- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1353-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00285-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) prašė teismo priteisti iš atsakovo P. V. 296,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 266,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 18 Eur žyminį mokestį, 242,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo, kad nuomotojas (pradinis kreditorius) uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ (toliau – ir UAB „Be kredito“) ir atsakovas 2021 m. vasario 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025959, kuria atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Samsung-Galaxy A12, 128GB, Dual SIM-R58NC3YN6GR, 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 26,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovui nemokant periodinių įmokų, pradinė kreditorė vienašališkai 2021 m. gegužės 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. 2021 m. birželio 16 d. atsakovui elektroniniu paštu ieškovė pranešė apie kreditoriaus pasikeitimą. Sutartimi šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Išperkamosios nuomos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ) netaikomas, o 0,5 procentų dydžio delspinigiai per dieną, paskaičiuoti už 180 dienų atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus.
3. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka – paliekant pranešimą apie įteiktinus dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui, teismas rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo P. V. 296,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 26,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,90 Eur žyminį mokestį, 131,10 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus duomenų apie ieškovės prašomos priteisti skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinį dalyje dėl nesumokėtų nuomos įmokų tenkinti. Atsakovui nepateikus duomenų apie prašomos priteisti skolos sumokėjimą, yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovei 296,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas.
6. Teismas vertino, kad yra pagrindas pripažinti, kad ginčo teisiniai santykiai kilo iš vartojimo teisinių santykių, todėl atsakovas laikomas vartotoju bei silpnesniąja sutarties šalimi. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė prašė priteisti 266,40 Eur delspinigius, skaičiuojamus taikant sutartyje numatytą 0,5 procentų delspinigių normą už 180 dienų laikotarpį. Teismas sprendė, kad 2021 m. vasario 24 d. nuomos sutartyje Nr. BK-025959, nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis laikytinas ne tik neatitinkančiu taikytino VKĮ dydžio, tačiau taip pat akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, prašomus priteisti delspinigius sumažino. Spręsdamas, koks delspinigių dydis atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė VKĮ nustatytus netesybų dydžius ir priteistinus delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 26,72 Eur (296,89 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) ir priteisė ieškovei iš atsakovo. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstas, todėl tenkino. Iš dalies, 55 procentais (pirmasis ieškinio reikalavimas tenkintas 100 procentų, antrasis – 10 procentų), tenkinus ieškinį, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai – 9,90 Eur žyminį mokestį bei 131,10 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria išspręstas delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas ir priteisti apeliantei iš atsakovo 266,40 Eur delspinigius bei 260 Eur bylinėjimosi išlaidas, o taip pat apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje sprendimo už akių prašo nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatas. Pradinė kreditorė ir atsakovas nuomos sutartimi susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą už 1 Eur. Tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, turi pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
1.2. Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 266,40 Eur iki 26,72 Eur, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus laiko vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, apeliantė delspinigius prašo priteisti tik už 180 dienų laikotarpį, atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.
1.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialaus reikalavimo. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visų jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
12. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2021 m. vasario 24 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-025959 sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas bylos procese liko pasyvus ir dėl to byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartyje numatytas netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip neproporcingas ir nesąžiningas bei jas sumažino, šį ieškinio reikalavimą patenkindamas iš dalies.
13. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas pačių santykių pobūdį ir atskirų sutarties sąlygų teisėtumą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ yra verslininkė, atsakovas – fizinis asmuo, sutartį sudaręs savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti apeliantės prašomas taikyti sutarties sąlygas.
14. Pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovą ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ siejusį teisinį santykį kvalifikuoti ne vartojimo kredito, o nuomos sutartimi. Pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ su atsakovu 2021 m. vasario 24 d. sudaryta sutartis įvardinta nuomos sutartimi, kurioje nurodoma, kad atsakovui 12 mėnesių terminui išnuomojamas kilnojamasis daiktas – telefonas Samsung-Galaxy A12, 128GB, Dual SIM-R58NC3YN6GR, atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 26,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
15. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Vadinasi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios savo esme yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Aplinkybė, kad sutartis įvardinta nuomos sutartimi, o ne vartojimo kredito sutartimi, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius reglamentuojančių reikalavimų.
16. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2021 m. vasario 24 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos specialiojoje dalyje nurodytą sutarties galiojimo laikotarpį bei pagal sutartį sumokėjus visas reikiamas įmokas, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą apeliantė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sandorio kvalifikavimą lemia sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį. Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
17. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2021 m. vasario 24 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo. Tuo tarpu, vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta. Tokia teisinė konstrukcija savo esme gali būti vertinama dirbtina, padedančia išvengti VKĮ taikymo, užslepiančia tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
18. Visos nutarties 17 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos. Konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Tokiu atveju kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų). Dėl to kyla abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria apeliantei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 17-18 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2021 m. vasario 24 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido apeliantei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2021 m. vasario 24 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi apeliantė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl to turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis.
20. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą už akių ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.