- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-2234-959/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina E. G. po sutuoktinio J. S. mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų, liudytojų S. Š.-K. bei J. B. parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimo, sutuoktuvių liudijimų kopijų, gimimo liudijimų kopijų, medicininio mirties liudijimo, VĮ „Registrų centro“ pažymos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, apmokėtų sąskaitų už butą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S., kuris 1986-10-23 buvo sudaręs santuoką su pareiškėjo motina E. G. (b. l. 7, 9-12). (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo motina E. G. (b. l. 13). Po E. G. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, nors ir yra registruotas E. G. vardu, tačiau įgytas 1992-06-25, esant registruotoje santuokoje su J. S., todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (b. l. 14). E. G. nuo 1984-04-26 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), kur, pasak liudytojų, ji ir toliau gyveno, mirus J. S., mokėjo mokesčius. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 16).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-86/2007).
Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, E. G. išreiškė savo valią priimti J. S. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.