Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-10-29 · Byla Nr. A2.6.-1646-297/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
A2.6.-1646-297/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01399-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1646-297/2015(Proceso Nr. 4-13-3-01399-2015-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 29 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovei advokatei I. M., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V., teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2015 m. rugsėjo 15 d. 17.52 val. prie mokyklos-darželio „Drevinukas“, esančio Alytuje, Topolių g. Nr. 19, vairuodamas I. M. priklausančią transporto priemonę „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, be to, E. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 220 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu E. K. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Paaiškino, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo prieš metus laiko, tačiau savo automobilio neturi, todėl ilgą laiką nevairavo. Automobilį „Mazda“ jam patikėjo kaimynė I. M. iki jos anūkė grįš iš užsienio, šiuo automobiliu pradėjo važinėti tik prieš dvi savaites iki įvykio, todėl vairavimo įgūdžius jau buvo primiršęs. 2015-09-15 apie 17.50 val. jis norėjo pasistatyti automobilį „Mazda“ aikštelėje prie darželio „Drevinukas“, nes aikštelė netoli jo namų ir čia jis visada statydavo automobilį. Tą vakarą aikštelėje buvo daug mašinų, tai pastebėjo jau įvažiavęs į aikštelę, todėl teko išvažiuoti iš aikštelės atbuline eiga. Daug kartų tiesino automobilį, nes buvo sunku pravažiuoti pro sustatytas mašinas. Nepastebėjo, kad manevruodamas aikštelėje užkliudė vieną iš ten stovėjusių automobilių. Kai išvažiavo iš aikštelės, nuvažiavo į kitą kelio pusę prie namų ir ten paliko automobilį. Kad įbrėžtas jo vairuojamo automobilio „Mazda“ galinis dešinys bamperis, jis pastebėjo tik po savaitės, kuomet jį iškvietė į policijos komisariatą ir kartu su policijos pareigūnu nuėjo apžiūrėti automobilio, tada ir sužinojo apie jo padarytą eismo įvykį. E. K. pripažino, kad vairuodamas automobilį „Mazda“ ir važiuodamas atbulas, jis nebuvo pakankamai atsargus ir dėl to apgadino kitą automobilį, tačiau teigė to nepastebėjęs ir nesupratęs, priešingu atveju būtų kvietęs policiją ir nebūtų išvažiavęs iš aikštelės, todėl nesutinka su kaltinimu, kad jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Liudytoja L. B., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2015-09-15 apie 17.30 val. ji norėjo įvažiuoti į aikštelę prie mokyklos-darželio „Drevinukas“. Pamatė, kad aikštelėje pilna automobilių. Priekyje jos buvo juodos spalvos automobilis „Mazda“, kuris išvažinėjo atbuline eiga, ant šio automobilio galinio lango buvo užklijuotas „klevo“ ženklas. „Mazda“ vairuotojui sunkiai sekėsi manevruoti, jis nejautė automobilio ribų, laikėsi daugiau dešinės pusės, netilpo važiuojamojoje dalyje ir galiausiai atsitrenkė į aikštelėje stovėjusio pilkos spalvos automobilio „M. B.“ kairį sparną. Po šio smūgio automobilio „Mazda“ vairuotojas pasitaisė – ištiesino automobilį ir išvažiavo. Liudytojos teigimu smūgis buvo stiprus, nuo jo automobilis „M. B.“ net sujudėjo iš vietos. „Mazda“ automobilio vairuotojas turėjo jausti smūgį, nes jeigu būtų nejautęs, tai būtų toliau braukęs per visą stovėjusio automobilio šoną, o jis po smūgio pasitaisė ir tik po to išvažiavo. Apie eismo įvykį sukėlusį „Mazda“ automobilį liudytoja pasakė automobilio „M. B.“ vairuotojai, kai ši atėjo prie savo automobilio. Liudytoja matė, kad buvo apgadintas automobilio „M. B.“ sparnas – nubraukti dažai.

Teisme apklaustas liudytojas A. G., dirbantis Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriuje, parodė, kad pats eismo įvykio nematė, E. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nurodė, kad šį automobilį vairuoja kaimynas E. K., todėl ji buvo įpareigota E. K. pranešti, kad jis atvyktų į policijos komisariatą. Atvykęs E. K. iš pradžių nepripažino, kad kliudė kitą automobilį, tačiau tuo metu buvo atvykusi nukentėjusioji, jie abu nuėjo apžiūrėti automobilių, automobiliai buvo sustatyti šalia vienas kito, buvo pamatuoti ir apžiūrėti automobilių apgadinimai, nustatyta, kad abiejų automobilių apgadinimai yra viename aukštyje. Tuomet E. K. sutiko, kad galimai jis kliudė automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko, kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, aiškino, kad nejautė smūgio.

E. B., automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos rašytiniai paaiškinimai (b. l. 7, 9) patvirtina, kad 2015-09-15 apie 17.15 val. ji atvažiavo automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę prie darželio „Drevinukas“, esančio Topolių g. 19, Alytuje, ten palikusi automobilį nuėjo į darželį, o grįžusi pastebėjo, kad apgadinti jos automobilio priekinis bamperis ir priekinis kairys sparnas. Apie įvykį pranešė policijai. Nurodė, kad prieš nueidama matė aikštelėje keistai manevruojantį automobilį „Mazda“ tamsios spalvos, užfiksavo jo valstybinio numerio raides (duomenys neskelbtini). 2015-09-18 šį automobilį pastebėjo prie Topolių gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), įsidėmėjo, kad jo valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini)

Alytaus apskrities VPK pareigūno R. T. 2015-09-15 tarnybiniame pranešime (b. l. 2) nurodyta, kad 2015-09-15 apie 17.38 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti prie Topolių gatvės namo Nr. 19, Alytuje, kur automobilių stovėjimo aikštelėje įvykęs techninis autoįvykis. Nuvykus nurodytu adresu, buvo rastas automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja E. B. paaiškino, kad automobilį paliko stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į darželį „Drevinukas“ pasiimti sūnaus, o grįžusi pastebėjo, kad apgadinti jos automobilio priekinis bamperis ir priekinis kairys sparnas. Taip pat E. B. paaiškino, kad nueidama į darželį, pastebėjo šalia savo automobilio keistai manevruojantį automobilį „Mazda“, kurio valstybinio numerio raidės yra BZR. Autoįvykio vietoje buvo atlikti reikiami matavimai bei nufotografuotas automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3) matyti, kad prie pastato Topolių g. 19, Alytuje, rastas apgadintas automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. B., automobilio vairuotoja E. B..

Iš nuotraukų (b. l. 4-6) matyti, kad automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti priekinis bamperis ir kairys sparnas, o automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės bamperis; abiejų automobilių apgadinimų aukščiai sutampa.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir tai nulėmė transporto priemonės „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo E. B., sugadinimą. Pagal KET 101 p. reikalavimus vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. E. K., važiuodamas atbuline eiga, nevykdė pareigos imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad nekliudys stovinčio svetimo automobilio ir jį sugadino, tuo būdu kito asmens turtui buvo padaryta žala. Tokie E. K. veiksmai atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo požymius. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole šis ATPK straipsnis nenurodytas, tačiau toks protokolo trūkumas nelaikytinas esminiu, nes protokole yra nurodytos eismo įvykio faktinės aplinkybės, taigi, administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, nustato, kad E. K., sukėlęs eismo įvykį, padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

KET 219.1 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Pagal KET 220 p., jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, kad patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

E. K. teismo posėdyje aiškino, kad važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti kitą stovintį automobilį, tačiau teigė nepajautęs smūgio, todėl neigė sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio. Vertinant šių E. K. paaiškinimų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingas dėmesys suteikiamas kitų byloje apklaustų asmenų parodymų analizei bei rašytinei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagai (Kauno apygardos teismo 2015-08-11 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015).

Nagrinėjamu atveju E. K. paaiškinimai, jog smūgio jis nepajuto, yra paneigti kitais objektyviais duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta betarpiškai eismo įvykį mačiusi L. B. parodė, kad ji matė, kaip E. K., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio net sujudėjo; liudytoja suprato, kad E. K. pajautė, jog kliudė kitą automobilį, nes jis po smūgio pasitaisė – ištiesino automobilį ir tik tuomet išvažiavo. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ją su E. K. sieja konfliktiniai, priešiški santykiai, kurių pagrindu L. B. turėtų suinteresuotumą neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, šios liudytojos parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, analogiškas kaip ir teisme išdėstytas įvykio aplinkybes ji nurodė ir savo 2015-09-21 rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).

Teismas neturi pagrindo netikėti ir administracinio teisės pažeidimo medžiagos tikrumu, patikimumu bei pareigūnų užfiksuotais faktiniais duomenimis, o būtent po įvykio atsiradusiais automobilių apgadinimais ir aplinkybių vertinimais. Iš byloje esančių automobilių „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra aiškiai matomi, pakankamai gilūs, padaryti pažeidžiant dažų sluoksnį, yra slystamojo pobūdžio, todėl akivaizdu, jog toks susidūrimas negalėjo būti nejuntamas ir negirdimas; automobilių apgadinimai yra viename aukštyje, kas patvirtina būtent šių automobilių susidūrimą.

Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K., kaip rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, vis tik turėjo pastebėti ir jausti kontaktą su kitu automobiliu, kuris, įvertinus byloje pateiktus duomenis, buvo pakankamai stiprus. Tokiu būdu jis, žinodamas KET reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis ir kad tokioje situacijoje privalu sutarti su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu dėl eismo įvykio aplinkybių, užpildant eismo įvykio deklaraciją, arba iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie E. K. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į E. K. padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad E. K. suprato savo elgesio neatsakingumą ir nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, kas lengvina atsakomybę, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. K. dirba, tačiau jo darbo užmokestis yra tik 140 Eur, kitų pajamų neturi. Administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta minimali 28 Eur bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 500 Eur bauda ir sankcijoje privalomai nustatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trejų metų terminui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 str. 2 d. nustatytas taisykles.

E. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinį prašymą paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per vienerių metų laikotarpį, nes dėl sunkios turtinės padėties jis neišgali iš karto sumokėti visą baudą. Pagal ATPK 313 str. 3 d. nuostatas pareigūnas (organas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Byloje nustatyta, kad E. K. dirba, tačiau jo gaunamos pajamos tėra 140 Eur per mėnesį, kitų pajamų ir turto jis neturi, gyvena su motina, kuri gauna minimalų atlyginimą, tėvai išsituokę, tėvas materialiai nepadeda. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl sunkios turtinės padėties E. K. neišgali sumokėti visą baudą ATPK 313 str. 1 d. nustatytu terminu, todėl yra pagrindas baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, nustatytinas trumpesnis jos mokėjimo dalimis laikotarpis, nei prašo E. K., tai yra dešimties mėnesių laikotarpis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., 313 str. 3 d., teisėja

nutaria:

E. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 Eur baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., skirti 500 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti E. K. galutinę subendrintą nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

E. K. paskirtos 500 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per 10 mėnesių laikotarpį, įpareigojant pažeidėją kas mėnesį sumokėti po 50 Eur (penkiasdešimt eurų), pirmą įmoką padaryti per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.6.-1646-297/2015.Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.