- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-988-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00867-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- D. S., A. S.
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2645-598/2013 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams D. S. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovei Jorkšyro terjero veislės kalytę, vardu E. B., gim. (Duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (Duomenys neskelbtini), tatuiruotė (Duomenys neskelbtini), o jos per nustatytą terminą negrąžinus, priteisti iš atsakovų solidariai 2500,00 Lt nuostolių atlyginimą. Teismo posėdyje ieškovė prašė atlyginti nuostolius, o šuns grąžinti nereikalavo. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. išvedus į lauką, dingo jai nuosavybės teise priklausanti Jorkšyro terjero veislės kalytė. Nors įvairiais būdais ieškojo šuniuko, tačiau apie jo buvimo vietą sužinojo tik 2013 m. sausio 21 d., paskambinusi į veterinarinę kliniką. Kadangi šuo turėjo po oda įsiūtą mikroschemą, veterinarui patikrinus jo duomenis, paaiškėjo, kad duomenys, praėjus mėnesiui po šuns dingimo, buvo pakeisti ir pagal juos šuo dabar yra pas atsakovę D. S.. Atsakovė telefonu atsisakė grąžinti šunį. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovadą su prašymu atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis šuo atsidūrė pas atsakovę. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, nurodant, kad ginčą reikia spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka kreipiantis į teismą. Nuvykus į UAB „Nuaras“, ten dirbęs darbuotojas pasakė, kad į juos niekas dėl jos šuniuko nesikreipė ir jokie kontaktai, kur jo reikėtų ieškoti, nėra palikti. Ji kreipėsi į teismą, kad būtų apginta jos, kaip šuns savininkės, pažeista teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, kadangi jie tinkamai ir laiku informavo apie naminio gyvūno sulaikymo faktą, taip įvykdydami, savo, kaip asmenų, priglaudusių priklydusį naminį gyvūną, pareigas. Atsakovai patys savo pastangomis bandė rasti gyvūno savininką, paskelbdami apie šuns radimo faktą viešojoje erdvėje. LSMU daktaro L. K. gyvūno apžiūros duomenys rodo tai, jog apžiūros metu buvo rasta registracijos mikroschema, kurios duomenys rodė, jog šuns savininkas buvo S. J., kurios du kontaktiniai numeriai ir buvo nurodyti šuns registracijos mikroschemoje. Buvo mėginta susisiekti su nurodyta šuns savininke, tačiau su ja susisiekti nepavyko. Per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 spalio 26 d. gyvūno tikrasis savininkas nebuvo rastas, todėl jis teisėtai perėjo atsakovų nuosavybėn.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. V. 525,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. S., 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S. bei 26,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovė 2011 m. sausio 20 d. iš Enriko ir R. J. įgijo Jorkšyro terjero veislės šuniuką (kalytę), vardu E. B., gim. (Duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (Duomenys neskelbtini), tatuiruotė/(Duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. rugsėjo 18 d. pasivaikščiojimo metu (Duomenys neskelbtini) mieste, (Duomenys neskelbtini) gatvėje pabėgo ir dingo. Atsakovų paaiškinimu, 2012-09-25 vakare, į jų tėvų namus – (Duomenys neskelbtini), kaimynas atnešė Jorkšyro terjero veislės šuniuką, manydamas, kad jis galimai yra jų, nes atsakovai augina tokios pat veislės šuniuką, pastarieji ją priglaudė ir nuo to laiko ją augina. Teismas nustatė, kad ieškovė aktyviai ieškoti gyvūno pradėjo praėjus keturiems mėnesiams, t.y. po to, kai prarado teises į jį. Šuns kilmės dokumentuose savininkais nurodyti E. ir R. J.. Gyvūno augintinio paso duomenimis, prieš šuns perdavimą, kalytė 2011-01-10 buvo paženklinta, elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numeris – (Duomenys neskelbtini). S. V., po šuns įsigijimo nepakeitė jo identifikavimo duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti naująjį šuns savininką..
Teismas konstatavo, kad atsakovai, priglaudę ir išlaikę priklydusią Jorkšyro terjero veislės kalytę, atliko visus būtinus įstatyme (CK 4.61 str. 1 d.) numatytus veiksmus, kad būtų galima kuo greičiau surasti šunelio savininką. Jie skubiai per vieną dieną po šunelio radimo kreipėsi į UAB „Nuaras“ bei į Veterinarijos akademijos Dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų kliniką, o nustačius, kad duomenų bazėje šunelio savininke yra įrašyta S. J., vieno mėnesio laikotarpyje bandė su ja susiekti duomenų bazėje nurodytu telefonu. Atsakovai taip pat apie šunelio radimą buvo paskelbę interneto tinklalapiuose. Neatsiradus šuns savininkui per įstatyme nustatytą dviejų savaičių laikotarpį, atsakovai turėjo teisę laikyti jį savo nuosavybe ir pakeisti registro duomenis. Atsakovai laukė ne dvi savaites, o visą mėnesį, kol įregistravo šunelį savo vardu. Įstatymas nenumato pareigos asmenims, radusiems beglobį gyvūną, aktyviai vykdyti jo paiešką, jų funkcijos gali apsiriboti tik atitinkamu ir savalaikiu pranešimu nurodytoms institucijoms ir šio gyvūno priežiūra, o pareiga imtis priemonių naminio gyvūno savininkui surasti tenka policijai ar savivaldybės institucijai (CK 4.61 str. 2 d.).
Teismas sprendė, kad pačios ieškovės neveikimas šiuo atveju lėmė tą faktą, kad atsakovai negalėjo nustatyti jos, kaip šuns savininkės duomenų, nes įsigijusi šunį, ieškovė nepakeitė jo registracijos duomenų, nurodydama save jo savininke, bei pateikdama savo kontaktinius duomenis. Jeigu ieškovė būtų laiku pakeitusi registracijos duomenis, arba bent informacinėse sistemose būtų paskelbusi dingusio gyvūno mikroschemos duomenis, atsakovai jau kitą dieną po šunelio radimo (2012-09-26) būtų jį perdavę savininkei (ieškovei).
Teismas ieškinio reikalavimą - dėl 2500 Lt turtinės žalos (prarasto šuns kaina) priteisimo atmetė, ieškovei neįrodžius žalos dydžio ir atsakovų neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
I. S. V. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1-3) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovės šuns praradimą lėmė ne neteisėti atsakovų veiksmai, o ieškovės aplaidus neveikimas; atsakovų neteisėti veiksmai ar kaltė šioje byloje nenustatyti. Pakeisti mikroschemos duomenis neįpareigoja jokie teisės aktai, o gyvūno auginimo pase ir kituose dokumentuose savininkas pakeistas. Po šuns įsigijimo apeliantė kreipėsi į Lietuvos kinologų draugiją ir jai pranešė apie šuniuko savininko pasikeitimą. Draugija yra vienintelė oficiali organizacija, atstovaujanti Lietuvos kinologams Tarptautinėje kinologų federacijoje ir išduodant šunų kilmės dokumentus, be kitų požymių, šuniukai šios organizacijos taip pat identifikuojami tatuiruote, kurią turi ir ginčo šuniukas. Tai, kad atsakovai savais būdais, t.y. per Facebook ir pan., savarankiškai vykdė paiešką, nėra pagrindo laikyti, kad jie įvykdė įstatymo nustatytą pareigą ir jiems perėjo nuosavybės teisės į ginčo šuniuką. Jie galėjo kelti klausimą dėl išlaikiusiam gyvūną asmeniui išlaikymo išlaidų atlyginimo, tačiau šia teise nesinaudojo. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie nevykdė CK 4.61 straipsnyje įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai, todėl jiems turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
2. Teismas rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais, šių įrodymų patikimumą pagrįsdamas prielaidomis. Atsakovai įrodinėjo, kad kitą dieną, po to kai jiems kaimynas atnešė pasiklydusį šuniuką, jie apie tai informavo UAB „Nauras“. Tačiau apeliantei eilę kartų kreipusis į UAB „Nauras‘, ji būdavo informuojama, kad niekas dėl rasto šuns nesikreipė. Tą pačią informaciją pateikė ir savivaldybė 2013-05-22 rašte nurodydama, kad į UAB „Nauras“ ir VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ dėl Jorkšyro veislės kalytės niekas nesikreipė. Akivaizdu, kad UAB „Nauras“ nėra atliekama jokia pateiktos informacijos registracija, todėl kyla abejonių dėl 2013-07-19 rašte D. S. pateiktos informacijos teisingumo.
3. Teismas nevertino aplinkybės, ar privati įmonė UAB „Nuaras“ yra ta institucija, į kurią turėtų kreiptis asmuo sulaikęs ar priglaudęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną bei, kad ji turi administracinius įgaliojimus perduoti gyvūną išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui, kaip to reikalauja CK 4.61 str. 2 d. Taip pat nėra jokių duomenų, kad savivaldybė būtų nukreipusi atsakovus minėtą informaciją pateikti būtent UAB „Nauras“, kad pakanka vien tik telefoninio pranešimo privačiai įmonei apie rastą šuniuką, bei tai įmonei nesiėmus jokių veiksmų, kad būtų rastas tikrasis šuns savininkas, pranešęs asmuo po dviejų savaičių tampa rasto suniuko savininku, o tikrasis savininkas praranda nuosavybės teises į tą gyvūną. Sistemiškai aiškinant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei CK 4.61 str. 2 d. nuostatas, radus benamį gyvūną, reikėtų pranešti atitinkamam savivaldybės, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, skyriui, o ne privačiai institucijai, kuriai tokie įgaliojimai nesuteikti.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtu nustatyti, kad už Jorkšyro terjero veislės kalytę, vardu E. B., ieškovė sumokėjo 2500,00 Lt sumą. Teismas, nagrinėdamas ieškinį, nerealizavo CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytos teismo teisės pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kuria ji būtų pasinaudojusi ir pateikusi įrodymus apie šuniuko rinkos vertę. Atsakovai neginčijo apeliantės nuosavybės teisės į šuniuką, taip pat neginčijo ir šuniuko vertės, todėl tai patvirtinančių įrodymų į bylą ji nepateikė ir tikėjosi, nesant dėl to ginčo ir pateiktos informacijos pakanka.
Atsiliepimas
A. D. S. ir A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 28-34) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas byloje ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus: apklausė šalis bei liudininkus, išanalizavo rašytinę medžiagą. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai neįvykdė CK 4.61 straipsnyje įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą. Byloje pateiktas 2013-05-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštas Nr. 43-4-212 patvirtina aplinkybes, jog tarp minėtosios savivaldybės administracijos ir UAB „Nuaras“ yra pasirašyta sutartis dėl beglobių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kauno mieste paslaugų teikimo. Visi dingę šunys yra ieškomi per UAB „Nuaras“. Atsakovė dėjo visas pastangas, kad ir ją būtų galima surasti. Šuo į registrą buvo įtrauktas be jokių dokumentų jai pateikus savo pasą. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ji aktyviai ieškoti gyvūno pradėjo praėjus keturiems mėnesiams, t.y. po to, kai prarado teises į jį. Šiuos veiksmus (kreiptis į savivaldybę ar policiją, patikslinti registracijos duomenis) ieškovė turėjo galimybę atlikti ne vėliau kaip per dvi savaites po šuns dingimo, nes vėliau įstatymas numato, kad ji netenka nuosavybės teisės į gyvūną, o šis neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Šioje civilinėje byloje ieškovei teko pareiga įrodyti, jog dėl atsakovų kaltų veiksmų jinai patyrė 2500 Lt žalą, tačiau šių aplinkybių teisme ieškovė neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus bei tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovams pareikštas reikalavimas atlyginti žalą dėl šuns praradimo, padarytą ieškovei, grindžiamas CK 4.61 str. 1 d. straipsnyje nurodytos pareigos apie priklydusį gyvūną pranešti jo savininkui ir jam grąžinti, o nežinant jo savininko, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai.
Kaip faktinį ieškinio pagrindą šioje byloje ieškovė nurodė šiuos, jos manymu, neteisėtus atsakovų veiksmus (neveikimą): kad apie priglaustą šunį jie nepranešė policijai ar savivaldybės institucijai, o jai pareikalavus grąžinti šunį, jo negrąžino savininkei, dėl ko ieškovė patyrė 2500 Lt žalos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai atliko visus būtinus įstatyme (CK 4.61 str. 1 d.) numatytus veiksmus, kad būtų galima kuo greičiau surasti šunelio savininką, o pačios ieškovės neveikimas šiuo atveju lėmė tą faktą, kad ji prarado nuosavybės teises į šunį (CK 4. 61 straipsnio 4 dalis).
Apeliantės teiginiai, kad teismas nevertino aplinkybės, ar privati įmonė UAB „Nuaras“ yra ta institucija, į kurią turėtų kreiptis asmuo sulaikęs ar priglaudęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną bei, kad ji turi administracinius įgaliojimus perduoti gyvūną išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui, kaip to reikalauja CK 4.61 str. 1 d., nepagrįsti. Tai, kad UAB „Nuaras“ nėra savivaldybės institucija, nepaneigia, kad atitinkamas funkcijas atlieka. Iš byloje esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus rašte pateiktos informacijos matyti, kad pagal šalių pasirašytą sutartį UAB „Nuaras“ atlieka beglobių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, laikinos globos ir kitas paslaugas (1 t. b. l. 22), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovai informuodami telefonu UAB „Nuaras“ apie rastą šunį, CK 4. 61 str. 1 d. nustatytą pareigą įvykdė tinkamai. Apeliantė išreiškė abejones dėl UAB „Nuaras“ atsakovams išduoto rašto ir jame pateiktos informacijos patikimumo (1 t. b. l. 51), tačiau jame pateikta informacija yra išsami, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su šuns radimu bei jo savininko paieška bei pareigos pranešti apie rastą šunį vykdymu. Šis rašytinis įrodymas pirmosios instancijos teismo įvertintas atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus tinkamai. Apeliantė apeliaciniame skunde neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė kreipdamasi į Kauno savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrių dėl informacijos apie dingusį Jorkšyro terjero veislės šunį, nepateikė Gyvūno augintinio paso, kuriame buvo visi reikalingi jo identifikavimo duomenys. Todėl apeliantei išduotame 2013 05 15 UAB „Nuarus“ rašte pateikta informacija yra bendro pobūdžio, neinformatyvi. Šiame rašte nėra jokių ieškovės šunį identifikuojančių duomenų, todėl šis rašytinis įrodymas neprieštarauja UAB „Nuarus“ informacijai pateiktai 2013 07 19 rašte (1 t. b. l. 20) ir nepaneigia teismo išvados dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų kaltės nebuvimo kaip būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
Apeliantė (ieškovė) tvirtina, kad dėl to, kad atsakovai suradę jos šunį, jo negrąžino savininkei, o nežinodami savininko, neįvykdė CK 4. 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai, todėl atsakovai atsakingi už ieškovės patirtus 2500 Lt dydžio tiesioginius nuostolius (šuns įsigijimo kaina).
Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalaudama priteisti skundžiamu sprendimu netenkintą jos reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jos nurodoma žala iš esmės nėra susijusi su pasekmėmis (CK 6. 247 str.).
Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde šiuo aspektu esminių argumentų ir įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, faktiškai nepateikė. Tuo tarpu dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu, nes jas patvirtina bylos aplinkybių visuma. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje (1 t. b. l. 106-107) pati pripažino, kad neturi įrodymų, kad ji buvo patalpinusi skelbimą internete dėl šuns dingimo, pagal šuns tatuiruotę ant pilvo ir „Čipą“, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti jos šunį, pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. B. patvirtino, kad ženklintų šunų duomenų bazėje nebuvo paskelbtos informacijos apie dingusį šunį, savininkei, kuri buvo nurodyta duomenų bazėje ji skambino, tačiau susisiekti nepavyko. Apeliantė neneigia, kad ji tik praėjus keturiems mėnesiams po šuns dingimo, paskambino telefonu į Jakovo veterinarijos centrą, kur patikrinus šuns identifikacijos duomenis, buvo nustatyta, kad šiuo metu šuns savininke yra įregistruota D. S.. Atsakovai byloje įrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka CK 4. 61 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pačios apeliantės veiksmus, ieškant šuns, t. y. pati ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi bei prisiėmė nepateisinamą riziką. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais šiuo klausimu, todėl jų neatkartoja.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė paties žalos fakto ir jo dydžio. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji šunį nupirko būtent už 2500 Lt. Prie apeliacinio skundo pateikti kilmingų Jorkšyrų terjerų veislės šuniukų vertę atskleidžiantys skelbimai iš internetinių svetainių yra neinformatyvūs, nėra juose nurodyta skelbimų patalpinimo data, todėl neaiškus parduodamų šuniukų amžius. Apeliantės įgyta kalytė gimusi (Duomenys neskelbtini), todėl pateikti skelbimų duomenys neatspindi tikrosios vertės. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog per 2 savaites nuo atsakovų pranešimo apie šuns suradimą nepaaiškėjus šuns savininkei, ieškovė neteko nuosavybės teisių į jį, o atsakovams išlaikiusiems priklydusį šunį, jis atitenka neatlygintinai (CK 4. 61 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti reikalavimai negalėjo būti patenkinti nenustačius žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių kaip būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.247, 6. 249 str.).
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos atsakovei jos turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 605 Lt (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (2 t. b. l. 35-37), kurios pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (Duomenys neskelbtini), priteisti 605 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (Duomenys neskelbtini).