Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-455-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2A-455-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15241-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Atsakovas
UAB „Klaipėdos bendrabutis“
Ieškovas
A. A.
Trečiasis asmuo
AB „Klaipėdos energija“, V. L., AB „SEB lizingas“, S. L., J. A.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-455-163/2012Teisėjas P. Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-15241-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6; 36.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“, tretiesiems asmenims AB „Klaipėdos energija“, V. L., AB „SEB lizingas“, S. L., J. A. ir kt. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“, tretiesiems asmenims AB „Klaipėdos energija“, V. L., AB „SEB lizingas“, S. L., J. A., A. B., P. Č., B. K., A. L. ir V. L., B. S., S. K., P. Ž., V. V., D. J. ir J. J., S. P., A. B., J. L., A. Š., A. L., R. T., Klaipėdos miesto savivaldybei, E. B., V. L., L. Š., I. J., M. B., A. R., E. P., R. K., J. G., V. S., A. Č., I. A., K. M., V. K., D. J., V. K., R. D., N. Z., J. V., E. B., D. J., J. Š., A. S., R. G., R. N., J. E. K., A. P., V. H., V. G., A. B. ir L. B., V. K., D. M., D. K., O. M., V. Š., A. Z., J. L., K. A. ir V. A., V. N., A. K., V. P., J. L., G. S., A. L., Ž. M., B. E. E., N. V., V. Š., A. G., V. Z., R. A., S. S., B. G., R. V., A. D., V. K., L. B., J. V., A. B., O. S., S. T., E. L., V. R. D., J. S., R. Z., Z. M., M. L., V. Č., O. L., V. J., M. D., R. K., J. D. ir A. D., B. V., Z. Š., A. K., R. P., B. M., J. S., J. G., D. D., I. J., V. K., J. S., L. P., V. J., P. K., A. D., A. A., R. G., B. B., V. J., V. P., D. M., A. U., A. I., L. Č., A. M., Z. K., V. K. ir A. P. K., L. S., L. K., G. G., I. O., V. B., L. K., D. E., S. K., D. Č., V. Č., L. U., prašydamas atlyginti jo turtu padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pradiniu ieškinio reikalavimu jam padarytą 2834,30 Lt turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“, nurodydamas, kad 2009-03-17 dėl šilumos vamzdžio trūkimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje buvo užlietas ieškovo butas ir sugadintas jam priklausantis turtas: 3,60 kv. m. lubų, 7,50 kv. m. tapetų. Informavus namo administratorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“, buvo surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad trūko palėpėje esantis šiluminis vamzdis, nurodytas buto užliejimo plotas, taip pat nurodyta informuoti AB „Klaipėdos energija“ dėl avarijos likvidavimo. Tikslindamas ieškinį, ieškovas pakeitė atsakovę iš AB „Klaipėdos energija“ į UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Nurodė, kad padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas jam privalo atlyginti UAB „Klaipėdos bendrabutis“, nes savo pareigą administruoti namą, kuriame įvyko avarija, atliko netinkamai (t. 1, b. l. 3–5, 69–71).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-27 sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2834,30 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui A. A., iš atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ taip pat priteisė 1152,78 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad apie tai, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), vamzdynas šiuo metu yra avarinės būklės ir jį reikia keisti AB „Klaipėdos energija“ pateikė atsakovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ po įvykusios avarijos, t. y. 2010-06-29, tačiau tai nelaikytina AB „Klaipėdos energija“ pavėluotu vamzdyno įvertinimu ir netinkama jo priežiūra, nes 2008-09-18 Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akte Nr. Š-627 AB „Klaipėdos energija“ nurodė, kad atlikti visi reikiami darbai ir prieš tai minėto namo šilumos įrenginiai parengti 2008 – 2009 metų šildymo sezonui. Šilumos vamzdynas stiprumo bandymus hidrauliniu slėgiu atlaikė, jokių pažeidimų tuo metu nebuvo užfiksuota. Vamzdyno susidėvėjimo fakto nefiksavo nei AB „Klaipėdos energija“, nei atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“, nes vamzdynas atlaikė hidraulinius bandymus ir byloje nėra įrodymų, kad vamzdynas palėpėje iki įvykusios avarijos buvo susidėvėjęs. Atsakovė ekspertizės avarijos priežastims nustatyti neprašė, pati avarijos priežasčių tyrimo neatliko, todėl atsakovės teiginį, jog avarija įvyko dėl padidėjusio slėgio vamzdyne laikė neįrodytu ir nepagrįstu. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentas, kad dėl įvykusios avarijos atsakomybė tenka trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos energija“. Nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo funkcijas atlieka UAB „Klaipėdos bendrabutis“, kuri namo bendrasavininkus apie galimą vamzdyno avarinę būklę neinformavo, todėl namo bendrasavininkai, neturėdami informacijos apie vamzdyno avarinę būklę nepriėmė atitinkamų sprendimų dėl vamzdyno keitimo. Dėl šios aplinkybės teismas nesvarstė klausimo dėl namo bendrasavininkių atsakomybės. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad avarija įvyko ne dėl jos kaltės. UAB „Klaipėdos bendrabutis“ tinkamai neatliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtintuose nuostatuose numatytų jos funkcijų, to pasekmėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje trūkus šilumos vamzdžiui, buvo užlietas ieškovo butas ir sugadintas jam priklausantis turtas. Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas padarė išvadą, kad už ieškovui padarytą žalą privalo atsakyti UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakovė nenuginčijo ieškovui pateiktos remonto darbų atlikimo sąmatos vertės, nepateikė įrodymų, kiek atsakovės teigimu galėtų kainuoti reikalingo remonto darbų atlikimas, todėl atsakovės argumentą dėl UAB „R2K grupė“ pateikto komercinio pasiūlymo pagrįstumo atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, darydamas išvadą dėl atsakovės kaltės dėl 2009-03-17 įvykusios karšto vandens tiekimo vamzdyno avarijos ir ieškovo buto užliejimo, nenurodė kuo pasireiškė atsakovės, kaip namo administratorės, kaltė, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovė neatliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtintuose nuostatuose numatytų pareigų. Atsakovės nuomone, ji negali būti laikoma kalta dėl įvykusios avarijos, nes ji šilumos sistemų priežiūros tiesiogiai nevykdo, o už karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų priežiūrą atsakomybę turi prisiimti šildymo sistemų prižiūrėtojas, t. y. šiuo atveju AB „Klaipėdos energija“. AB „Klaipėdos energija“ pareiga prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemas numatyta Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 22 p., 20 str., Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-249, Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros 2005-03-08 sutartimi Nr. R-04-108 ir jo priedu Nr. 1. Pagal šio priedo 1 ir 2.2 punktus AB „Klaipėdos energija“ kartą per savaitę privalo atlikti pastato šildymo, karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių apžiūrą, atlikti bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių priežiūrą, todėl apeliantė nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad AB „Klaipėdos energija“ tinkamai vykdė savo funkcijas, apsiribojant tik tuo, jog daugiabučio namo šildymo sistema buvo parengta 2008/2009 m. šildymo sezonui. AB „Klaipėdos energija“ iki įvykusios vamzdyno avarijos neinformavo atsakovės, kaip namo administratorės, apie būtinybę keisti vamzdyną palėpėje, nenurodė, kad vamzdyno stovis yra avarinis, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva konstatuoti, kad būtina remontuoti/keisti vamzdyną palėpėje. AB „Klaipėdos energija“ apie avarinį karšto vandens tiekimo sistemų stovį administratorę informavo jau tik po avarijos, nors tikėtina, kad toks jis galėjo būti ir iki 2008/2009 šildymo sistemos pradžios. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad avarijos dieną to paties namo penktame aukšte buvo trūkęs radiatoriaus vamzdis. AB „Klaipėdos energija“ specialistams sutvarkius šį gedimą, karšto vandens tiekimo sistema buvo iš naujo pripildyta termofikaciniu vandeniu ir po slėgio padidinimo iš karto trūko vamzdis palėpėje, todėl už ieškovo turto apliejimą administratorė negali būti atsakinga. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Nurodo, kad iš jos priteista suma paskaičiuota už penkis kartus didesnį plotą nei realiai buvo sugadinta ieškovo buto sienų ir lubų apdailos. Teigia, kad ieškovo patirtą žalą turėtų įvertinti kompetentingi ekspertai, o ne statybinės įmonės atstovai. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad jis, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas atsiskaito su administratore UAB „Klaipėdos bendrabutis“ už šilumos sistemų priežiūrą ir kitus patarnavimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. AD 1-1865 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.10 p. nurodyta, kad administratorius pasirašo sutartį su savininko pasirinktu namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju ir kontroliuoja šios sutarties vykdymą. Atsakovė negalėjo nurodyti, kaip ji kontroliavo AB „Klaipėdos energija“ veiksmus, nors minėtų nuostatų 6.6 p. nurodyta, kad administratorius tvarko ir saugo gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą. Ieškovas nurodo, kad palėpę tvarko ir šilumos vamzdžius prižiūri būtent UAB „Klaipėdos bendrabutis“.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-615 gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas administruoti UAB „Klaipėdos bendrabutis” (t. 1, b. l. 101). Tarp UAB „Klaipėdos bendrabutis” ir AB „Klaipėdos energija” 2005-03-18 buvo pasirašyta Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. R-04-108, pagal kurią AB „Klaipėdos energija” įsipareigojo vykdyti UAB „Klaipėdos bendrabutis” administruojamų namų šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (t. 1, b. l. 109). 2009-03-17 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) palėpėje truko šilumos vamzdis ir vanduo užliejo penktame aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) bei po juo esantį ieškovo A. A. butą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to buvo padaryta žala. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Byloje ginčas kilo dėl to, kas turi atlyginti ieškovui padarytą žalą ir dėl žalos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir žalai atlyginti iš atsakovo UAB „Klaipėdos bendrabutis” priteisė ieškovui prašomą 2834,30 Lt. sumą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad žalą turi atlyginti AB „Klaipėdos energija” ir, kad realiai buvo padaryta mažesnė žala.

LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Nuo pažeidimo prigimties atsiranda skirtingos prievolės dėl žalos atlyginimo rūšys. Prievolės yra skirstomos į sutartines ir deliktines. Sutartinė prievolė atsiranda sutarties šaliai pažeidus sutartimi numatytą prievolę (LR CK 6.245 str. 3 d.). Siekiant nustatyti ar kilo civilinė atsakomybė ir kas privalo atlyginti padarytus nuostolius, būtina išsiaiškinti, ar buvo pažeisti sutartiniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad sutartinuose santykiuose konkrečias šalių teises ir pareigas nustato įstatymai bei sutartis, be to, šalys privalo laikytis bendro pobūdžio reikalavimų – ekonomiškumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo ir pan. Sutartinė atsakomybė pasireiškia sutarties sąlygų bei įstatymo normų neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-615 gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas administruoti UAB „Klaipėdos bendrabutis”. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – administravimo nuostatai). Šių nuostatų 5 p. nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nuostatų 6.5 punktas nustato, kad vadovaudamasis gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirtos žemės sklypo tvarkymą. Pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir kitas paslaugas, su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (nuostatų 6.8 p.). Administratorius privalo savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, jų lydimaisiais aktais ir norminiais dokumentais, reglamentuojančiais būsto naudojimą ir priežiūrą, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų tvarkomaisiais ir organizaciniais dokumentais, nustatančiais daugiabučių gyvenamųjų namų ir jiems priskirtų teritorijų naudojimo ir priežiūros tvarką, kitais gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusiais dokumentais ( nuostatų 9.1 p.), tvarkyti kiekvienam namui techninės apskaitos bylą ir techninės priežiūros žurnalą (nuostatų 9.8 p.), atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (nuostatų 9.13 p.), savo pareigas vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais, nenaudoti jam suteiktų teisių savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (nuostatų 9.14 p.), vykdydamas savo pareigas, laikytis įstatymų ir šių nuostatų (nuostatų 10 p.). Teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsakomybės, nes mano, kad atsakovė savo neteisėtu neveikimu nevykdė jai, kaip gyvenamojo namo administratorei, priskirtinų pareigų, inter alia ir pareigos kontroliuoti AB „Klaipėdos energiją“.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ir prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-76/2010).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl atsiradusios žalos atsakinga tik UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Iš 2005-03-18 pasirašytos Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. R-04-108 (toliau – priežiūros sutartis) nustatyta, kad AB „Klaipėdos energija“ įsipareigojo užtikrinti namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikimumą, ekonomiškumą ir saugią eksploataciją; užtikrinti šilumos įrenginių apsaugą; atlikti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų išbandymus ir profilaktinį remontą, atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų, elektros variklių, siurblių, uždaromosios ir reguliavimo armatūros, matavimo prietaisų kontrolę, patikrą, profilaktinį ir einamąjį remontą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34 punktą prižiūrėtojas privalo: šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų; siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus; organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą ir kt. Šiose taisyklėse nustatyta, kad Savininkas (administratorius) arba jo pavedimu Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą; šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė nustatoma ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais; remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi, sudaromi mėnesiniai ir metiniai remonto grafikai; eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas)(106-110 punktai). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentą, kad dėl įvykusios avarijos atsakomybė tenka AB „Klaipėdos energija“, rėmėsi 2008-09-18 Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktu Nr. Š-627. Šiame akte AB „Klaipėdos energija“ konstatavo, kad atlikti visi reikiami ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos įrenginiai yra parengti 2008/2009 metų šildymo sezonui. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ruošiantis 2008/2009 m. šildymo sezonui šilumos vamzdynas atlaikė bandymus hidrauliniu slėgiu, jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota ir byloje nėra įrodymų, kad vamzdynas palėpėje iki avarijos buvo susidėvėjęs. Tačiau šildymo sistemų praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui yra tik maža dalis darbų, kuriuos AB „Klaipėdos energija“ turi atlikti pagal pasirašytą priežiūros sutartį ir teisės aktų reikalavimus. Pagal Pastato šildymo ir kašto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atliekamų darbų apimčių sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-249, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas kartą per savaitę atlieka šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punktų įrenginių apžiūrą, atlieka bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių priežiūrą iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje, arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad avarijos priežasčių tyrimas nebuvo atliktas (skirti ekspertizę avarijos priežastims nustatyti šiuo metu netikslinga, nes praėjo per daug laiko), todėl atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ teiginys, jog avarija įvyko dėl padidėjusio slėgio vamzdyne, laikytinas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neįrodytu ir nepagrįstu. Tačiau pats faktas, kad 2009-03-17 šilumos vamzdis palėpėje trūko, nors nebuvo jokių aptarnavimo sutartyje nurodytų nenugalimos jėgos (force-majeure) aplinkybių, rodo, kad vamzdyno būklė nebuvo gerame stovyje, o AB „Klaipėdos energija“ to nepastebėjusi ir neinformavusi AB „Klaipėdos bendrabutis“ savo neteisėtu neveikimu nevykdė jai, kaip gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, privalomų pareigų, nes laiku nepastebėjo šilumos vamzdžio defekto. AB „Klaipėdos energija“, atlikusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens vamzdynų techninės būklės įvertinimą, 2010-06-29 pažymoje konstatavo, kad vamzdynų būklė nepatenkinama ir juos būtina keisti. Kadangi vamzdynai susidėvi ne iš karto, ši aplinkybė, kad ir netiesiogiai, taip pat patvirtina tai, kad avarijos metu vamzdyno būklė nebuvo gera, o AB „Klaipėdos energija“ to nepastebėjo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tiek AB „Klaipėdos bendrabutis“, tiek UAB „Klaipėdos energija“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo aplaidūs, nepakankamai rūpestingi, pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigas (LR CK 6.246 str., 6.256 str.).

Vadovaujantis LR CK 2.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal LR CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Atsižvelgiant į šias teisės normas, nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei atsirasti kaltės nustatyti nereikia.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka ir su žalos paskaičiavimu, nes nesugadinta buvo tik apie 10 m², o priteista suma paskaičiuota už 5 kartus didesnį plotą, paskaičiavimus turėjo daryti ekspertai, o ne statybinės įmonės atstovai.

Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas laiko reikšmingu UAB „R2K“ pateiktą sąmatos apskaičiavimą. Pažymėtina, kad turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėjo medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Šis pokytis turi būti objektyviai nustatytas it įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jeigu turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Sąmatose pateikta kaina kai butas remontuojamas jį dažant ir kai remontuojamas klijuojant tapetais. Iki avarijos butas buvo išklijuotas tapetais, todėl teismas teisingai pasirinko darbų ir išlaidų kainą, numatytą atliekant remontą tapetais. Apliejant lubas ir sienas buvo sugadinta tik dalis tapetų, tačiau tai nereiškia, kad perklijuoti reikia tik tose vietose. Išlaikant vientisą kambario stilių perklijuojami visi sienų ir lubų tapetai ir tai negali būti laikoma buto pagerinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tapetų kaina (penkiolika litų už ruloną) nurodyta minimali. UAB „R2K“ skaičiavimai, teismo nuomone, laikytini objektyviais, realiais, todėl žalos dydis nustatytas pagal sąmatoje nurodytą sumą teisingai.

Pagal LR CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad tiek atsakovo AB „Klaipėdos bendrabutis“, tiek trečiojo asmens UAB „Klaipėdos energija“ veiksmai padidino žalos atsiradimo galimybę ir riziką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp žalos ir bendrovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatytos 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys ir numatyti atvejai, kai solidarumas preziumuojamas. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnyje. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos bendrabutis“, būdama atsakinga už pastato bendro naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, sutartimi pavedusi namo šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą (eksploatavimą) AB „Klaipėdos energija, nekontroliavo kaip tą pareigą atlieka asmuo pagal sutartį, o asmuo priėmęs pareigą prižiūrėti šilumos tinklus ir įrenginius, nevykdė sutartyje numatytos pareigos, todėl tiek AB „Klaipėdos bendrabutis“, tiek UAB „Klaipėdos energija“ atsako solidariai, nes žala ieškovui padaryta abiejų bendrovių neveikimu, t.y. joms nevykdant savo prievolių susijusių su paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Ši norma sistemiškai taikoma kartu su CK 6.279 straipsnio 4 dalimi. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, kad žala negalėjo būti įvykio (neveikimo), už kurį pagal sutartis atsakingos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ arba AB „Klaipėdos energija“, rezultatas

Teismas daro išvadą, kad ieškovui žala padaryta tiek UAB „Klaipėdos bendrabutis“, tiek AB „Klaipėdos energija“ neteisėtu neveikimu ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246-6.249), todėl bendrovės turėtų atsakyti solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovas šioje byloje atsakovu patraukė AB „Klaipėdos bendrabutis“, o UAB „Klaipėdos energija“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Todėl, nors ir konstatavus jų solidarią atsakomybę dėl padarytos žalos, žala solidariai priteistina iš UAB „Klaipėdos bendrabutis“.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuoti proceso ir materialinės teisės normų pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų byla nebuvo tinkamai išnagrinėta (LR CPK 326 str. 2 d. 3 p., 329 str.1 d.), dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimas keistinas.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant A. A. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirmosios instancijos teisme sudarė 1152,78 Lt. Todėl ieškinį patenkinus ir priteisus žalą solidariai, solidariai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.). Apeliacinį skundą patenkintinus iš dalies, atitinkamai iš ieškovo atsakovui priteistina 50 procentų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, t. y. 42,5 Lt (LR CPK 93 str. 1-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

iš atsakovės AB „Klaipėdos bendrabutis“, į. k. 140249252, priteisti solidariai ieškovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 834.30 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus 72 ct) žalos atlyginimo.

Iš atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“, į. k. 140249252, priteisti solidariai 1152,78 Lt (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt du litus 78 ct.) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei AB „Klaipėdos bendrabutis“ į.k. 140249252, 42,50 Lt (keturiasdešimt du litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Alona Romanovienė