- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1539-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23067-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio turtas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio turtas“ dėl atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT partneriai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ (toliau – atsakovė) 34 630,20 Eur atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 181,50 Eur su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo teisme susijusių išlaidų atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Tuo pačiu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę 34 811,70 Eur sumai.
3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, jog atsakovė gavusi ieškovės siųstas sąskaitas, vengia geranoriškai atsiskaityti, ieškinio suma yra didelė. Taip pat nurodė, kad iš ieškovės partnerei adresuoto elektroninio laiško turinio yra matyti, jog paslaugų gavėjas skuba perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o po jo perleidimo tretiesiems asmenims, realus ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas t. y. skolos išieškojimas, taptų apsunkintas arba iš viso neįmanomas.
4. Pažymėjo, kad už kiekvieną sandorį, kuriam tarpininkavimo paslaugų teikėjas, atsakovė gaudavo piniginių lėšų, pastarosios lėšos net iš dalies nebuvo panaudotos atsiskaitymui su ieškove. Maža to, atsakovės atstovo akcentuojamas „nebegalėjimas sudaryti“ nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sandorių, suponuoja ir tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. pastarajam turtui galimai bus pritaikyta papildomų apribojimų, tikėtina, dėl vengimo vykdyti nuo paminėtos dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) atsirasiančias prievoles kitiems asmenims (galimai ir prievolę sumokėti pridėtinės vertės mokestį valstybei).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės naudai 34 811,70 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą paminėtai ieškinio sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija paminėtos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei jį valdyti ir naudoti, bei atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
6. Teismas pažymėjo, jog nurodyto dydžio suma, atsižvelgiant į tai, kad reali atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma (turimas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, kreditoriniai įsipareigojimai ir pan.), atsakovei laikytina didele bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą atsakovės turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė nei 34 811,70 Eur (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė elektroniniu paštu patvirtino, jog yra gavusi ieškovės išrašytas sąskaitas bei su jomis sutinka tačiau sąskaitose nurodytais terminais neatsiskaito su ieškove. Todėl atsakovei žinant apie savo prievoles ieškovei bei gera valia jų nevykdant, neteikiant ieškovei jokių paaiškinimų, toks atsakovės elgesys suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti.
9. Teismas akcentavo, jog atsakovės piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas, todėl banko sąskaitose esančios piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais, todėl sprendė, jog pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas reikalavimo sumai, jo nekonkretizuojant (paliekant ieškovei teisę kreiptis į antstolį dėl konkretaus turto arešto), turtinės teisės, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovės piniginės lėšos, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškove, mokant mokesčius valstybei (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Senamiesčio turtas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
11. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, atsakovės vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:
11.1. nutartyje prieita prie išvados, jog geranoriškas atsakovės neatsiskaitymas su ieškove suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti, tačiau atsakovės teigimu, tai tik parodo, jog atsakovė nurodytais terminais neatsiskaito su ieškove, vėluoja atsiskaityti su ieškove; atsakovė nurodo, jog šiuo aspektu ieškovė nepateikia duomenų, jog atsakovės finansinė ir turtinė padėtis neleis įvykdyti galimo palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje;
11.2. byloje nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį apskritai, neįmanoma daryti išvados, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir dėl to gali pasunkėti galimo palankaus sprendimo įvykdymas;
11.3. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą svarbu nustatyti ne asmens turtinę padėtį ir reikalavimo dydį, o jo elgesį sąžiningumo aspektu; nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, o vien aplinkybės, kad atsakovė, kilus ginčui, yra pradelsusi mokėjimus, ar kad atsakovės finansinė situacija, ieškovės nuomone, per se nėra gera, ar kad teismui nėra žinoma tikroji atsakovės turtinė padėtis, nesudaro pagrindo spręsti atsakovės nesąžiningumo, ketinimo savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą;
11.4. nutartyje vienas iš argumentų, kuriuo vadovaujantis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra didelė ieškinio suma, tačiau atsakovės vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių (turtinė padėtis, ieškinio suma, turtinės padėties pokyčio perspektyvos, elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir kt.) visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms;
11.5. atsakovės atstovės frazė dėl „nebegalėjimo sudaryti“ sandorius yra ištraukta iš konteksto ir negali būti naudojama kaip argumentas pagrįsti atsakovės tikėtinai nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu; nebegalėjimas sudaryti sandorių visiškai nesusijęs su atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu ieškovei ir reiškia tik atsakovės vidinių procesų tikėtinus sutrikimus.
12. Ieškovė UAB „NT partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sąmoningą delsimą vykdyti ieškovės atžvilgiu prisiimtas prievoles, taip pat vengimą bendradarbiauti su ieškove visiškai teisėtai ir pagrįstai įvertino kaip aplinkybę, suponuojančią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo riziką.
14. Teigia, jog būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti savo gerą turtinę padėtį ir paneigti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Nurodo, jog ieškovė į bylą pateikė dokumentus patvirtinančius, jog atsakovė 2019 finansinius metus, t. y. paskutinįjį finansinį laikotarpį, duomenys už kurį buvo teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, baigė patyrusi net 224 634 EUR nuostolio; taip pat, jog iš esmės visi atsakovės nekilnojamojo turto objektai yra įkeisti maksimaliąja hipoteka BIGBANK AS, užtikrinant pastarojo kreditoriaus turimų (2 125 500,00 EUR dydžio) finansinių reikalavimų įvykdymą. Taigi, nurodo, jog vertinant ieškinio sumos dydį, reikia įvertinti ne tik atsakovės turimą turtą, bet ir prisiimtus įsipareigojimus.
15. Nurodo, jog nors atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, akcentuoja aplinkybę, jog jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamo turto, visgi, aptariamas turtas, įvertinus jo įkeitimą didelio masto prievolių įvykdymui užtikrinti, geros atsakovės turtinės padėties nepagrindžia (turimų prievolių bei turto santykis atskirajame skunde dėstomų teiginių apie atsakovės finansinį stabilumą nepatvirtina).
16. Nurodo, jog kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, atsakovės įmonėje pastaruoju metu dirba tik vienas darbuotojas, o tai ieškovės vertinimu, reiškia, jog į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą atsakovės mokėtinos įmokos nėra didelės, todėl šio įsiskolinimo neturtėjimas neparodo geros atsakovės turtinės padėties.
17. Teigia, kad skirtingai nei dėstoma atskirajame skunde, ieškovės ieškinyje aptarta aplinkybių visuma leidžia įžvelgti aiškų atsakovės nesąžiningumą bei tikėtiną vengimą vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą ateityje. Nurodo, jog atsakovės atstovai rodo nesąžiningą elgesį kitų asmenų atžvilgiu (pagal tarpininkavimo sutartį, iš kurios kyla UAB „Senamiesčio turtas“ skoliniai įsipareigojimai ieškovei, atsakovės vardu pasirašiusio asmens – S. P. veiksmai). Ieškovė įrodinėdama šias aplinkybes vadovaujasi publikacijų internetiniame portale www.delfi.lt informacija.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
21. Nagrinėjamu atveju, ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia papildomus įrodymus – internetiniame tinklalapyje talpintos publikacijos apie atsakovės atstovą išrašą; S. P. valdytų įmonių bankrotą patvirtinančius įrodymus; atsakovės turto perleidimą kitai, su juo susijusiai (S. P. vadovaujamai) įmonei patvirtinančius įrodymus; pranešimo apie preliminarios turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą kopiją. Ieškovė teigia, jog šie įrodymai papildomai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą bei atsakovės nesąžiningumą. Teismas, vertindamas šių ieškovės prašomų prijungti įrodymų aplinkybes sprendžia, jog ieškovės teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie įrodymai yra neprijungtini.
22. Be kita ko, atsakovė kartu su atskiruoju skundu taip pat teikia papildomus įrodymus, kuriais įrodinėja savo gerą turtinę padėtį – www.rekvizitai.lt informaciją apie atsakovės apyvartą, valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašus bei informaciją apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir priėmus skundžiamą nutartį atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į minėtą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti jos poziciją pagrindžiančius įrodymus, taigi, atsakovės įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl yra prijungtini prie bylos.
23. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo.
24. Pagal CPK 144 straipsnio nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
25. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
26. Byloje ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia įrodymais apie atsakovės nesąžiningumą, susijusį būtent su siekiu išvengti jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar poveikio savo (atsakovės) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Ieškovės argumentas dėl atsakovės atstovo galimai nesąžiningo elgesio nėra pakankamas siekiant įrodyti atsakovės nesąžiningumą būtent ieškovės atžvilgiu.
27. Teismų praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
28. Teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus sprendžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas vadovaujantis didelės ieškinio sumos, galimai prastos atsakovės turtinės padėties (neturint informacijos apie realią padėtį) aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Be kita ko, atsakovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie pagrindžia atsakovės apyvartą 2015-2018 m. nuo 100-200 tūkstančių Eur iki 500 tūkstančių – 1 milijono Eur, taip pat aplinkybes, jog atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
30. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio turtas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.