozeto ir ant vonios kampo. Jis nukentėjusiajam smūgį sudavė, nes šis apie jį nepagarbiai kalbėjo. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo būti padaryti sužalojimai, kurie nurodyti kaltinime. Šonkaulių nukentėjusiajam nesulaužė, šlapimo pūslė nuo suduotų smūgių negalėjo plyšti, nes nukentėjusiojo nemušė į pilvo sritį. Kaltinamasis nežino, ar kas nors kitas mušė J. S.. Pats nematė, jog J. S. būtų griuvinėjęs. A. P. pasakė, kad nukentėjusysis remdamasis į sieną išėjo namo, visą vonią sudaužė. Nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Viskas vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 8 d. po pietų. Smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas vakare iki 20.00 val. A. P. paėmė ir paslėpė nukentėjusiojo telefoną bei norėjo apkaltinti kaltinamąjį. Taip pat E. K. paaiškino, jog 2019 m. vasario 11 d. apie 17.00 val. susipyko su S. B.. Jis nukentėjusiajai skambino per pietus, tačiau ji atsisakė kalbėti, nes nurodė, jog yra užimta, su kažkuo bendrauja. Kaltinamasis pradėjo pavydėti. Grįžo namo ir nukentėjusiosios paklausė, su kuo ši bendravo, ar ji turi kažką kitą. Ši atsakė, kad nieko neturi, jog jį pavydas pražudys. Jis susinervino ir pakėlė ranką prieš nukentėjusiąją. S. B. nestipriai sudavė kairės rankos kumščiu į dešinę galvos pusę prie ausies. Daugiau smūgių nesudavė, netampė jos už plaukų. Cigarete nukentėjusiąją galėjo nudeginti netyčia. Jis konflikto metu rūkė, jie stovėjo vienas priešais kitą ir nukentėjusioji galėjo pati lūpa prisiliesti prie cigaretės, kuri buvo jo burnoje. Po smūgio sudavimo nukentėjusioji pradėjo bėgti pro duris. Bėgdama ji galva ir šonu atsitrenkė į durų staktą. Ji rėkė, jog pasodins kaltinamąjį. E. K. teigė, jog jis nesuprato, kas vyksta, ir pradėjo bėgti paskui nukentėjusiąją, klausė, kur ši bėga. S. B. įbėgo į parduotuvę, tuomet jis apsisuko ir nuėjo namo, nes jam pasidarė gėda. Kaltinamasis nepastebėjo, ar po suduoto smūgio nukentėjusiajai bėgo kraujas. Jis nesuprato, jog nukentėjusioji bėgo nuo jo. Ji nuo 2018 metų pastoviai kviesdavo policiją. Negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusioji kviesdavo policiją, jis prieš ją anksčiau nesmurtaudavo. Kai nukentėjusioji išgerdavo, sakydavo, jog jį pasodins. Po šio konflikto pati S. B. jam skambino, prašė atvežti cigarečių. Iki įvykio nukentėjusioji nebuvo sužalota. Kai grįžo iš darbo, buvo išgėręs alkoholio. Nukentėjusiąją vijosi, kadangi nežinojo, kas vyksta, nenorėjo, jog ji sušaltų, nes iš namų išbėgo neapsirengusi. Konfliktas su nukentėjusiąja vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja gyvena dvejus metus, ji juo rūpinasi. Gaunamas pajamas dalinosi bendrai. Kai grįžo iš parduotuvės, pasiskambino pažįstamam, nusipirko 0,5 l degtinės ir sėdėjo bare. Namo grįžo paryčiais. Skambino nukentėjusiajai, tačiau šios telefonas buvo išjungtas. Kai įvyko konfliktas, nukentėjusioji pasakė, kad pašildys valgyti, ėjo link virtuvės ir po to pradėjo bėgti. Kaltinamasis matė, jog nukentėjusioji bėga su šlepetėmis ir megztiniu, nepasiėmusi raktų. Be to, E. K. paaiškino, jog 2019 m. balandžio 27 d. kartu su S. B. ėjo namo iš miesto, buvo išgėrę. S. B., kai jau nebebuvo prekiaujama alkoholiu, pasiūlė eiti į naktinę parduotuvę ir nusipirkti degtinės. Kaltinamasis jai atsakė, kad užteks, nes kitą dieną reikia eiti į darbą. Ji pasakė, jog jeigu jis nenori, ji suras, kas nupirks alkoholio. Nukentėjusioji pradėjo bėgti link naktinės parduotuvės, šaukė, kad kaltinamasis nuo jos atstotų. Nukentėjusioji bėgdama griuvinėjo, buvo nukritusi du ar tris kartus. Kai S. B. įlėkė į naktinės parduotuvės vidų, paprašė pardavėjos iškviesti policiją. Pardavėja atsisakė kviesti policiją, nes pati nukentėjusioji buvo neblaivi. Šio įvykio metu nukentėjusiosios nemušė, tik kėlė, kai ši buvo nukritusi. Nukentėjusiosios netampė, nestumdė, ją kėlė už rankos, o ji reikalavo atsikabinti. Kaltinamasis sutiko su valstybės institucijų pareikštais civiliniais ieškiniais. Su nukentėjusiojo J. S. ir nukentėjusiosios S. B. baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl J. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo parodė, kad apie savaitę gyveno pas moterį, kurios vardas yra A., kuriai yra apie 60 metų, šiai priklausančiame bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), nes tuo metu jis neturėjo, kur gyventi, o pas šią moterį buvo galima laikinai apsistoti. Jis 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 18.00-18.30 val., grįžo į A. kambarį iš darbo, nusiprausė. Maždaug po pusvalandžio pas A. atėjo du jos pažįstami vyriškiai, kurių vardų, pavardžių, kitų duomenų jis nežino, gali tik pasakyti, kad vienas iš šių buvo žemo ūgio, gal apie 40 metų amžiaus, kalbėjo rusiškai, o kitas buvo aukštas, plonas, kalbėjo lietuviškai, taip pat apie 40 metų amžiaus. Vyrai atsinešė išgerti 0,7 l degtinės butelį ir 2 l butelį alaus. Gal po 10 minučių atėjo jo draugė I., nes jis grįždamas iš darbo jai paskambino, kad pas jį atvažiuotų. I. pavardės nežino, jai apie 40 metų, ji yra brunetė. Jie visi penkiese išgėrė atneštą alkoholį, kalbėjosi apie statybos darbus, kiek kainuoja tam tikrų statybos apdailos darbų atlikimas. Kadangi buvo mažai alkoholio, tai jis ir minėtas aukštas vyras apie 20.00 val. nuėjo į šalia toje pačioje gatvėje esančią parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Žemas vyras, A. ir I. liko kambaryje. Maždaug po 15-20 minučių, nusipirkę 1 l degtinės, jis ir aukštas vyras grįžo į A. kambarį, kuriame buvo I., žiūrėjo televizorių, šalia sėdėjo A. Žemo vyro nebebuvo. A. pasakė, kad ji minėtą vyrą išlydėjo pro duris, jis išėjo namo. Taip pat A. pasakė, kad šis išėjo svirduliuodamas, remdamasis į sieną, koridoriuje buvo nukritęs. I. jam taip pat pasakė, kad A. žemą vyrą išlydėjo iš kambario. Ar vyras buvo nukritęs, I. nesakė. Kokių nors kraujo pėdsakų jis nepastebėjo. Jie visi kartu gėrė toliau. Dar nebaigus gerti degtinės, jis ir I. išėjo pasivaikščioti į Vingio parką ir nebegrįžo, nes išvažiavo su ja į viešbutį, esantį prie Halės turgaus, Vilniuje. Jis žemo vyro nemušė, fizinio smurto prieš jį nevartojo, su juo jokių konfliktų neturėjo. (t. 4, b. l. 121-122)

Posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, E. K. savo kaltės dėl J. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. (t. 5, b. l. 54-56)

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl J. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo parodė, kad pripažįsta, jog sumušė J. S., dėl savo elgesio gailisi. (t. 4, b. l. 167)

Ikiteisminio tyrimo metu dėl sunkaus S. B. sveikatos sutrikdymo E. K. parodė, kad jis 2019 m. vasario 11 d., apie 15.00 val., baigė darbą Grigiškių mikrorajone, Vilniuje, nusipirko parduotuvėje butelį 1 l alaus ir jį išgėrė su bendradarbiu. Po to jis važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę S. B.. Apie 16.50 val. jis atėjo į sugyventinės butą. Tuo metu S. B. užuodė nuo jo sklindantį alaus kvapą ir dėl to labai supyko. Tuomet ji išbėgo iš buto į šalia esančią parduotuvę „Aibė“. Jis taip pat išbėgo paskui nukentėjusiąją ir nubėgo į minėtą parduotuvę, kur S. B. kalbėjosi su pardavėja. Pamatęs, kad nukentėjusioji bendrauja su pardavėja, jis grįžo į sugyventinės butą, apsirengė, paskambino telefonu savo draugei ir susitarė su ja susitikti prie buvusių Geležinkeliečių rūmų, esančių Kauno g., Vilniuje. Iš sugyventinės buto išėjo apie 17.15 val. Sugyventinės S. B. nemušė, smurtinių veiksmų sugyventinės atžvilgiu neatliko. (t. 4, b. l. 135-136)

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl sunkaus S. B. sveikatos sutrikdymo taip pat parodė, kad 2019 m. vasario 11 d. S. B. pati trenkėsi galva į duris, prieš tai pasakiusi, jog jis yra buvęs „zekas“ ir kad jį vis tiek pasodins į kalėjimą, po to ji nubėgo skųstis į parduotuvę. (t. 4, b. l. 158-159)

Posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, E. K. savo kaltės dėl S. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. (t. 5, b. l. 54-56)

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl sunkaus S. B. sveikatos sutrikdymo parodė, jog savo kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų gailisi. (t. 4, b. l. 167)

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo S. B. parodė, kad S. B. yra jo buvusi sugyventinė, su ja kartu gyveno 2018 m. keletą mėnesių. Jam 2019 m. balandžio 27 d., apie 06.30 val., paskambino sugyventinė, kuri pasakė, kad ji šiuo metu yra prie jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei paprašė ją įsileisti. Jis atidarė duris, į namą užėjo jo buvusi sugyventinė S. B., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. S. B. jo paprašė padėti finansiškai, paaiškino, kad neturi už ką pavalgyti. Kartu su S. B. jie nuvyko į turgų, esantį šalia autobusų stoties, Vilniuje, kur jis nupirko maisto ir kitų būtinų prekių. Apie 16.42 val. jis kartu su savo sugyventine S. B. nuėjo į parduotuvę „Visą parą“, kuri yra Dzūkų g., Vilniuje. Nukentėjusioji norėjo, kad jis jai nupirktų degtinės. S. B. atsakė, kad neturi degtinei pinigų, po ko S. B. pasakė, jog ji atras, kas jai nupirks degtinės, pradėjo nuo jo bėgti link parduotuvės išėjimo, bėgdama nukrito ant žemės. Jis norėdamas padėti atsikelti priėjo prie S. B., tačiau ši pradėjo ant jo šaukti, savo sugyventinės atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudojo, jos ant žemės negriovė, kojomis nespardė. Po to į nurodytą parduotuvę atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. (t. 4, b. l. 149)

Posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, E. K. savo kaltės dėl S. B. fizinio skausmo sukėlimo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. jo sugyventinė S. B. buvo visą parą dirbančioje parduotuvėje, ją pamatė girtą, bandė pakelti. (t. 5, b. l. 54-56)

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo S. B. parodė, kad jis 2019 m. balandžio 27 d. savo sugyventinės S. B. nemušė, prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Jis ją tik kėlė nuo žemės, nes ji buvo girta. Jis S. B. norėjo pakelti ant savo rankų ir parnešti namo, nes kitą dieną jiems abiem reikėjo į darbą. Jos nespardė, nepargriovė ant žemės, sugyventinė pati, būdama girta, griuvinėjo. (t. 4, b. l. 167)

Duomenys, susiję su kaltinimu dėl nukentėjusiojo J. S. sveikatos sutrikdymo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. S. parodė, jog 2018 m. rudenį dienos metu, apie 12.00 val. ar 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su E. K. vartojo alkoholį. Tuo metu bute buvo A. P., kaltinamasis ir nukentėjusiojo draugas. Visi gėrė degtinę. Nukentėjusysis apsipyko su E. K., konfliktas įvyko dėl darbo. J. S. aiškino, jog jis nežinojo, kad E. K. anksčiau buvo teistas. Jie nekalbėjo apie pataisos namus ar kalinius. Nukentėjusysis aiškino, jog buvo pažadėjęs kaltinamajam darbą, tačiau tas darbas nepavyko, gavosi, jog kaltinamasis buvo nuviltas. Darbas turėjo būti statybose. Darbą pasiūlyti kaltinamajam prižadėjo prieš aptariamus įvykius. Vartojant alkoholį, prasidėjo konfliktas dėl darbo. Kaltinamasis sudavė smūgį į galvą, atsirado mėlynė, pradėjo bėgti kraujas iš nosies, nuo smūgio nukentėjusysis atsitrenkė galva į sieną. J. S. teigė, jog prisimena, kad A. P. jam davė rankšluostį kraujui nusivalyti, daugiau nieko neprisimena. Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai nukentėjusysis sėdėjo prie stalo ant kėdės. Kai grįžo namo, nuėjo miegoti. Naktį atsikėlė nuo skausmų, išsikvietė greitąją. Namo grįžo apie 15.00 val. Kaimynai pasakė, kad matė, kai jis ėjo namo. J. S. teigė, jog įvykio dieną su kaltinamuoju susitiko prie parduotuvės, apsipirko ir nuėjo į butą. Sugyventinei nenorėjo sakyti, kas įvyko, nes ėjo pas svetimą moterį, todėl jai ir sakė, kad gėrė kieme. Kaimynai matė, kaip jis grįžo namo, kieme jo niekas nekliudė, viskas įvyko bute. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Išgyveno labai didelį skausmą, negali normaliai šlapintis, jam susiūta šlapimo pūslė. Tyrėja pasiūlė civilinio ieškinio sumą. Tuo metu buvo stresas, skausmai. Sužalojimų pasekmes gali jausti senatvėje. Po aptariamų įvykių niekas nepasikeitė, toliau gyvena, dirba. Dėl sužalojimų buvo daroma operacija, buvo siuvamas pilvas. Po operacijos ligoninėje buvo 10 dienų, negalėjo atsikelti iš lovos. Juo rūpinosi sugyventinė bei sesuo. Kai buvo išrašytas iš ligoninės, skausmai dar buvo, vėliau šonkauliai užgijo. Ant pilvo liko randas. Kai išleido iš ligoninės, dėl šonkaulių gijimo negalėjo dirbti mėnesį, nes skaudėjo. Kaltinamojo vardo nežinojo, jis prisistatė A. vardu. Gali būti, jog konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, bet konfliktas prasidėjo dėl darbo. Įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs ir praradęs sąmonę. Kitą dieną kaimynai pasakė, kad jis namo ėjo apie 15.00 val. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 08.00 val., susitiko su draugu R. kieme, esančiame Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje. Kieme išgėrė dantų skalavimo skysčio. Jis su draugu 10.00 val. nuėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje, nusipirkti alkoholio. Čia jam paskambino A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paprašė nupirkti duonos, tarėsi eiti pas ją išgerti. Į parduotuvę atėjo A., kuris lyg ir gyvena su A. Jis nupirko alaus, degtinės. Prie kasų prie jų priėjo A., jie visi apsipirko ir apie 10.15 val. jie trise iš parduotuvės nuėjo pas A. Ten jie gėrė alkoholį keturiese. Pamena, kad jis davė R. ir A. pinigų, kad jie nueitų dar nupirkti alkoholio. Kiek kartų jie ėjo pirkti išgerti, nepamena, jis pats buvo nemažai išgėręs. Pamena, jog su A. apsipyko, kad nepakvietė šio dirbti kartu. Jie apsižodžiavo ir A. jam sudavė smūgį į veidą. Jis nuo smūgio nukrito nuo kėdės. Jam pasipylė kraujas iš nosies. A. davė rankšluostį nusišluostyti veidą, dėl to kraujo nebuvo nei ant drabužių, nei ant rankų. Po to jis nieko nepamena. Nepamena, ar tuo metu šalia buvo R. A. tikrai matė smūgį. Vėlesnius įvykius prisimena tik nuo tada, kai atsidūrė savo namuose. Kaip atsidūrė namie, nepamena. Namie nuėjo miegoti. Jam atsikėlus, sugyventinė S. T. pamatė, kad jis yra su mėlyne dešinėje pusėje. Jis sugyventinei pasakė, kad kieme jį sumušė nepažįstami asmenys ir atėmė jo telefoną, nes jis nenorėjo sakyti, kur buvo iš tiesų. Iš pradžių nejautė didelių pilvo skausmų, bandė pavaikščioti, tačiau negalėjo net nusišlapinti. Kadangi jam buvo labai silpna, paprašė S. T. iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jam dėl įvykio padaryta 7000 Eur žala. (t. 1, b. l. 60-61, 64)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, jog įvykis vyko galimai 2018 m. rugsėjo 8 d. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą dieną pas ją į svečius atėjo E. K. su savo draugu. Tuomet atėjo J. S.. Visi vartojo alkoholį. Liudytoja aiškino, jog prieš keletą dienų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kalba dėl darbo. Kaltinamasis paprašė nukentėjusio, kad šis padėtų jam surasti darbą. Nukentėjusysis pasakė, jog, kai sužinos, praneš arba paskambins. Nukentėjusysis kaltinamajam darbo nesurado. Vartojant alkoholį, kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo dėl darbo. Jie apsipyko. Kaltinamasis šoko prie nukentėjusiojo ir pasakė, kad už kiekvieną žodį privalu atsakyti. Jie apsipyko, truputį apsistumdė ir apsiramino. Jie visi toliau sėdėjo, vartojo alkoholį. Liudytoja nukentėjusiajam pasiūlė prigulti. Kaltinamasis su draugu susitarė išeiti į parduotuvę, nes baigėsi alkoholis. Liudytoja nukentėjusįjį paguldė, nes jis buvo apsipykęs su kaltinamuoju. Tuomet kaltinamasis pradėjo mušti nukentėjusįjį į veidą. A. P. negalėjo nurodyti, kiek smūgių nukentėjusiajam buvo suduota. Kaltinamasis sėdėjo šalia lovos, o nukentėjusysis gulėjo lovoje. Kaltinamasis pašoko, pakėlė nukentėjusįjį iš lovos, pasakė, kad atsakys už kiekvieną savo pasakytą žodį, pradėjo jį daužyti kojomis. Liudytoja išskyrė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, pasakė jiems apsiraminti arba išeiti. Nukentėjusiajam buvo sumuštas veidas, iš nosies bėgo kraujas. Kai E. K. ir draugas išėjo į parduotuvę, liudytoja pakėlė nukentėjusįjį ir pasakė jam eiti namo, nes, jei jie grįš ir dar išgers, padarys nukentėjusįjį invalidu. Nukentėjusysis apsirengė ir išėjo. Liudytoja teigė, jog su J. S. yra labai geri draugai, pažįsta vienas kitą, labai seniai gyvena šalia. Nukentėjusiajam kaltinamasis pirmą smūgį sudavė kumščiu į veidą, po šio smūgio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar nukentėjusysis smūgio sudavimo metu stovėjo ar sėdėjo. Po smūgio nukentėjusysis atsirėmė nugara į fotelį. Ji kaltinamąjį ir nukentėjusįjį išskyrė, pasakė nukentėjusiajam sėsti ant lovos, nes jam bėgo kraujas. Kaltinamasis niekaip negalėjo nusiraminti. Sakė kaltinamajam apsiraminti, jis truputį nusiramino, bet po to, kai išgėrė, vėl pradėjo kabintis prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis jau buvo gerai išgėręs, todėl jam pasakė atsigulti ir pagulėti. Nukentėjusysis atsigulė ant lovos, o kaltinamasis niekaip negalėjo apsiraminti. Jis užšoko ant lovos, pradėjo purtyti nukentėjusįjį ir keliais bei rankomis daužyti jam į veidą, įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis niekada nebuvo teistas, jis neįžeidė kaltinamojo. Jie pykosi tik dėl darbo. Visa tai vyko apie vidurdienį. A. P. nurodė, jog ikiteisminio trimo metu davė kitokius parodymus, kadangi žinojo, jog kaltinamasis buvo ne vieną kartą teistas, jai buvo gaila, kad jis atsidurs kalėjime. Liudytoja teigė, jog nukentėjusysis vonioje ar tualete nebuvo nukritęs. Jis niekur negriuvinėjo, nebuvo niekur atsitrenkęs. Ji pergyveno, kad nukentėjusysis eidamas namo gali nukristi, todėl, kai jį išleido į namus, pažiūrėjo, kaip šis eina, jis laikėsi už sienos, jam buvo labai sunku eiti. Kai nukentėjusysis gulėjo ant lovos, kaltinamasis užšoko ant nukentėjusiojo. Iš pradžių jis pašoko ir jį pakėlė, sudavė kumščiu. Kaltinamasis sudavė smūgius kumščiu į visą kūną, po to patraukė nukentėjusįjį ir su keliais pradėjo daužyti į pilvą, šonus, kur papuolė. Smūgius nukentėjusiajam sudavė tik kaltinamasis. Taip pat liudytoja patikslino, jog iš tikrųjų į butą su draugu atėjo nukentėjusysis, o ne kaltinamasis. Po įvykio sakė kaltinamajam, kad nukentėjusysis buvo nukritęs, nes norėjo išgelbėti kaltinamąjį, nenorėjo, jog jis būtų suimtas už tai, kad sumušė nukentėjusįjį. Policijai pasakė, kad nukentėjusysis buvo girtas, pats nugriuvo. Tokią aplinkybę nurodė ir kaltinamajam, kad šis žinotų, ką ji kalbėjo. A. P. patvirtino, jog valė vonios kampą, kadangi nukentėjusysis jį ištepė kruvinomis rankomis. Įvykio metu bute niekas nebuvo sulaužyta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją 2018 m. rugsėjo 7 d. vakare į svečius atvažiavo pažįstamas A. M. kartu su drauge I. Jie pasiliko pas ją savaitgaliui. Jie visi 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo pas ją namie. Apie 17.00 val. pas ją atėjo kaimynas, kurį jie vadina I., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis atėjo su savo draugu R. Abu buvo jau išgėrę, atsinešė alaus ir degtinės. Jie kartu gėrė. I. labai apgirto. Po kurio laiko A. M. ir R. nuėjo į parduotuvę alaus, o I. susiruošė eiti namo. Ji jam pasiūlė pasilikti ir pamiegoti arba jį palydėti iki namų, nes jis buvo labai girtas. I. nuo pasiūlymų atsisakė ir išėjo namo. Po 30 minučių nuo I. išėjimo grįžo R. ir A. M.. Jie išgėrė. Paskui R. išėjo namo, o jie nuėjo miegoti. Iš kaimynų 2018 m. rugsėjo 9 d. ryte sužinojo, kad I. išvežė greitoji medicinos pagalba. A. P. namuose I. sumuštas nebuvo, jos kambaryje jokių konfliktų nebuvo. (t. 1, b. l. 79-80)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. taip pat parodė, kad, A. M. ir R. išėjus nupirkti dar alaus, po kurio laiko I., buvusi jos namuose, nuėjo pažiūrėti, kur jie yra. Tuo metu I. susiruošė eiti namo. I. susiruošus namo, einant į tualetą, ji išgirdo smūgio garsą. Pamatė, kad I. atsiklaupęs prie tualeto ir spintos kampo. Liudytoja jį pakėlė, jam iš nosies bėgo kraujas. Ji su skuduru nuo stalo išvalė jam nosį. Kiek pamena, spėjo išvalyti nosį taip, kad kraujas netekėtų ant drabužių. Ji matė, kaip I. išėjo iš jos kambario ir nuėjo už laiptinės kampo. A. M. jos namuose negyvena. (t. 1, b. l. 81)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. taip pat parodė, kad iki įvykio, kilusio 2018 m. rugsėjo 8 d. bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena, šiame kambaryje gyveno vyriškis, kuris jai prisistatė kaip A. ar A. M., kartu su savo drauge V. (V.). Ji tuo metu pagyveno pas draugę. Ji leido čia jiems pagyventi neatlygintinai, pagailėjo jų, kad neturi, kur prisiglausti. Įvykio, kilusio 2018 m. rugsėjo 8 d. metu, minėtos V. nebuvo, kiek žino, ši tuomet dirbo. Pas ją į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 12.00 val., atėjo netoli nuo jos gyvenantis jos pažįstamas J. S., kurį visi vadindavo I., su savo draugu R. Jie atsinešė 1 l butelius degtinės ir alaus. Pas ją tuo metu kambaryje buvo A. M.. Jie keturiese išgėrė alkoholį. Begeriant A. M. susipyko su J. S., kaip suprato, dėl to, kad J. S. anksčiau buvo žadėjęs A. M. surasti darbą, bet nesurado. To konflikto metu, jiems sėdint prie stalo, A. M. vieną kartą kumščiu trenkė J. S. į veidą. Kiek pamena, nuo to smūgio J. S. nenukrito. Ji A. M. nuramino, o J. S., kuris buvo labai girtas, paguldė į lovą. A. M. buvo piktas, „užsivedęs“. A. M. savo keliais užlipo ant lovos, kur gulėjo J. S., ir J. S. pakėlęs už krūtinės pradėjo daužyti kumščiais ir savo keliais. J. S. buvo visiškai girtas, nesipriešino. Kiek smūgių buvo suduota J. S., negali tiksliai pasakyti, bet sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais į veidą ir keliais į pilvą, šonus. Viso sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, gal ir daugiau, bet tiksliau nurodyti negali. Tuo metu buvo apie 13.00 val. Ji puolė jų skirti, tačiau A. M. ją nustūmė, ji kažkur atsitrenkė. Tada ji supyko, pasakė, kad A. M. nešdintųsi iš jos kambario. Vėliau A. M. su R. išėjo į parduotuvę dar nupirkti alkoholio. O ji tuo metu prikėlė J. S., šiam iš nosies bėgo kraujas, kurį ji nuvalė, palydėjo nukentėjusįjį iki durų, kad eitų namo, jog grįžęs A. M. šiam dar ko nors nepadarytų. J. S. išėjo. Išeidamas šis nukritęs, kiek pamena, nebuvo. J. S. išėjus namo, kiek pamena, pas ją atėjo netoliese gyvenanti pažįstama I., kuri jau anksčiau kažkur buvo susipažinusi su A. M.. I. šio įvykio nematė. Po to iš parduotuvės su alumi grįžo A. M. ir R. Vakare visi iš jos kambario išėjo. Savo minėtame kambaryje ji nakvojo viena, o kitą dieną iš ryto pas ją vėl atėjo A. M. bei I. Po to pas ją atėjo policijos darbuotojai ir išvežė A. M. į policijos komisariatą. Anksčiau ji teigė, kad J. S. buvo nukritęs, neminėjo, kad šį A. M. sumušė, nes buvo išsigandusi, bijojo A. M., nes šis jai pasirodė labai žiaurus ir agresyvus. A. M. yra apie 40 metų amžiaus, nedidelio ūgio, gal apie 170 cm, atletiško kūno sudėjimo, tamsokų plaukų, apsikirpęs labai trumpai. (t. 1, b. l. 82-83)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. P. savo parodymus patvirtinto įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). A. P. parodė kambaryje vietą, kur 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 13.00 val., prie staliuko fotelyje sėdėjo vyriškis, prisistatęs A. M., kurį vėliau atpažino kaip E. K. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau liudytoja parodė, kaip E. K. pašokęs prie ant lovos sėdinčio J. S. trenkė šiam supykęs kumščiu į veidą. Paskui A. P. paguldė J. S. ant lovos prie sienos, nes šis buvo labai girtas. Netrukus po kokių 5-10 minučių E. K. vėl dėl kažko užpykęs ant J. S. užlipo keliais ant lovos, kur gulėjo J. S., ir pradėjo jam mušti kumščiais į veidą ir spardyti keliais į pilvą, šonus. Viso E. K. sudavė J. S. ne mažiau kaip penkis smūgius, gal ir daugiau. Paskui E. K. su R., kuris kartu gėrė alkoholinius gėrimus, išėjus nusipirkti dar alkoholio, A. P. prikėlė J. S. ir palydėjo jį namo, kad grįžęs E. K. jam dar ko nors nepadarytų. (t. 1, b. l. 89-98)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Z. parodė, jog ji pažįsta J. S., jį vadina I. Su J. S. susipažino pas A. P.. Liudytoja nematė, kaip buvo sumuštas J. S., nematė, ar jis apskritai buvo sumuštas. Ji teigė, kad leido laiką pas A. P., tačiau neatsimena, ar bute buvo nukentėjusysis. Pas A. P. laiką leido kelias dienas, vartojo alkoholį. A. P. liudytojai pasakojo, jog E. K. smarkiai sumušė J. S., kuris net gulėjo ligoninėje. Apie tai, jog buvo sumuštas J. S., liudytojai buvo papasakota, kai ši pabudo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino. Taip pat paaiškino, jog A. P. nurodė konkretų žmogų, kuris sumušė J. S.. Ji pasakė, kad E. K. sumušė nukentėjusįjį. Nesakė, už ką buvo sumuštas nukentėjusysis. Liudytoja neatsimena, ar bute buvo dar kas nors.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Z. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., penktadienį, prie savo namų ji sutiko A. Šis jai prisistatė kaip A. Ji prieš savaitę susipažino su juo kieme, vedžiodama šunį. Taigi, sutikusi A., ji išgirdo iš jo pasiūlymą nueiti pas A. pasėdėti. Ji sutiko, nes pažįsta A. Buvo jau vakaras, kai jie nuėjo pas A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kol buvo pas A., A. nuėjo į parduotuvę, nupirko jiems išgerti sidro. Abu liko pas A. nakvoti. Iš ryto jie atsikėlė, išgėrė arbatos, pas A. atėjo R. ir I. Jie atsinešė butelį degtinės ir alaus. Pas A. buvo penkiese. Nepamena, ar ryte A. buvo išėjęs į parduotuvę. Ji R. ir I. matė pirmą kartą. Visi penkiese jie išgėrė, jiems pritrūko alkoholio, dėl to trise – ji, A. ir R. išėjo į parduotuvę nupirkti dar išgerti. Už kieno pinigus pirko, ji nežino. Ji pinigų neturėjo. Grįžę toliau gėrė. Ji visko gerai nepamena, buvo labai neblaivi, pamena, kad ėjo miegoti, kai gėrė. Ji miegojo kietai. Kai atsikėlė, buvo jau tamsu. Pamena, kad I. nebuvo, o A. pasakė R. „einam dar nusipirkti išgert“. Galimai ji pramiegojo pusę dienos. Kai atsikėlė, A. gulėjo prie jos, žiūrėjo televizorių. R. ir A. išėjo dar į parduotuvę nusipirkti išgerti. Grįžę atsinešė alaus, ji jau negėrė. Pamena, kad buvo atvykę pareigūnai, tačiau, kada ir kokiu laiku jie buvo atvykę, ji tikrai nepamena. Tą dieną ji buvo labai daug išgėrusi, jautėsi labai neblaivi. Sekmadienį iš ryto išsimiegojusi ji išėjo namo. Iš A. sužinojo, kad I. pateko į ligoninę, kiek pamena, ši jai pranešė tą pačią dieną, kada jį paguldė. A. sakė, kad jį kažkas sumušė. (t. 1, b. l. 76-77)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, jog jis nieko negali papasakoti apie konfliktą, nes joks konfliktas jam matant nevyko. Jis su nukentėjusiuoju susitiko ryte, išgėrė alkoholio, laukė, kol parduotuvėje pradės prekiauti alkoholiu. Tuomet nuėjo į parduotuvę ir nusipirko degtinės, alaus, susitiko su kaltinamuoju. Visi nuėjo į bendrabučio kambarį. Ten gyvena kažkokia vyresnio amžiaus moteris. Bendrabučio kambaryje buvo keturiese, t. y. jie trise ir kambario savininkė. Kitų žmonių kambaryje nebuvo. Visi vartojo alkoholį, vėliau nuėjo dar alaus nusipirkti ir kaltinamasis pasakė, kad eina miegoti, o liudytojas išėjo. R. Č. nurodė, kad vėliau vėl buvo atėjęs į kambarį. Prisiminė, kad kambaryje buvo tik kaltinamasis ir moteris. Tuomet su kaltinamuoju nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus. Gerdami alų susiginčijo su kaltinamuoju, apsistumdė ir išsiskyrė. Kitą dieną liudytojas sužinojo, kad nukentėjusysis yra ligoninėje. Nuvažiavęs į ligoninę, klausė, kas atsitiko, kas sumušė, o nukentėjusysis atsakė, jog nežino. Tuo metu liudytojas alkoholį vartojo kiekvieną dieną apie mėnesį, todėl ir atmintis nėra gera. Jis pats smurto nematė, jei smurtas būtų buvęs, jis būtų atsiminęs. Nukentėjusysis pasakė, kad nežino, kas jį sumušė. Aptariamos dienos įvykius atsimena blogai. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo garsiai, bet jokių grasinimų nebuvo. Liudytojas nežinojo, ar tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kalbų dėl darbo. Nukentėjusysis negalėjo žadėti kaltinamajam surasti darbą, nes pats nukentėjusysis dirbo pas liudytoją. Negalėjo būti jokių pretenzijų dėl darbo, nebuvo įžeidinėjimų, kaltinimų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 08.30 val., jis Gerosios Vilties g., Vilniuje, prie parduotuvės „Panerys“ sutiko savo gerą pažįstamą I., kurio pavardės nežino, bei Ž., kurio pavardės taip pat nežino. Jie trise išgėrė apie 200 g dantų skalavimo skysčio. Tuomet laukė 10.00 val., kad galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Sulaukę 10.00 val., jis su I. nuėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje. I. įsidėjo į pirkinių krepšelį kepalą duonos. Parduotuvėje jie sutiko jam nepažįstamą vyrą, kurį I. pažinojo. Tą vyrą visi vadina A. Iš šių pokalbio jis suprato, kad jie eis gerti kažkur į bendrabučius. A. I. paklausė, ar šis paims jam alaus. I. pasakė, kad eitų išsirinktų. Jis su I. liko prie degtinės stendo. Po kelių minučių prie jų priėjo A., tačiau alaus šis nebuvo pasiėmęs. Jie su I. paėmė 0,7 l talpos „Sobieski“ degtinės butelį, kartu pasiėmė limonado, giros. A. dar paprašė I., kad nupirktų pakuotę dešrelių. I. pasakė, kad nueitų ir išsirinktų. Už visus pirkinius kasoje mokėjo I. Visi kartu nuėjo į bendrabutį, adreso nežino, buto šeimininkės vardas A. Jie keturiese – jis, I., A. ir A. pradėjo gerti degtinę. I. su A. dėl kažko susiginčijo, kadangi I. kažką juokais pasakė, o A. nesuprato juoko. A. pradėjo „putotis“, tačiau nesmurtavo. Jis šį apramino, pasakė, kad „geriam degtinę ir neužsiimam nesąmonėm“. Vėliau, laiko nenurodys, galbūt praėjus 1,5-2 val., I. atsigulė miegoti. Jie toliau gėrė trise. Maždaug po pusvalandžio I. prabudo ir davė 7 Eur, kad kas nors nueitų nupirkti alaus. Jis su A. nuėjo į parduotuvę, laiko neatsimena, gali būti 14.00 val., o gal ir 15.00 val.. Nuėjo į tą pačią parduotuvę „Iki“, esančią Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje, ir nusipirko alaus. Nusipirkę alų, jie grįžo atgal pas A. į bendrabutį. Porą puodelių alaus atsigėrė ir I., tada vėl nuėjo miegoti. Jie irgi išgėrė alaus, tada A. pasakė, kad nori eiti miegoti ir paprašė jo išeiti. Jam A. padavė butelį alaus ir jis išėjo. I. liko bute miegoti. Jis nuėjo į Savanorių pr., atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo gerti alų. Tuo metu jam paskambino iš I. telefono A. ir pakvietė sugrįžti atgal į bendrabutį ir toliau gerti alų. Jis sutiko ir maždaug po pusvalandžio nuo išėjimo grįžo atgal. Jis su A. susitiko prie buto durų ir šis jam pasakė, kad dar kartą reikia eiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Jie abu dar kartą nuėjo į minėtą parduotuvę „Iki“. Ten pirko du butelius alaus, už alų mokėjo A. Grįžo atgal į bendrabutį. I. jau nebuvo. A. gulėjo lovoje. Jis su A. toliau gėrė alų, apie I. jis neklausė. Jam sugrįžus po gero pusvalandžio, kambaryje, kuriame prieš tai girtuokliavo, buvo tvarka tokia pat, kaip ir jam išėjus iš buto, niekas nebuvo pasikeitę. Geriant alų A. nieko neužsiminė, kad kažką butų padaręs I. Išgėrus alų, jis išvažiavo į namus. Apie tai, kad kažkas sumušė I., jis sužinojo kitos dienos ryte iš vietinių kaimynų. (t. 1, b. l. 101)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. papildomai aprodė, kad iki įvykio, įvykusio 2018 m. rugsėjo 8 d., jis nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo „užgėręs“, t. y., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis 2018 m. rugsėjo 8 d. vėl daug gėrė, todėl, kas tą dieną vyko, pamena labai blogai. Jis nepamena, ar A. prie jo mušė I., kadangi buvo labai girtas. Pamena, kad jiems geriant alkoholinius gėrimus bendrabučio kambaryje, kurio adreso nežino, kambarys buvo pirmame aukšte, jo savininkė senyvo amžiaus plona, smulki moteris, vardu A., tarp A. ir I. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena, bet jis šiuos nuramino, ir jie toliau gėrė alkoholį. Kas toliau buvo, jam sunku pasakyti, nes buvo labai girtas. Gal ir galėjo būti taip, kad tame kambaryje, jame būnant ir jam, A. sumušė I., bet jis buvo toks girtas, ant „atsijungimo ribos“, kad to neužfiksavo, nepamena, todėl galėjo pamanyti, kad tuo metu nebuvo tame kambaryje, kaip parodė anksčiau. Tokiu būdu jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar A. sumušė I. Pamena, kad tada kambaryje ir jis nuo A. gavo smūgį ranka per sprandą, bet nepamena už ką. A. buvo iš pažiūros apie 40 metų, stamboko kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, tamsių, trumpų plaukų. Galėtų A. atpažinti iš fotonuotraukų. (t. 1, b. l. 103-104)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. T. parodė, jog dienos metu į namus grįžo J. S., jie apsipyko ir nukentėjusysis išėjo iš namų. J. S. namo grįžo vėlai vakare. Jo veidas buvo sukruvintas, nosis buvo kruvina. Jis lyg ir buvo išgėręs, atsigulė miegoti ir miegojo iki ryto. Nukentėjusiojo būklė buvo labai bloga, jam viską skaudėjo, naktį jis dejavo, jo veidas buvo visas mėlynas, geltonas, jis negalėjo sėdėti, tik stovėti. Liudytoja pasodino nukentėjusįjį, jam viską skaudėjo. Ryte buvo iškviesta greitoji pagalba. Greitoji pagalba buvo kviečiama liudytojos telefonu, kadangi nukentėjusiojo telefono nebuvo. J. S. greitosios pagalbos laukė kieme. Liudytoja nukentėjusiojo klausė, kas jam atsitiko, bet jis nieko neaiškino. Jis iš pradžių išviso nieko nesakė. Vėliau, kai lankė nukentėjusįjį po operacijos, jis tik nuotrupomis kažką sakė, kad buvo pas draugus. Vėliau paaiškino, kad stovėjo kieme, gėrė alų, priėjo E. K., jie nuėjo pas kaimynę išgėrinėti. Liudytoja klausė, kur yra nukentėjusiojo telefonas. Jis pasakė, kad buvo išgėręs ir kad neatsimena, kas vyko. Pagarsinus S. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai. Taip pat liudytoja teigė, kad po to, kai nukentėjusysis išėjo iš ligoninės, jis vartojo vaistus, jam labai skaudėjo skrandį, su šlapino pūsle turėjo problemų. Jis ligoninėje pragulėjo apie savaitę. Šiuo metu nukentėjusiajam yra šiek tiek geriau, bet tuo metu buvo negerai. Nukentėjusysis turėjo atsisakyti alkoholio vartojimo, jei kažkiek išgers, bus blogai. Liudytojai teko prižiūrėti nukentėjusįjį, kuriam buvo sunku nusišlapinti, reikėjo valgyti kitokį maistą. J. S. smarkiai pasikeitė po įvykio, statybose negali sunkumų kilnoti, pilvą skauda. Po įvykio pablogėjo nukentėjusiojo ir liudytojos bendras lytinis gyvenimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ji, jos draugas J. S., jos dukra G. T.. Jos sugyventinis J. S. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 6.00 val., išėjo iš namų, į namus grįžo apie 11.00-12.00 val. Jie pasikalbėjo, šiek tiek susipyko. J. S. supyko, trenkė durimis ir išėjo. Ji miegojo toliau. Laikotarpiu nuo 14.00-15.00 val. ji miegojo, išgirdo, kad atsidarė buto durys, pamatė, kad grįžo J. S.. Jis nusirengė ir atsigulė į lovą. Kadangi ji miegojo, jie nieko nešnekėjo, ji matė tik jo siluetą, gerai neapžiūrėjo. Apie 15.30 val. iš Gariūnų turgavietės grįžo jos dukra G. T.. Tuo metu J. S. atsibudo, o jos dukra jo paakyje pamatė mėlynę. Ji pati pamatė sugyventinio dešinės pusės paakyje mėlynę ir po nosimi sukrešėjusį kraują. Veidas buvo išbalęs ir su gelsvu atspalviu, lūpos pabalusios. Jai J. S. nurodė, kad nori šlapintis. Ji nuėmė jam kelnaites ir ištraukė lytinį organą, palaikė jį virš dubens, tačiau sugyventinis nenusišlapino. J. S. vėl užmigo. Apie 15.50 val. J. S. atsisėdo ant lovos krašto, jam buvo silpna, jis spjovė tamsiai sukrešėjusį kraują ant kilimo ir vėl atsigulė miegoti. Ji klausė, kas jam atsitiko, kas jį sumušė, tačiau J. S. jai nieko nepasakė. J. S. visą dieną, naktį miegojo, tačiau vartantis per miegus jis labai dejavo. J. S. 2018 m. rugsėjo 9 d. prabudo 05.30 val. Jis labai sunkiai atsistojo iš lovos, nuėjo į tualetą. Būnant tualete jam vėl nesigavo nusišlapinti ir išsituštinti. Grįžęs prisėdo ant lovos ir pasakė, kad jam labai skauda visą pilvą. Jis pasakė, kad jis negali gulėti ir sėdėti, nes prasideda skausmai, kurie silpnesni jam vaikštant. Apie 07.00 val. jis maždaug pusvalandžiui išėjo į kiemą. Apie 08.00 val. J. S. grįžo į namus ir paprašė, kad jam iškviestų greitąją pagalbą. Ji paklausė, kas jį sumušė, kas atsitiko. J. S. pasakė, kad jis buvo kieme, du vyrai atėmė iš jo telefoną. Pasiteiravus, kaip iš jo atėmė telefoną, J. S. pasakė, kad tie vyrai paprašė duoti paskambinti. Jis vyrams padavė telefoną ir daugiau nieko neatsimena. Paklausus, ar minėti asmenys yra pažįstami, J. S. pasakė, kad nežinomi. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba sugyventinį išvežė į Lazdynų ligoninę. Apie 10.30 val. ji vyko į kaimą ir nutarė paskambinti į J. S. telefoną. Telefonas buvo įjungtas. Telefono ragelį pakėlė A. Ji jos nepažįsta, tačiau žino, kad ši gyvena (duomenys neskelbtini). Ji paklausė, iš kur pas A. J. S. telefonas. Ši pasakė, kad pas ją namuose vakar, t. y., šeštadienį, J. S. pats paliko telefoną ant stalo. Ji pasakė, kad J. S. guli ligoninėje ir kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Ligoninėje J. S. jai pasakė, kad įvykis buvo pas A. namuose, jie gėrė ir jis su A. dėl kažko susimušė, tačiau J. S. neatsiminė, dėl kokios priežasties susimušė. Taip pat nurodė, kad A. yra ne iš jų gatvės, bet šiuo metu gyvena pas A., kad šis yra už kažką sėdėjęs kalėjime. (t. 1, b. l. 72)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. 08.31 val. Bendrasis pagalbos centras gavo S. T. pranešimą, jog vakar dieną namo kieme du nepažįstami vyrai sumušė jos draugą S. ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Vyrui skauda krūtinę, sunku kvėpuoti. Taip pat 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 13.05 val., buvo gautas Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, jog į Lazdynų ligoninę apie 09.02 val. greitoji medicinos pagalba pristatė J. S., kuris paaiškino, kad prie namų jį sumušė nepažįstami asmenys. Jam diagnozuotas dešinės pusės šonkaulių lūžimas, kraujas pilvo ertmėje. (t. 1, b. l. 52)

Iš J. S. pareiškimo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 15.00 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytame kambaryje iš matymo pažįstamas vyras, pravarde A., panaudojo prieš jį fizinį smurtą. A. kumščiu sudavė jam į veido sritį, po ko J. S. bėgo kraujas iš nosies, ant veido atsirado mėlynė. J. S. po smūgio nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo namuose ir iškvietė pagalbą. Buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatytas šonkaulių lūžis ir šlapimo pūslės trūkimas. (t. 1, b. l. 58)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kambarys yra bendrabučio tipo kambarys, esantis pirmame namo aukšte. Kambario durys yra metalinės, spyna be pažeidimų. Įėjus į kambarį dešinėje pusėje yra nedidelė virtuvė, kairėje tualetas. Praėjus šią patalpą patenkama į kambarį. Kambario kairėje pusėje stovi lova, kampe prie lango spinta. Dešinėje prie sienos stovi sekcija, šalia jos staliukas su dviem foteliais iš šonų. Kambaryje bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. Namo laiptinėje bei jos prieigose vaizdo stebėjimų kamerų nėra įrengta. (t. 1, b. l. 54-55)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. S. nurodė, jog E. K. yra panašus į tą vyrą, kuris galėjo jį sumušti. (t.1, b. l. 67-68)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. P. atpažino E. K. pagal bendrą vaizdą, veido bruožus kaip A., apie kurį davė parodymus. (t. 1, b. l. 84-88)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. Č. atpažino E. K. kaip A., apie kurį davė parodymus, iš bendro vaizdo, veido bruožų. (t. 1, b. l. 105-109)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės „Iki“, esančios Geležinio Vilko g. 9, Vilniuje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 14 minučių 13 sekundžių, vaizdo įrašo kairės pusės kampe viršuje yra užrašas 09-08-2018 sat. 09:58:02. Vaizdo įraše matyti parduotuvės įėjimas. 09:59:42 val. į parduotuvę įeina du asmenys. Vienas dėvi tamsios spalvos bridžus žemiau kelių, žalios spalvos marškinėlius, ant galvos dėvi tamsios spalvos su šviesiomis dėmėmis kepurę, ant kaklo kabo akiniai, dėvi šlepetes ir tamsios spalvos kojines. Kitas asmuo dėvi juodos spalvos sportines kelnes, šviesios spalvos marškinius, dėvi mėlynos spalvos šlepetes. 09:59:54 val. asmuo, dėvintis šviesios spalvos marškinius, sustoja prie parduotuvės bakalėjos, išsitraukia telefoną iš kišenės ir pradeda kalbėti telefonu iki 10:01:01 val. Tas pats asmuo 10:01:11 val. grįžta prie parduotuvės įėjimo ir paima prekybos centro prekių krepšelį. 10:01:28 val. paskui šį asmenį eina kitas asmuo, dėvintis tamsios spalvos trumpas kelnes, tamsios spalvos striukę, po striuke dėvi šviesios spalvos marškinius. 10:01:32 val. abu nueina į parduotuvę. 10:04:59 val. į parduotuvę užeina vyras, dėvintis tamsios spalvos bridžus žemiau kelių, tamsios spalvos megztinį, užraitotomis rankovėmis. Megztinio rankovėse yra trys šviesios spalvos juostos. Ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę. 10:05:05 val. šis asmuo parduotuvėje nueina į kairę pusę. 10:05:15 val. asmuo užeina į pačią parduotuvę. 10:05:18 val. pasirodo asmuo, kuris dėvi tamsios spalvos kepurę, kurios šonai šviesios spalvos, ant kepurės yra nuo saulės akiniai. (t. 2, b. l. 2, 4-6)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą, girdėti pokalbis rusų kalba tarp moters ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Skambinanti moteris nurodo, kad ji yra T. ir (duomenys neskelbtini), reikia greitosios medicinos pagalbos, kadangi jos draugą S., 50 metų amžiaus, vakar dienos metu sumušė gatvėje. Jam visą krūtinę, viską skauda, negali nei stovėti, nei sėdėti. Grįžęs visą dieną miegojo, o dabar jam negera. Draugas nurodė, kad jį užpuolė du nepažįstami kieme, paprašė paskambinti telefonu, vėliau atėmė telefoną „Nokia“, kurio vertė 30 Eur, ir sumušė. Matė ant draugo akies mėlynę, nosyje buvo kraujo, apie įvykį policijai nepranešė. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja liepia laukti greitosios medicinos pagalbos ir policijos. (t. 2, b. l. 10-11)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. tyrėjai pateikė 2018 m. rugsėjo 8 d. vaizdo įrašą iš kiemo, esančio Geležinio Vilko g. 11 ir Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje. (t. 2, b. l. 14)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vidinis kiemas, esantis Geležinio Vilko g. 11 ir Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad jo trukmė 15 minučių 25 sekundžių. Vaizdo įraše kairiame kampe viršuje yra užrašyta 2018-09-08 13:37:08. 13:37:27 val. iš namo, esančio Geležinio Vilko g. 11, vidurinės laiptinės išeina asmuo, kuris dėvi tamsios spalvos drabužius. Šis asmuo prieina pirmą laiptinę ir pasisveikina su asmeniu, sėdinčiu prie pirmo aukšto buto lango. 13:37:52 val. asmuo nueina nuo pirmos laiptinės. 13:38:20 val. matosi asmuo, dėvintis tamsias kelnes žemiau kelių, tamsios spalvos marškinius be rankovių, ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę su balta juosta. 13:38:36 val. asmuo nueina už namų kalbėdamas telefonu. 13:41:35 val. iš namo, esančio Geležinio Vilko g. 11, vidurinės laiptinės išeina asmuo, kuris dėvi tamsos spalvos kelnes ir šviesios spalvos megztinį. Asmuo eina kiemu. 13:42:30 val. asmuo užeina į namo, esančio Gerosios Vilties g. 1, pirmą laiptinę. 13:50:32 val. kieme šalia vaikų žaidimo aikštelės į namo, esančio geležinio Vilko g. 11, vidurinę laiptinę eina du vyrai, apsirengę tamsios spalvos drabužiais. (t. 2, b. l. 15, 17-20)

Iš specialisto išvados Nr. G 3318/2018 (01) matyti, kad remiantis J. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis iš Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, nustatyta, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, krūtinės ląstoje, pilve, juosmenyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinės pusės X-XI-o ir kairės pusės IX-X-o šonkaulių lūžiai, šlapimo pūslės plyšimas, hemouroperitoneumas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar galimai paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę 2018 m. rugsėjo 9 d. J. S. nustatyta pooperacinės žaizdos pilve, padarytos gydymo stacionare laikotarpiu, todėl kaip sužalojimai nekvalifikuojami. J. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešias trauminiais poveikiais. Individualūs žalojančio daikto (įrankio) požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. J. S. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas griuvimo metu ir alkūnės sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi. Sužalojimai, nustatyti J. S., padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar galimai paviršiais. Sužalojimai, nustatyti J. S., visumoje dėl šlapimo pūslės plyšimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dažniausiai sugyja be pasekmių. Šonkaulių lūžiai sugyja kauliniais rumbais. Pateiktuose dokumentuose duomenų apie šlapimo pūslės plyšimo sugijimo pasekmes nėra. (t. 2, b. l. 80-81)

Iš specialisto išvados Nr. G4408/2018 (01) matyti, kad remiantis J. S. medicininių dokumentų duomenimis iš Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, nustatyta, jog J. S. nustatyta IX-jų ir X-jų abiejų pusių šonkaulių lūžiai ties pažastinėmis linijomis ir šlapimo pūslės plyšimas su šlapimo ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę bei poodinė kraujosruva veide dešinio paakio srityje. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų riboto paviršiaus daiktų poveikiais per veidą, krūtinės ląstos šonus ir pilvo apatinę dalį. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Objektyvių medicininių požymių, kurie nurodytų į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nekonstatuota. Sužalojimų padarymo galimybė 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 17.00 val., neatmetama. Sužalojimas visumoje iš šlapimo pūslės plyšimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Šonkaulių lūžiai tiek visi kartu, tiek ir pavieniui atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes šonkaulių lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruva veide atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Savigynai būdingų sužalojimų rankose nenustatyta. Kovos požymių (abstrakčiai) teismo specialistas nustatyti negali. Savęs paties sužalojimui krentant ar kitaip atsimušant į kietus bukus daiktus J. S. nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi ir sava ranka nepadaromi. Pagal sužalojimų J. S. kūne lokalizaciją ir pobūdį jie galėjo būti padaryti nemažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto kontaktavusio paviršiaus daiktu ar daiktais, tačiau kokiu (-iais) konkrečiai pagal esamus duomenis nustatyti negalima. (t. 2, b. l. 84-85)

Iš specialisto išvados Nr. G 610/2019(01) matyti, kad, remiantis pateiktų J. S. medicinos dokumentų duomenimis, surašytais specialistų išvadose Nr. G 3318/2018 (01) ir G 4408/2018 (01), ir papildomo radiologinio tyrimo apžiūros duomenimis, nustatyta, jog J. S. nustatytos atskiros poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste bei juosmens dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos dešinėje su VI, VII, IX, X, XI dešinės pusės šonkaulių ir krūtinės ląstos kairėje su IX, X kairės pusės šonkaulių lūžiais bei pilve su šlapimo pūslės plyšimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku, riboto paviršiaus daiktu (-ais), išskyrus alkūnės nubrozdinimą, kuris galėjo būti padarytas ir kietu buku neriboto paviršiaus, ir kietu bukabriauniu daiktu. J. S. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę 2018 m. rugsėjo 9 d. Objektyvių medicininių požymių, kurie nurodytų į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nekonstatuota. J. S. kūno sužalojimas visumoje dėl šlapimo pūslės plyšimo ir šlapimo pūslės plyšimas, imant atskirai kartu su poodine kraujosruva pilve, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Krūtinės ląstos sužalojimai: dešinės ir kairės pusės šonkaulių lūžiai: tiek pavieniai, tiek ir visi kartu su poodinėmis kraujosruvomis jų projekcijose atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi šonkaulių lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos veide, juosmenyje ir krūtinės ląstos šonuose bei pilve, vertinant jas atskirai nuo šonkaulių lūžių ir nuo šlapimo pūslės plyšimo, bei dešinės alkūnės odos nubrozdinimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. J. S. nustatytas dešinės alkūnės odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas griuvimo metu ir kitaip alkūnės sritimi kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Kiti J. S. kūno sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi ir sava ranka nepadaromi. J. S. rankose sužalojimų, būdingų savigynai, nenustatyta. Kovos požymių (abstrakčiai) teismo specialistas nustatyti negali. J. S. padaryti ir nustatyti kūno sužalojimai lokalizuoti 6-iose kūno srityse, kas nurodytų į nemažiau kaip šešis trauminius poveikius. Tačiau atsižvelgiant į tiriamųjų duomenų apibendrinime nurodytus motyvus apie dešinės pusės šonkaulių lūžių padarymo galimybes, tikėtina, kad dešinė krūtinės ląstos pusė buvo sužalota nemažiau kaip 2 trauminiais poveikiais – kieto buko riboto paviršiaus daikto smūgiais. Tokiu būdu sužalojimai J. S. galėjo būti padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti J. S., galėjo būti padaryti vienu kietų bukų savybių daiktu ar daiktais, tačiau kokiu (-iais) konkrečiai pagal turimus duomenis nustatyti negalima. Individualūs žalojančio daikto (įrankio) požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. J. S. nustatytų sužalojimų padarymų galimybė aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu neatmetama. (t. 2, b. l. 92-93)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su E. K., kuris nurodė, jog jį pažįstami vadina A., nes tai yra jo krikšto vardas. Jis 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 18.00 val., atvyko pas pažįstamą A. į svečius (duomenys neskelbtini). Ten jis susipažino su moterimi vardu I. Pas A. 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare į svečius atėjo jam nepažįstami I. ir jo draugas R., kurie jau buvo išgėrę ir dar atsinešė butelį degtinės. Visi penkiese vartojo alkoholį, po ko apie 19.20 val. jis kartu su R. nuėjo į šalia esančią parduotuvę „Iki“ nusipirkti alaus, o kai grįžo apie 19.35 val., tai kambario šeimininkė A. pasakė, jog I. išėjo namo. Likę asmenys dar išgėrė alaus, po ko R. išėjo namo, o jie nuėjo miegoti. Jokių konfliktų tarp asmenų nebuvo, I. sumuštas nebuvo, tik buvo labai girtas. (t. 4, b. l. 97)

Duomenys, susiję nukentėjusiosios S. B. sveikatos sutrikdymu ir skausmo šiai nukentėjusiajai sukėlimu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. parodė, jog kaltinamasis yra jos sugyventinis. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 11 d. nuo 16.00 iki 17.00 val. ji grįžo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomojosi su sugyventiniu E. K.. Tuomet iš darbo su buteliu degtinės grįžo E. K.. Jis pradėjo priekaištauti, kad ji vieną kartą tą dieną neatsiliepė telefonu. E. K. priekaištavo vartodamas necenzūrinius žodžius, aiškino, jog ji važinėja mašinomis su savo bernais. Nukentėjusioji matė, kad kaltinamasis yra išgėręs, suprato, jog nieko gero nebus, norėjo išeiti iš namų, nes jis yra labai pavydus žmogus. Kaltinamasis taip supyksta, kad net pradeda drebėti. E. K. pasiūlė išgerti degtinės, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Tuomet kaltinamasis paklausė, ar nukentėjusiosios bernai ją girdo skanesne degtine. Jam buvo atsakyta, kad ji nenori gerti. Tuomet kaltinamasis nukentėjusiąją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji pradėjo atsikalbinėti, bandė paaiškinti, jog buvo patalpose, kur yra triukšminga, bet jis nenorėjo klausyti. E. K. pradėjo ją stumdyti, nuo ko ji atsisėdo ant lovos. Tuomet tampė už plaukų. Nukentėjusioji bandė pabėgti iš buto. Kaltinamasis žinojo, jog, jeigu jai kas nors nepatinka, ji bėga. Kai bandė pabėgti, kaltinamasis trenkė jai į kairės pusės smilkinį. Nuo smūgio ji pajuto labai didelį skausmą. Bandė pabėgti, tačiau kaltinamasis ją sulaikė, pastūmė ant lovos. Kaltinamasis apsiramino, pradėjo vadinti gražiais žodžiais. Po to vėl pradėjo sakyti, kad jis yra apgaudinėjamas. Nukentėjusioji teigė, kad ji kaltinamajam pasakė, jog reikia valgyti daryti ir šis ją paleido. Jis vaikščiojo, žiūrėjo, kad ji neišeitų pro duris. Ji net galvojo, kad reikia iššokti pro langą. Jie abu rūkė, nukentėjusioji pradėjo šaukti ant kaltinamojo. Tuomet jis bandė cigaretės pelenus kratyti jai į akis, galiausiai užgesino savo cigaretę jai į apatinę lūpą. Toliau vyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis kumščiu trenkė į kitą galvos pusę. Kai kaltinamasis pasilenkė prie stalo, ji neatsigręždama išbėgo pro duris, o kaltinamasis bėgo iš paskos. Bėgo prie parduotuvės „Aibė“, maždaug 200-300 metrų. Parduotuvėje, kai pamatė apsauginį, kaltinamasis apsisuko ir iš karto pabėgo. Į parduotuvę ji atbėgo tik su kelnėmis, marškinėliais ir šlepetėmis. Parduotuvėje iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Kai buvo ligoninėje, E. K. visą laiką skambindavo, prašydavo atleidimo, žadėjo, jog smurtas daugiau nesikartos, paprašė pakeisti parodymus, kad nurodytų, jog ji trenkėsi į durų staktą. S. B. aiškino, kad, kai kaltinamasis yra blaivus, jis yra meilus, draugiškas, o, kai pavartoja alkoholio, jam kyla pavydas. Įvykio metu ji nebuvo atsitrenkusi į staktos kampą, taip pat nebuvo nugriuvusi, kai bėgo į parduotuvę. Be to, nukentėjusioji aiškino, kad 2019 m. balandžio mėnesį ji su kaltinamuoju buvo išgėrę ir ji užsinorėjo picos. Picerija buvo netoli tos vietos, kur jie kartu gyveno. Sutarė, kad kartu nueis į piceriją, pasiims picą ir grįš namo. Kai išėjo iš namų, viskas buvo tvarkoje. Užėjo į piceriją, užsisakė picą, viskas buvo gerai. Kaltinamajam vėl kilo pavydo priepuolis. Jie pradėjo ginčytis. Nukentėjusioji iš karto pasakė picerijos darbuotojams, kad iškviestų policiją, nes žinojo, jog geruoju tai nesibaigs. Tada kaltinamasis picerijos darbuotojams pasakė, jog viskas gerai, kad čia tik šeimyninis konfliktas. Nukentėjusioji išbėgo iš picerijos į lauką. Prie picerijos kampo kaltinamasis ją pastūmė ir ji krisdama galva trenkėsi į bordiūrą. Nuo smūgio skaudėjo galvą. Ji nebuvo tokia neblaivi, kad pati neišlaikytų pusiausvyros. Kaltinamasis pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais. Nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad iškviestų policiją. Vaikai iškvietė policiją. Šis įvykis vyko apie 16.00-17.00 val. E. K. šio įvykio metu tik stūmė. Nukentėjusioji bandė pati atsikelti, tačiau kaltinamasis tuo metu ją stūmė, kad ji negalėtų atsikelti. S. B. nelabai prisiminė įvykio aplinkybių, kadangi buvo neblaivi ir šoke. Prieš tai, kai bandė atsikelti, gavo spyrį keliu į užpakalį. Daugiau spyrių nebuvo. Galvą skaudėjo nuo kritimo. Kai pradėjo rėkti, kad iškviestų policiją, jis bandė ją kelti, ėmė už rankų, kad atsikeltų. Šio įvykio metu buvo sutrenkta galva, patyrė fizinį skausmą ir psichologinių išgyvenimų. Be to, įvykio metu buvo apdraskytos ir alkūnės, bet jos užgijo. Nukentėjusioji teigė, kad, kai E. K. ją pasivijo, sugriebė abiem rankomis už striukės, po to pastūmė. Ji krito atbula, užsigavo galvą ir alkūnes, kurias nusibrozdino. Konfliktas truko maždaug 5 minutes. Žodinis konfliktas tuo metu taip pat vyko. Dėl nubrozdinimų nesikreipė į medikus. Dėl galvos sumušimo konsultavosi su gydytoja, tačiau gydytoja nematė sumušimo. Gydytoja sakė, kad jei toliau skaudės galvą, būtinai kreiptis į ją. Jokių mėlynių nenustatė, jų nebuvo. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad davė tokius parodymus. Teigė, jog smūgiai kojomis buvo, bet nelabai prisiminė, į kurias kūno vietas. Tuo metu skaudėjo klubus. Ji neprisiminė, ar buvo du smūgiai kojomis. Tuo metu, kai kaltinamasis sudavė koja, ji gulėjo ant nugaros, o kaltinamasis stovėjo šalia. Vienas spyris tikrai buvo, dėl antro ji nėra tikra. Didelio skausmo nebuvo, bet skaudėjo. Neturtinės žalos atlyginimo reikalauja, nes buvo daug skausmo iškentėta, buvo daug nepatogumų. Ji turėjo vaikščioti plika, nešioti perukus. Žmonės į ją žiūrėdavo, kaip į nuteistąją. Buvo gėda vaikščioti plikai, todėl nešiojo perukus. Nuo perukų alergizavo. Dėl pirmo įvykio apie du su puse mėnesio skaudėjo galvą. Ji turėjo gerti vaistus, nervai buvo pakrikę, negalėjo miegoti, gydytoja išrašė raminamųjų vaistų. Po operacijos ant galvos liko randas. Dėl sužalojimų buvo nedarbinga tris mėnesius, prarado savo mėgstamą darbo vietą, kurioje šiuo metu dirba kita moteris. Nukentėjusioji dirba toje pačioje įmonėje, tačiau toliau nuo namų. Po pirmo įvykio tęsė santykius su kaltinamuoju, nes jį mylėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pakeitusi parodymus, nes kaltinamasis bandė taikytis ir atsiprašinėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 14.00 val., buvo darbe. Jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sugyventinis E. K., su kuriuo gyvena apie dvejus metus. Sugyventinis jai paskambino tik tam, kad sužinotų, ar ji yra darbe. Apie 16.45 val. S. B. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 17.15 val. namo grįžo sugyventinis, kuris jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir po vieną kartą rankų kumščiais trenkė jai į galvą. S. B. po smūgių labai skaudėjo galvą, nevaldė kairės kojos. Po smūgių sugyventinis jai į lūpą užgesino nuorūką, tampė už plaukų. Sugyventinis buvo neblaivus ir labai agresyvus. E. K. prieš S. B. smurtavo dėl pavydo, nes, kai jis paskambino jai, išgirdo pašalinius garsus ir jam pasirodė, kad ji yra ne darbe, o važinėja kažkokiame automobilyje. Po smurto S. B. išbėgo iš namų ir nubėgo į parduotuvę „Aibė“, esančią Panevėžio g., kur apie patirtą smurtą papasakojo pardavėjai, kuri iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Po smūgio į galvą jai labai ją skaudėjo, vėmė ir sunkiai valdė kairiąją koją, sąmonės nebuvo praradusi. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją išvežė į ligoninę. (t. 3, b. l. 10-11)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. taip pat parodė, kad ji E. K. viską atleidžia, ji negalvoja, jog jis kaltas, ji davė ne tuos pirminius parodymus, nes buvo labai išsigandusi. E. K. jos nemušė, o trauma atsirado, kai ji po konflikto norėjo išbėgti ir atsitrenkė netyčia į medines duris laiptinės apačioje. Ji pretenzijų E. K. neturi. (t. 3, b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. taip pat aprodė, kad ji su buvusiu sugyventiniu E. K. gyveno nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio. E. K., sumušdamas ją 2019 m. vasario 11 d., padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, be to, elgėsi su ja itin žiauriai – ne tik mušė, bet ir tampė už plaukų, užgesino cigaretės nuorūką jai į lūpą. Ji patvirtina savo pirminius parodymus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. vasario 11 d. buvo sumušta sugyventinio. Šie parodymai yra teisingi, tačiau ji nori pažymėti, kad ji, bijodama E. K. smurto, jo prašymu, jo paveikta 2019 m. vasario 28 d. pakeitė savo pirminius parodymus ir davė neteisingus parodymus, kad E. K. 2019 m. vasario 11 d. jos nemušė, kad ji pati atsitrenkė į duris. Ji tvirtina, kad E. K. jos atžvilgiu smurtavo – sudavė jai du smūgius kairės ir dešinės rankos kumščiais į galvą, į galvos šonus, tampė ją už plaukų, užgesino cigaretės nuorūką jai į apatinę lūpą. (t. 3, b. l. 19-20)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. B. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje. Buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji parodė buto kambarį, kur buvo sumušta savo sugyventinio. Nukentėjusioji parodė, kaip E. K. ją tampė už plaukų, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o paskui nuvertė ant lovos. Po to nukentėjusioji parodė, kaip E. K. užgesino jai į apatinę lūpą degančią cigaretę, o paskui kaip sugyventinis jai trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę galvos pusę, o paskui kairės rankos kumščiu į dešinę galvos pusę. Po visko jai skaudėjo galvą ir ji išbėgo iš buto, bėgo link parduotuvės. (t. 3, b. l. 28-38)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. taip pat parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., gatvėje ties namu, esančiu Dzūkų g. 43, Vilniuje, jos neblaivus sugyventinis E. K. prieš ją smurtavo, ją stumdė, spardė kojomis, pargriovė ją ant žemės, pradėjo tempti per žemę, dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. (t. 3, b. l. 173)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. taip pat nurodė, kad ji negali nurodyti, kiek smūgių jai sudavė E. K. 2019 m. balandžio 27 d. įvykio metu, E. K. ją stumdė, spyrė ne mažiau nei du kartus kojomis į įvairias kūno vietas, pargriovė ją ant žemės, tampė už rankų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (t. 3, b. l. 19-20)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. A. parodė, jog E. K. ir S. B. yra pažįstami iš matymo, nes jie abu ateidavo į parduotuvę. Vieną kartą nukentėjusioji atbėgo į parduotuvę žiauriai sumušta, ji buvo visa kraujuota, galva sudaužyta, ausyse buvo juoda, ji sakė, kad į ją buvo gesinamos nuorūkos. E. K. atbėgo paskui nukentėjusiąją, buvo įbėgęs į parduotuvę. Apsauga išvedė jį iš parduotuvės. Buvo iškviesta greitoji pagalba, vėliau atvažiavo policija. Nukentėjusioji papasakojo, kad E. K. ją labai stipriai sumušė, gesino į ją nuorūkas, kad tyčiojosi. Ji nepasakė asmens, kuris prieš ją smurtavo, vardo ir pavardės. Kadangi jie visą laiką kartu ateidavo ir kaltinamasis atbėgo į parduotuvę, tai aišku buvo, kad būtent jis sumušė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji parodė, kas ją sumušė. Ji nuo kaltinamojo bėgo ir prašė gelbėti nuo jo. Kaltinamasis lakstė po parduotuvę, apsauga jį sustabdė ir išvedė iš parduotuvės. Liudytoja neprisiminė, kaip buvo pasirengusi nukentėjusioji. Nukentėjusioji buvo visa kraujuota, labai lengvai apsirengusi. Ji nebuvo žiemiškai apsirengusi, matėsi, kad pabėgo. Ji pati sakė, kad spėjo pabėgti, kol neužmušė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jos parodymai užfiksuot teisingai. Be to, liudytoja nurodė, jog kaltinamasis jai pasirodė kaip agresyvus asmuo. Ji pastebėjo, kad E. K. agresyviai elgėsi su nukentėjusiąja. Matė, kaip kaltinamasis vieną kartą prie kasos smarkiai purtė nukentėjusiąją. Liudytoja su kaltinamuoju nebendravo įvykio dieną, tačiau kažką jam pasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, kad 2019 m. vasario 11 d. ji buvo savo darbo vietoje – parduotuvėje „Aibė“, esančioje Panevėžio g. 15, Vilniuje, kai apie 17.21 val. į parduotuvę įbėgo iš matymo jai pažįstama moteris, apie 30-35 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Moteris buvo labai smarkiai sumušta: iš jos burnos bėgo kraujas, galva ties pakaušiu buvo kruvina, veidas buvo labai sumuštas. Moteris buvo labai išsigandusi. Ji pasakė, kad ją vyras muša, vejasi iš paskos ir prašė iškviesti policiją. Netrukus į parduotuvę įėjo jai taip pat iš matymo pažįstamas vyriškis, apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Jai riktelėjus, ko jis nori, vyriškis greitai išėjo. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie sumuštą moterį. Laukiant policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos, moteris jai trumpai spėjo pasakyti, kad jos vyras ją namuose sumušė, gesino nuorūkas į jos burną, dar spėjo pasakyti, kad jai 33 metai, kad nuomoja butą ir ji už viską moka. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie toliau bendravo su moterimi. Ji yra mačiusi anksčiau parduotuvėje minėtą moterį kartu su minėtu pliku vyriškiu. Netgi pastebėjo, kad vyras yra labai agresyvus, nes parduotuvėje maždaug prieš mėnesį vyriškis pradėjo stipriai purtyti minėtą moterį, kai ji atsisakė pirkti jam alaus. Ant moters veido ji yra pastebėjusi mėlynes. Įbėgusią moterį ir vyriškį užfiksavo parduotuvės vaizdo stebėjimo kamera. (t. 3, b. l. 88)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. R., pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu, juos patvirtino. Taip pat paaiškino, jog buvo nuvažiavę į butą, kadangi norėjo patikrinti, ar kaltinamasis yra namuose. Kaltinamojo bute nerado. Greitoji pagalba nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji aiškino, jog ją namuose sumušė neblaivus vyras. Kai prasidėjo smurtas, ji nubėgo į parduotuvę „Aibė“, vyras atėjo paskui ją ir parduotuvėje kažkas iškvietė policiją. Kai nuvyko į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, durys buvo atidarytos, tačiau bute šviesa buvo išjungta. Butas buvo sujauktas. Liudytojas negalėjo nurodyti ar ant nukentėjusiosios matė smurto žymių. Nukentėjusioji skundėsi skausmais. Moteris buvo streso būsenoje, verkė, buvo sunku kvėpuoti. Liudytojas mano, kad nukentėjusioji buvo be striukės. Moters apranga neatitiko oro sąlygų, buvo galima ir šilčiau apsirengti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad 2019 m. vasario 11 d. jis dirbo kartu su tyrėju A. P.. Apie 17.23 val. jie gavo pranešimą, kad Panevėžio g. 15, Vilniuje, buvo sumušta moteris. Kai jie atvyko į įvykio vietą, pamatė, kad tai yra parduotuvė „Aibė“. Liudytoją su kolega pasitiko S. B., kuri paaiškino, kad ji gyvena dabar su savo draugu E. K. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu E. K. nuomoja kambarį ir S. B. ten dažnai būna, jie kartu geria. S. B. nurodė, jog įvykio dieną E. K. buvo labai girtas, tarp jų prasidėjo konfliktas, ją draugas sumušė namuose. Tada S. B. pabėgo iš namų, kad paprašytų pagalbos, atėjo į parduotuvę „Aibė“, kuri buvo šalia, ir pradėjo prašyti pagalbos. Pardavėja V. A. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai po apžiūros buvo nuspręsta išvežti S. B. į Lazdynų ligoninę. Prieš vežant į ligoninę jie kartu nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad S. B. galėtų pasiimti savo daiktus. Namuose E. K. nebuvo. S. B. būnant policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje pasidarė negera. (t. 3, b. l. 92)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei duomenis užfiksuotus tarnybiniame pranešime. Jis teigė, kad vaikai matė įvykį, mergina parodė filmuotą medžiagą. Joje buvo užfiksuota, kaip vyriškis keletą kartų pakelia nukritusią moterį. Panašu buvo į tai, kad vyriškis moterį numetė. Moteris buvo nukritusi tris kartus. Kodėl moteris krito, liudytojas negalėjo nurodyti. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar vaizdo įraše buvo užfiksuoti smurtiniai veiksmai, ar buvo bandoma padėti moteriai atsikelti. Liudytojas bendravo su vaikais, kurie kreipėsi dėl pagalbos. Jie paaiškino tik tiek, kad moteris buvo mušama. Vaikai tiksliai nepasakė, kaip moteris buvo mušama. Vaikai rodė ne vieną įrašą, o buvo keli filmukai. Nebuvo aišku, ar tie filmukai buvo rodomi iš eilės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad jis patvirtina ir patikslina tas aplinkybes, kurias nurodė savo tarnybiniame pranešime, t. y., jog 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. B., gavo pranešimą, kad Dzūkų g. 46, Vilniuje, dvylikos metų mergaitė mato, kaip gatvėje prie pėsčiųjų perėjos vyras muša moterį. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko M. T. ir D. Č.. Pastarieji nurodė asmenį, kuris muša moterį, t. y. mergaitė savo mobilaus ryšio telefone parodė filmuotą medžiagą, kaip vyras tempia moterį ir neša už pastato, kuris yra Dzūkų g. 38A, Vilniuje. Netrukus jis su V. B. prie pastato, esančio Dzūkų g. 38A, Vilniuje, kuriame yra naktinė parduotuvė ir picerija, rado nukentėjusią moterį, kuri buvo apsiverkusi. Nustatyta, kad moteris yra S. B.. Kiek pamena, moters kairė ranka buvo apdraskyta ir jos veidas iš vienos pusės buvo paraudęs, ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis E. K.. Netrukus E. K. išėjo iš minėtos naktinės parduotuvės ir jie šį sulaikė. E. K. aiškino, kad moters nemušė, o norėjo ją nuraminti. (t. 4, b. l. 6-7)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, jog jis atsimena, kad buvo gautas iškvietimas, jog Dzūkų gatve eina vyras, kuris muša moterį, ją spardo ir rankomis smūgiuoja į įvairias kūno vietas. Iš karto atvykusius į tą gatvę, liudytoją ir jo kolegą pasitiko du vaikai – berniukas ir mergaitė, kurie savo mobiliajame telefone parodė vaizdo įrašą, ir paaiškino, kad gatve ėjo vyras, kuris mušė moterį, ir jie nuėjo į naktinę parduotuvę. Užėjus į parduotuvę, sutiko vyrą su moterimi. Moteris paaiškino, kad vyriškis ją mušė. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Liudytojas patikslino, jog neatsimena, kurs sutiko moterį, prie parduotuvės ar parduotuvėje. Vyrą tikriausiai sutiko parduotuvėje. Buvo bendrauta su abiem pusėmis. Moteris paaiškino, kad ją mušė vyriškis. Jie abu buvo stipriai išgėrę, eidami svirduliavo, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Ant moters veido tikriausiai matėsi kažkokie sužalojimai, o kokie sužalojimai matėsi, liudytojas neatsiminė. Moteris kažką sakė apie skausmus. Liudytojas negalėjo nurodyti, ką sakė vyras, jis aiškino, jog nemušė moters. Neatsimenu, ar fotografavome. Jei fotografavome, turėtų būti pridėta prie bylos. Vaikai pasakė, kas vyksta. Su vaikais bendravo, kadangi nežinojo, kur asmenys nuėjo ir kaip atrodo. Vaikai sekė vyrui ir moteriai iš paskos, stebėjo visą įvykį, nurodė, kur tie asmenys nuėjo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad jis patvirtina ir patikslina tas aplinkybes, kurios nurodytos jo kolegos M. B. tarnybiniame pranešime, t. y., jog 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., patruliuojant kartu su M. B., jie gavo pranešimą, kad Dzūkų g. 46, Vilniuje, dvylikos metų vaikai mato, kaip vyras muša moterį gatvėje prie pėsčiųjų perėjos. Atvykus į šią įvykio vietą, juos pasitiko M. T. ir D. Č.. Pastarieji nurodė, kad matė, kaip vyras, eidamas Dzūkų g., Vilniuje, spardė, mušė, stumdė su juo buvusią moterį ir paaiškino, kad šis vyras nuėjo į naktinę parduotuvę, esančią Dzūkų g. 38A, Vilniuje. Vienas iš minėtų vaikų savo mobilaus ryšio telefone rodė jo kolegai M. B. vaizdo medžiagą – nufilmuotą šį įvykį. Tačiau jis šio vaizdo įrašo nematė, negali pasakyti, kas ten buvo nufilmuota. Prie nurodytos naktinės parduotuvės jie pamatė nukentėjusią moteriškę, kuri iš pažiūros buvo neblaivi, paaiškėjo, kad tai – S. B., kuri nurodė, kad ją sumušęs jos sugyventinis yra šioje naktinėje parduotuvėje. Jie užėjo į šią parduotuvę, pakvietė joje buvusį vyriškį išeiti į lauką, ką šis ir padarė. Paaiškėjo, jog tai E. K., kuris taip pat buvo neblaivus. Šis neigė, kad mušė savo sugyventinę, sakė, kad ji meluoja. Ar buvo kokių sumušimo žymių pas nukentėjusiąją S. B., nepamena. (t. 4, b. l. 11-12)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. vasario 11 d. 17.26 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog į parduotuvę „Aibė“ atbėgo sumušta 33 metų moteris, kurią sumušė sugyventinis. Sugyventinis moterį vijosi iš paskos, tačiau pabijojo apsaugos. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad parduotuvėje „Aibė“ pasitiko S. B., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis, kuris buvo visiškai girtas, sukėlė konfliktą ir sumušė sugyventinę namuose. S. B. nubėgo į parduotuvę „Aibė“ kviestis pagalbos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjusi moterį ją išvežė į Lazdynų ligoninę. (t. 2, b. l. 101)

Iš S. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 17.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sugyventinis E. K., vartodamas S. B. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Paskui E. K. abiejų rankų kumščiais po vieną kartą stipriai trenkė jai į galvą. S. B. pasidarė blogai, pykino, skaudėjo galvą. Sunkiai valdė kairę koją. Be to, E. K. užgesino į jos lūpą cigaretės nuorūką, tampė už plaukų. S. B. įvykio metu juto stiprų fizinį skausmą. (t. 3, b. l. 7-8)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 17.23 val., buvo gautas pranešimas, kad Panevėžio g. 15, Vilniuje, yra sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, parduotuvėje „Aibė“ policijos pareigūnus pasitiko S. B., kuri paaiškino, jog jos sugyventinis buvo namuose visiškai girtas, sukėlė konfliktą ir sumušė S. B. namuose. Tada S. B. nubėgo į šalia esančią parduotuvę „Aibė“ kviestis pagalbos. Parduotuvės darbuotoja V. A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo moterį ir nutarė ją vežti į Lazdynų ligoninę. Prieš vežant nukentėjusiąją į ligoninę, buvo nuvykta į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti būtiniausių daiktų. Sugyventinio namuose nebuvo. (t. 2, b. l. 104)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta parduotuvė „Aibė“, esanti Panevėžio g. 15, Vilniuje. Apžiūrėjus parduotuvę nustatyta, kad įėjus į parduotuvę ir stovint nugara į įėjimo duris dešinėje pusėje matosi dvi mokėjimo kasos. Kairėje pusėje yra prekybos salė. Į parduotuvės įėjimą yra nukreiptos trys vaizdo stebėjimo kameros. Lauke esanti vaizdo kamera yra neveikianti. (t. 2, b. l. 105, 107-108)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Ignasta“ direktorė tyrėjui pateikė vaizdo įrašą iš parduotuvė „Aibė“, esančios Panevėžio g. 15, Vilniuje. (t. 3, b. l. 102-103)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės „Aibė“, esančios Panevėžio g. 15, Vilniuje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė yra 32 minutės. Vaizdo įraše matosi parduotuvės vidus, dvi pardavėjos, stovinčios už prekystalio. Viena pardavėja yra apsirengusi žalios spalvos megztiniu su užrašu ant dešinės rankovės „Aibė“, o kita pardavėja dėvi raudoną golfą ir raudoną liemenę. Po parduotuvę vaikščioja žmonės. Į parduotuvę ateina moteris šviesiais plaukais, moteris dėvi dryžuotą, juodos-pilkos spalvos megztinį, ant viršaus dėvi megztinį pilkos spalvos, juodas kelnes. Tai yra S. B.. Ji ateina arčiau pardavėjų ir pradeda joms kažką aiškinti. S. B. yra išsigandusi, panikuoja, prašo pagalbos. Vėliau su pardavėja, apsirengusia raudonu golfu ir raudonos spalvos liemenę, nueina į kitą pusę parduotuvės. Paskui į parduotuvę užeina vyras, apsirengęs juodais su trumpomis rankovėmis marškiniais, juodomis kelnėmis. Tai yra E. K.. Jis greitai apsidairo po parduotuvę ir išeina laukan. (t. 3, b. l. 104)

Iš specialisto išvados Nr. G 954/2019(01) matyti, kad remiantis S. B. medicininių dokumentų duomenimis buvo nustatyta, kad S. B. buvo nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis ir daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje ir kitose kūno srityse, dešiniojo šono nubrozdinimai ir muštinė lūpos žaizda. Tai padaryta daugybiniais kieto buko riboto paviršiaus daikto (-ų) poveikiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti daugybiniais trauminiais poveikiais, tačiau keliais nustatyti negalima. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalu galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Galvos sužalojimas poodinės kraujosruvos galvoje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu smegenų spaudimą ir vidurinių smegenų struktūrų dislokaciją, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio ataugos lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai ir lūpos muštinė žaizda, atskirai nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir žandikaulio lūžio, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (t. 3, b. l. 137-138)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. 09.59 val. E. K. buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, 2019 m. vasario 12 d. 13.06 val. – 1,43 promilių neblaivumas. (t. 4, b. l. 125, 126)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrasis pagalbos centras 2019 m. balandžio 27 d. 16.49 val. gavo pranešimą, jog prie pėsčiųjų perėjos vyras muša moterį. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad E. K. gatvėje ties pastatu Nr. 43, esančiu Dzūkų g. 43, Vilniuje, mušė savo sugyventinę S. B., pagriovė ją ant žemės, spardė, tempė už rankų, sukeldamas sugyventinei fizinį skausmą. E. K. buvo neblaivus. (t. 3, b. l. 195-197)

Iš S. B. pareiškimo matyti, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., viešoje vietoje, esančioje Dzūkų g. 43, Vilniuje, neblaivus sugyventinis mušėsi. (t. 3, b. l. 173)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Antrojo būrio patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., gavo pranešimą, kad mergaitė mato, jog gatvėje, adresu Dzūkų g. 43, prie pėsčiųjų perėjos vyras muša moterį. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja, nurodė vyrą, kuris mušė moterį ir parodė filmuotą medžiagą, kur matosi, kaip vyras tempia moterį ir neša už pastato, kuris yra Dzūkų g. 38A. (t. 4, b. l. 1)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą girdėti pokalbis tarp mergaitės ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Skambinanti mergaitė nurodo, kad ji yra M. T. ir mato, kaip prie namo, esančio Dzūkų g. 43, vyras muša moterį, jie abu girti, moteris bėga nuo vyro. Viskas vyksta prie pėsčiųjų perėjos. Moteris rėkia, vyras ją stumdo, spardo (t. 4, b. l. 26-27)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 27 d. 17.30 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą buvo pristatytas E. K., kuris atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, buvo nusiteikęs agresyviai. (t.5, b. l. 36)

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog E. K. sunkiai sutrikdė J. S. sveikatą, taip pat jis sunkiai sutrikdė savo sugyventinės S. B. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismo motyvai ir išvados dėl J. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Faktas, kad nukentėjusysis J. S. buvo sužalotas ir jam padaryti sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, abejonių nekelia. Šį faktą patvirtina specialistų išvadose Nr. G 3318/2018, G4408/2018 (01), G 610/2019(01) užfiksuoti duomenys. Be to, specialistų išvadose Nr. G4408/2018 (01) ir G 610/2019(01) užfiksuoti duomenys patvirtina tai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui ir sava ranka nepadaromi, griuvimo metu ar kitaip alkūnės sritimi kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu galėjo būti padarytas tik dešinės alkūnės odos nubrozdinimas. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčų ir dėl to, kad tarp kaltinamojo E. K. ir nukentėjusiojo J. S. 2018 m. rugsėjo 8 d., nuo 12.00 val. iki 15.00 val., bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą. Ginčas iš esmės kyla tik dėl to, ar visi nukentėjusiajam J. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo E. K. veiksmais.

Iš paties E. K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, jog jis neneigė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš J. S. pavartojo fizinį smurtą. Tuo pačiu kaltinamasis aiškino, jog jis J. S. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį ir vieną smūgį į krūtinę, daugiau prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo, kadangi šis nepagarbiai kalbėjo apie nuteistuosius. Teismas konstatuoja, jog byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo parodymai tik iš dalies atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai jis buvo bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir E. K. kilo konfliktas. Šis konfliktas kilo, nes nukentėjusysis kaltinamajam, kaip buvo žadėjęs, nesurado darbo. Kalbos apie nuteistuosius nebuvo, jis nežinojo, jog E. K. anksčiau buvo teistas. J. S. teigė, kad konflikto metu E. K. jam sudavė smūgį į galvą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. P. jam davė rankšluostį, kuriuo jis nusivalė kraują. Kas vyko bendrabučio kambaryje vėliau, kaip grįžo namo, nukentėjusysis neprisiminė. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58, 60-61). Iš liudytojos A. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. jos bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), E. K. pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo, nes šis, kaip buvo pažadėjęs anksčiau, nesurado kaltinamajam darbo. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsistumdė, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veidą, jam bėgo kraujas. Liudytoja nukentėjusįjį paguldė į lovą. Tuomet, praėjus šiek tiek laiko, E. K. nukentėjusiajam, kai šis gulėjo lovoje, keliais ir kumščiu sudavė smūgius į įvairias kūno vietas (galvą, pilvą, šonus). Nukentėjusysis niekaip neįžeidė kaltinamojo, jie susipyko dėl darbo. Aplinkybes, kad E. K. J. S., kilus konfliktui dėl nesurasto darbo, sudavė smūgį į veidą, o vėliau, kai nukentėjusysis gulėjo lovoje, šiam sudavė kelis smūgius rankomis ir keliais į įvairias kūno vietas (galvą, pilvą, šonus), liudytoja A. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 82-83, 89-98). Taigi aptarti nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos A. P. parodymai leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų tarp E. K. ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis nesurado kaltinamajam darbo, o ne dėl to, jog kaltinamajam buvo pasakyti nuteistuosius įžeidžiantys žodžiai. Taip pat nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai patvirtina, kad šio konflikto metu nukentėjusiajam visų pirma buvo suduotas smūgis į veidą. Šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neneigė ir pats E. K.. Liudytojos A. P. parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai J. S. gulėjo lovoje ir konfliktas jau buvo nurimęs, E. K. vėl užpuolė nukentėjusįjį ir šiam rankomis bei kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Pažymėtina, jog faktą, kad visi J. S. nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, juosmens dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje su dešinės pusės penkių šonkaulių bei krūtinės ląstos kairėje su kairės pusės dviejų šonkaulių lūžiais, pilve su šlapimo pūslės plyšimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimas) negalėjo būti padaryti E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodytu būdu, patvirtina specialistų išvadose Nr. G 3318/2018 (01), G4408/2018 (01) ir G. 610/2019(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog šie sužalojimai J. S. buvo padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Tuo pačiu paminėtuose specialisto išvadose užfiksuoti duomenys iš dalies patvirtina liudytojos A. P. parodymus, iš kurių, kaip jau buvo minėta, matyti, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius keliais bei kumščiu į įvairias kūno vietas tuo metu, kai šis gulėjo lovoje. Tvirtinti, kad J. S. ar A. P. turėtų priežasčių apkalbėti E. K., nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusįjį sužalojo kiti asmenys ar jis galėjo susižaloti pats.

Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama 2018 m. rugsėjo 9 d., nurodė, jog jos namuose jokių konfliktų nebuvo kilę, J. S. jos namuose sumuštas nebuvo (t. 1, b. l. 79-80). Taip pat ši liudytoja, apklausiama 2018 m. rugsėjo 18 d., nurodė, jog, kai kiti jos namuose buvę asmenys išėjo, J. S. susiruošė eiti namo, einant į tualetą, ji išgirdo smūgio garsą ir pamatė, kad nukentėjusysis yra atsiklaupęs prie tualeto ir spintos, kai ji pakėlė nukentėjusįjį, jam iš nosies bėgo kraujas (t. 1, b. l. 81). Iš E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis teigė, kad A. P. jam nurodė, jog J. S., eidamas iš bendrabučio kambario, svirduliavo ir koridoriuje buvo nukritęs (t. 4, b. l. 121-122). Aptarti liudytojos ir kaltinamojo teiginiai leidžia daryti prielaidą, jog dalis J. S. nustatytų sužalojimų galėjo atsirasti ne dėl kaltinamojo veiksmų. Vis tik šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia konstatuoti, jog tokia prielaida nepasitvirtino.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. K. sudavė J. S. smūgį į veidą, o vėliau, kai šis jau gulėjo lovoje, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas kumščiu bei keliais. Tokias aplinkybes liudytoja du kartus nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. apklausos, vykusios 2019 m. balandžio 19 d. (t. 1, b. l. 82-83), bei parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 89-98) metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji iš pradžių davė kitokius parodymus, t. y., jog jokio konflikto jos kambaryje nebuvo, nukentėjusysis pats buvo nukritęs, kadangi žinojo, jog E. K. anksčiau buvo teistas bei nenorėjo, kad jis būtų suimtas ir vėl atsidurtų pataisos namuose. Liudytoja patvirtino, jog E. K. pasakė, kad policijos pareigūnams nurodė, jog J. S. buvo pats nukritęs, nes norėjo, jog kaltinamasis žinotų jos nurodytą įvykių versiją. Be to, ši liudytoja tvirtino, kad J. S. vonioje ar tualete nebuvo nukritęs, jai matant nukentėjusysis negriuvinėjo, nebuvo į nieką atsitrenkęs. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos parodymų matyti, kad pirmųjų apklausų metu ji nurodė ne tikrąsias įvykio aplinkybes, nes bijojo E. K. dėl šio agresyvaus elgesio. Taip pat liudytoja nurodė, kad, kiek ji pamena, J. S. pats nukritęs nebuvo (t. 1, b. l. 82-83). Taigi liudytoja pakankamai logiškai paaiškino, kodėl jos parodymai kito ir kurie parodymai atitinka tikruosius įvykius. Be to, kaip jau buvo minėta, iš specialistų išvadose Nr. G4408/2018(01) ir Nr. G 610/2019(01) užfiksuotų duomenų matyti, jog J. S. padaryti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui ir sava ranka nepadaromi, griuvimo metu ar kitaip alkūnės sritimi kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu galėjo būti padarytas tik dešinės alkūnės odos nubrozdinimas. Taigi specialistų išvadose užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tikrąsias įvykio aplinkybes atitinka liudytojos A. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bei parodymai, duoti apklausos, vykusios 2019 m. balandžio 19 d., ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja I. Z., kurios jokie santykiai nesieja nei su E. K., nei su J. S., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. P. jai sakė, kad J. S. buvo sumuštas (t. 1, b. l. 76-77), o teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Z. nurodė, jog ji kelias dienas leido pas A. P., ji pati nematė, kaip buvo sumuštas J. S., tačiau A. P. jai pasakojo, kad J. S. smarkiai sumušė kaltinamasis. Taigi šios liudytojos parodymai dar kartą patvirtina, jog tikrąsias įvykio aplinkybes atitinka liudytojos A. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apklausos, vykusios 2019 m. balandžio 19 d., bei parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš byloje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, jog nukentėjusysis J. S. S. T. nurodė, kad jis buvo užpultas dviejų nepažįstamų asmenų, kurie iš jo atėmė telefoną. Faktą, jog nukentėjusysis S. T. nurodė, jog jį buvo užpuolę nepažįstami asmenys, patvirtina liudytojos S. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje bei objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Vis tik teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų nėra pagrindo tvirtinti, kad J. S. buvo užpultas ir sužalotas tuo metu, kai iš A. P. bendrabučio kambario ėjo į savo gyvenamąją vietą. Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis S. T. pasakė, kad kieme jį sumušė nepažįstami asmenys ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tokias aplinkybes savo sugyventinei nurodė, kadangi nenorėjo sakyti, kur jis buvo iš tikrųjų. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis neatsimena, kas vyko po to, kai E. K. jam sudavė smūgį į galvos sritį. Aplinkybę, kad nukentėjusysis neatsiminė, kas jam padarė sužalojimus patvirtina ir liudytojo R. Č. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Faktą, kad nukentėjusysis savo sugyventinei nurodė išgalvotas jo sužalojimo aplinkybes, patvirtina ir tai, jog iš tikrųjų J. S. mobiliojo ryšio telefonas nebuvo pagrobtas, o nukentėjusysis jį buvo palikęs A. P. bendrabučio kambaryje.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog byloje yra be jokių pagrįstų abejonių įrodyta, kad nukentėjusiojo J. S. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta kaltinamojo E. K. tyčiniais veiksmais, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Teismo motyvai ir išvados dėl S. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo šiai nukentėjusiajai sukėlimo.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 17.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp E. K. ir S. B. kilo žodinis konfliktas. Pats E. K. neneigė, jog kilusio konflikto metu sudavė vieną, kaip jis pats įvertino, nestiprų smūgį S. B. į dešinę galvos pusę prie ausies. Tuo pačiu kaltinamasis tvirtino, jog daugiau fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, nurodė, kad pati nukentėjusioji galėjo lūpa prisiliesti prie degančios cigaretės, kuri buvo jo burnoje, o kiti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti po to, kai ji, bėgdama iš buto, atsitrenkė į durų staktos kampą. Vis tik tokią kaltinamojo nurodomą įvykių versiją paneigia byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

Specialisto išvadoje Nr. G 954/2019(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog, remiantis medicininiais dokumentais, S. B. buvo nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis ir daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje ir kitose kūno srityse, dešiniojo šono nubrozdinimai ir muštinė lūpos žaizda. Šie sužalojimai padaryti daugybiniais trauminiais poveikiais, tačiau keliais nustatyti negalima. Galvos sužalojimas poodinės kraujosruvos galvoje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu smegenų spaudimą ir vidurinių smegenų struktūrų dislokaciją, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai vertinami kaip nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas arba nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne vienu trauminiu poveikiu.

Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji iki įvykio nebuvo sužalota. Taigi toks jo teiginys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota tik konflikto metu arba šalindamasi iš buto. Teismas konstatuoja, jog byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, kai ji šalinosi iš įvykio vietos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. nurodė, jog tarp jos ir E. K. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis ją stumdė, dėl ko ji buvo atsisėdusi ant lovos, tampė ją už plaukų, sudavė vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, užgesino cigaretę į apatinę lūpą, kumščiu trenkė į dešinę galvos pusę. Ji nebuvo atsitrenkusi į durų staktą. Kai bėgo link parduotuvės, niekur nugriuvusi nebuvo. Taip pat ji paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pakeitusi parodymus, kadangi kaltinamasis norėjo taikytis, atsiprašinėjo, žadėjo, jog daugiau nesmurtaus, jis prašė nurodyti, kad ji pati atsitrenkė į durų staktą. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. protokole-pareiškime bei pirmosios apklausos metu nurodė, kad E. K. konflikto metu rankomis sudavė jai du smūgius į galvos sritį, gesino cigaretę į lūpą ir tampė už plaukų (t. 3, b. l. 7-8, 10-11). Vėlesnės apklausos metu nukentėjusioji jau teigė, kad ji susižalojo pati (t. 3, b. l. 16). Vis tik kitos apklausos metu nukentėjusioji paaiškino, kad tikrąsias įvykio aplinkybes atitiko pirmieji jos parodymai, kuriuos ji pakeitė paprašyta E. K., nes bijojo jo smurto (t. 3, b. l. 19-20). Pirmosios apklausos metu duotus parodymus nukentėjusioji S. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 28-38). Taigi nukentėjusioji pakankamai nuosekliai nurodė konflikto, vykusio 2019 m. vasario 11 d., aplinkybes ir, nors vienos apklausos metu teigė, kad susižalojo pati, tačiau vėliau ji aiškiai ir logiškai paaiškino parodymų pakeitimo priežastis. Taigi teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiosios teiginiais, kad ji susižalojo pati. Tuo labiau, kad tokie jos parodymai neatitinka ir anksčiau paminėtoje specialisto išvadoje Nr. G 954/2019(01) užfiksuotų duomenų bei iš dalies kaltinamojo, kuris teisiamojo posėdžio metu pripažino vieno smūgio sudavimo faktą, parodymų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš liudytojos V. A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad ją sumušė kaltinamasis, kuris į ją gesino cigaretes. Liudytojos vertinimu nukentėjusioji atrodė smarkiai sumušta. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja teigė, jog, kai į parduotuvę paskui S. B. atbėgo kaltinamasis, nukentėjusioji nurodė, kas ją sumušė. Be to, pati liudytoja suprato, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo kaltinamasis, kadangi anksčiau juos yra mačiusi kartu, yra atkreipusi dėmesį į kaltinamojo agresyvų elgesį, kaltinamasis į parduotuvę atbėgo paskui nukentėjusiąją. Liudytojo J. R. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtina, jog S. B. iš karto po įvykio nurodė, kad prieš ją smurtavo jos neblaivus sugyventinis, t. y. E. K.. Tokie liudytojų parodymai atitinka ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis.

Pažymėtina, jog faktą, kad E. K. nukentėjusiajai sudavė ne vieną smūgį, iš dalies patvirtina tai, jog nukentėjusioji pasišalino iš įvykio vietos net tinkamai neapsirengusi (dėl šios aplinkybės jokių ginčų nekilo). Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusioji iš tikrųjų susidariusią situaciją įvertino kaip keliančią grėsmę jos sveikatai ar net gyvybei, o kaltinamasis atliko ne vieną smurtinio pobūdžio veiksmą.

Teismui nekyla abejonių, jog byloje buvo įrodyta, kad E. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. B., t. y. tampė ją už plaukų, numetė ją ant lovos, užgesino degančios cigaretės nuorūką į jos apatinę lūpą ir sudavė du smūgius į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai padarė sužalojimus, kurie visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, yra pripažįstami šeimos nariais. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu bei tiesiamajame posėdyje, save įvardindavo kaip sugyventinius. Iš jų abiejų parodymų matyti, kad jie kartu gyveno apie dvejus metus, vedė bendrą ūkį, pagal sugebėjimus rūpinosi vienas kitu, kartu leido laisvalaikį, juos siejo emocinis ryšys. Taigi E. K. ir S. B. santykiai yra vertintini kaip šeimos narių.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog E. K. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi pagal šią normą atsako tas, kas sunkiai sužalojo savo šeimos narį.

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog kvalifikuoti E. K. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y., kaip sunkų sveikatos sužalojimą itin žiauriai, nėra pakankamo pagrindo. Manytina, jog smurtinis elgesys jau pats savaime rodo, kad su kitu asmeniu yra elgiamasi žiauriai, tačiau vien tokio fakto nepakanka, jog būtų galima konstatuoti itin žiaurų elgesį. Nagrinėjamu atveju iš E. K. suformuluoto kaltinimo matyti, kad kaip itin žiaurus elgesys su nukentėjusiąja buvo įvertinti trys jo veiksmai, t. y. degančios cigaretės nuorūkos užgesinimas į nukentėjusiosios apatinę lūpą bei du smūgiai į galvos sritį. Būtent tik dėl šių veiksmų teisinio vertinimo teismas ir pasisakys.

Vertinant, ar kaltininkas veikė itin žiauriai, būtina atsižvelgti į prieš kitą asmenį panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, priemones, kurios buvo naudotos smurtaujant, sužalojimų kiekį bei jų lokalizaciją. Teismas šiuo atveju nenustatė jokių E. K. smurtinio elgesio ypatybių, kurios leistų tvirtinti, kad jis su nukentėjusiąja elgėsi itin žiauriai. Akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo daromas poveikis į nukentėjusiosios gyvybiškai svarbią kūno dalį, t. y. galvą. Vis tik šis poveikis nevertintinas kaip ilgai trunkantis ar itin intensyvus, kadangi kaltinamasis atliko tris fizinio pobūdžio veiksmus, iš kurių kiekvieno atskirai atlikimas taip pat netruko ilgai. Čia pastebėtina ir tai, jog sužalojimas, kuris specialisto buvo įvertintas kaip sunkus, galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, o kiti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo vertinami kaip nesunkūs arba nežymūs. Be jokių abejonių, gesinant cigaretę į nukentėjusiosios lūpą šiai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog jis buvo didesnis nei atliekant kitus smurtinius veiksmus, t. y. suduodant smūgius rankomis ar tampant už plaukų. Cigaretės gesinimas į nukentėjusiosios lūpą nei pats savaime, nei vertinant jį su kitais kaltinamojo smurtiniais veiksmais bei kilusiomis pasekmėmis pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo būdo („itin žiauriai“).

E. K. neigė, jog 2019 m. balandžio 27 d. prieš S. B. naudojo fizinį smurtą, jis tvirtino, kad pati nukentėjusioji dėl savo neblaivumo buvo kelis kartus nukritusi, o jis tik bandė padėti jai atsistoti. Vis tik tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje surinkta duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d., kilus konfliktui, kaltinamasis ją pastūmė ir ji nukrito, atsitrenkė galva į bordiūrą, nukentėjusioji bandė atsistoti, tačiau kaltinamasis ją stūmė, vieną kartą jai tikrai spyrė į užpakalį, įvykio metu buvo apdraskytos jos alkūnės. Ji bandė pabėgti nuo kaltinamojo. Detaliau įvykių nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kadangi jų metu buvo neblaivi bei ištikta šoko. Be to, ji teigė, kad smūgiai kojomis buvo, tačiau negalėjo nurodyti, į kurias kūno vietas. Tuo metu skaudėjo klubus. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. teigė, kad kaltinamasis ją stumdė, spardė kojomis, buvo pagriovęs ant žemės, tampė ją už rankų (t. 3, b. l. 173, 19-20). Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodo, jog mato, kaip prie namo, esančio Dzūkų g. 43, vyras muša moterį, moteris bėga nuo vyro, moteris rėkia, vyras ją stumdo, spardo (t. 4, b. l. 26-27). Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog Bendrasis pagalbos centras 2019 m. balandžio 27 d. 16.49 val. gavo pranešimą, kad prie pėsčiųjų perėjos vyras muša moterį. Patikrinus informaciją buvo nustatyta, kad E. K. gatvėje ties pastatu Nr. 43, esančiu Dzūkų g. 43, Vilniuje, mušė savo sugyventinę S. B., pagriovė ją ant žemės, spardė, tempė už rankų (t. 3, b. l. 195-197). Iš liudytojo M. B. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog, kai liudytojas su kolega atvyko į įvykio vietą, į Bendrąjį pagalbos centrą skambinę vaikai paaiškino, kad jie matė, jog buvo mušama moteris. Pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei jo tarnybinio pranešimo turinį, jis patvirtino, kad nurodė apklausos protokole bei tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. teigė, kad vaikai jam nurodė, jog vyras mušė moterį, mergaitė parodė filmuotą medžiagą, iš kurios buvo matyti, kaip vyras tempia moterį ir neša už pastato. Liudytojas su kolega prie pastato, esančio Dzūkų g. 38A, Vilniuje, rado nukentėjusiąją, kuri buvo apsiverkusi, šios moters ranka buvo apdraskyta, o veidas iš vienos pusės paraudęs. Ši moteris nurodė, kad ją sumušė sugyventinis E. K. (t. 4, b. l. 6-7). Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atvykus į įvykio vietą S. B. paaiškino, jog ją mušė sugyventinis. Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą liudytojas patvirtino teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad liudytojui ir jo kolegai atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vaikai, kurie ir pranešė apie įvykį. Vaikai nurodė, kad matė, kaip vyras, eidamas Dzūkų g., Vilniuje, spardė, mušė, stumdė su juo buvusią moterį. Vėliau bendraujant su S. B. iš jos sužinojo, kad ją sumušė sugyventinis (t. 4, b. l. 11-12). Įvertinus aptartus duomenis konstatuotina, jog nėra pagrindo vadovautis E. K. teiginiais, kad jis 2019 m. balandžio 27 d. nesmurtavo prieš nukentėjusiąją. Akivaizdu, jog fizinio smurto prieš S. B. panaudojimo faktą patvirtina nukentėjusiosios parodymai. S. B. nurodytas aplinkybes patvirtina apžiūros protokole, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, kad įvykį tiesiogiai matę asmenys nurodė, jog kaltinamasis mušė nukentėjusiąją, ją stumdė, spardė, o nukentėjusioji bandė nuo kaltinamojo pabėgti. Tokias pačias aplinkybes įvykį matę asmenys nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kuriems iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog byloje yra be jokių pagrįstų abejonių įrodyta, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Teismas jau anksčiau, vertindamas kaltinamojo veiksmus dėl nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra išdėstęs, kodėl E. K. ir S. B. yra laikytini šeimos nariais, todėl dar kartą tų pačių argumentų nekartoja.

Teismo motyvai dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog kaltinamasis teisme nurodė, kad prisipažįsta, jog sužalojo J. S. bei S. B., tačiau iš jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad iš tikrųjų jis pripažino tik dalį nustatytų faktų, t. y. jis nenurodė tikrųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Be to, teismas nenustatė faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Taigi pripažinti E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.

E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (visų trijų nusikaltimų padarymo atveju) pripažįstama tai, kad nusikalstamus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (dėl šio fakto jokių ginčų nekilo), o tai, be jokių abejonių, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Faktą, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio visais trimis atvejais nulėmė E. K. nusikalstamus veiksmus, akivaizdžiai patvirtina nukentėjusiosios teiginiai, iš kurių matyti, kad, kai kaltinamasis būna blaivus, jis elgiasi tinkamai, tačiau, kai pavartoja alkoholio, tampa agresyvus. Be to, pats kaltinamasis, kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, pripažino, jog jo nusikalstamus veiksmus nulėmė alkoholio vartojimas.

Taip pat E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (visų trijų nusikaltimų padarymo atveju) pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Skirdamas E. K. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis per šiek tiek daugiau nei pusmetį padarė tris nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų, viena sunkių nusikaltimo, o viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Naujus nusikaltimus kaltinamasis padarė nepraėjus nei metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, į kurią buvo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Du nusikaltimai buvo padaryti prieš tą patį asmenį, t. y. kaltinamojo sugyventinę S. B.. E. K. anksčiau yra teistas, visais atvejais už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitus asmenims, padarymą (du paskutinius kartus nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, dalis teisės pažeidimų yra susiję su neatsakingu alkoholio vartojimu. Teismas įvertina ir tai, kad E. K., būdamas laisvėje, vykdė individualią veiką.

Šiuo atveju konstatuotina, jog iš esmės kaltinamąjį galima apibūdinti kaip dėl ydingų įpročių bei apsileidimo savo elgesio nevaldantį smurtautoją, keliantį grėsmę tiek aplinkiniams, tiek sau pačiam. Taip pat teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pozityvių išvadų iš ankstesnio neteisėto elgesio nedaro, yra linkę kartoti panašaus pobūdžio veiksmus. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog E. K. už visas tris nusikalstamas veikas turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini šiek tiek didesni, nei atitinkamų normų sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai.

Paskirtosios bausmės bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto bei 4 dalies reikalavimų. E. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą apėmimo būdu bendrinama su bausme skiriama už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, o prie šios subendrintos bausmės, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pridedama dalis bausmės, skiriamos už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas, laikas, kurį E. K. išbuvo laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 12 d. 09.35 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 14.54 val. (dvi dienos), nuo 2019 m. balandžio 27 d. 18.58 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 15.20 val. (dvi dienos) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. balandžio 9 d.

Paskirtą bausmę E. K. turi atlikti pataisos namuose. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad pagal BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas kaltinamajam parenka tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – pataisos įstaigos rūšį (laisvės atėmimo bausmė atliekama atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose), tačiau neturi teisės asmens bausmės atlikimui nukreipti į konkrečią bausmės atlikimo įstaigą.

E. K. gynėja prašė kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu. Teismas konstatuoja, jog toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi BK 64¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktai), atsižvelgus į E. K. socialinius ryšius, jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismo motyvai dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 6007,76 Eur dydžio civilinį ieškinį, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 875,92 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstamomis veikomis, kurios buvo padarytos prieš J. S. ir S. B., padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išrašuose (t. 3, b. l. 61-62), todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas pažymoje apie S. B. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, sprendimuose dėl S. B. teisės į ligos išmokas ir pažymoje apie nukentėjusiajai išmokėtas išmokas užfiksuotais duomenimis (t. 3, b. l. 73-79), todėl ir šis civilinis ieškinys yra tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniuose ieškiniuose nurodyta žala atsirado dėl E. K. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su minėtais civiliniais ieškiniais sutiko, juos pripažino, dėl šių civilinių ieškinių dydžio ginčų nekilo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 7000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o S. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 10000 Eur patirtai neturtinei žalai dėl sunkaus jos sveikatos sutrikdymo ir 2000 Eur patirtai neturtinei žalai dėl fizinio skausmo sukėlimo atlyginti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismui nekyla abejonių, kad abu nukentėjusieji dėl E. K. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl J. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis, be jokių abejonių, patyrė skausmą, išgąstį dėl savo sveikatos. Nukentėjusysis, siekiant pašalinti nusikalstais veiksmais sukeltas pasekmes, buvo operuojamas (po operacijos liko randas, tačiau jis nėra paprastai visiems asmenims matomoje vietoje), gydomas stacionariai nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., o vėliau ambulatoriškai. Net ir po to, kai J. S. buvo išrašytas iš gydymo įstaigos, jis jautė fizinį skausmą, negalėjo dirbti, o šiuo metu jam yra sunkiau dirbti, kadangi negali kelti sunkesnių daiktų. Taip pat yra akivaizdu, kad gydymosi periodu buvo sumažėjusios nukentėjusiojo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, gyventi sau įprastą gyvenimą, tam tikrą laiko tarpą jis net negalėjo pats savimi pasirūpinti. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog J. S. prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka jo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.

Spręsdamas klausimą dėl S. B. priteistinų sumų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti dydžių, teismas atsižvelgia į tai, jog vienu atveju tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kitu atveju sukeltas fizinis skausmas. Be jokių abejonių, abiem atvejais nukentėjusioji dėl E. K. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį. Dėl E. K. nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių nukentėjusioji nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 22 d. buvo gydoma RVUL reanimacijos ir intensyvios terapijos bei neurochirurgijos skyriuose, jai buvo atlikta smegenų dekompresijos operacija, ji buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius. Iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad dėl to, jog tam tikrą laiką ji buvo nedarbinga, pasikeitė vieta, kurioje ji atlieka darbines funkcijas, ir šiuo metu susisiekimas su nauja vieta nėra toks patogus kaip anksčiau. Be to, ji patyrė diskomfortą, kadangi dėl galvos srityje padaryto sužalojimo ir operacijos ji turėjo nešioti peruką. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog S. B. už sunkaus sveikatos sutrikdymą iš E. K. priteistini 8000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, o už fizinio skausmo sukėlimą priteistini 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir E. K. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į E. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 12 d. 09.35 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 14.54 val. (dvi dienos), nuo 2019 m. balandžio 27 d. 18.58 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 15.20 val. (dvi dienos) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. balandžio 9 d.

Bausmės atlikimo pradžią E. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 9 d.

E. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. K. 6007,76 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. K. 875,92 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

J. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. K. šiam nukentėjusiajam priteisti 7000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. K. šiai nukentėjusiajai priteisti 8200 Eur nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenas su vaizdo įrašais, garso įrašais, palikti saugoti prie bylos, o cigaretės nuorūką, kelnes, du antklodžių užvalkalus, rankšluostį, tualetinio popieriaus skiautę, plaukų kuokštą, nukentėjusiosios S. B. seilių lyginamąjį pavyzdį, supakuotus dėžėje Nr. 1 ir saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, sunaikinti (2019 m. rugsėjo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004257) (t. 3, b. l. 121).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėjas Ugnius Trumpulis