Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-517-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A17.-4718-865/2019Nutarimas · 2019-09-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-517-576/2019Nutartis · 2019-11-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
AN2-517-576/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03971-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-517-576/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03971-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13.; 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo N. S. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo byla, jam nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjas D. V. 2019 m. rugpjūčio 30 d. N. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad N. S. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.32 val. žinomai melagingai paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Bendrasis pagalbos centras) ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), jo uošvienė dabar galimai vartoja alkoholį ir neprižiūri 4 metukų anūkės. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė Z. S., kuriai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 0.00 promilių girtumo laipsnis. Anūkė S. S. (5 metai) buvo kartu su močiute Z. S., kuri paaiškino, jog jos dukra su anūkės tėvu nesutaria, todėl jis melagingai kvietinėja policiją.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla N. S. atžvilgiu nutraukta, jam nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė, kad iš bylos duomenų matyti, jog N. S. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes jam buvo neramu dėl mažametės dukros, kadangi ji galimai buvo prižiūrima neblaivios močiutės. Teismo vertinimu, Bendrojo pagalbos centro operatorius privalo vadovautis Bendrojo pagalbos centro nuostatais, kurių 11.2, 11.3, 11.4 ir 11.13 punktuose numatyta, jog Bendrojo pagalbos centro operatorius priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymus bei nustato teiktinos pagalbos poreikį, atlieka operatyvų pajėgų valdymą ir t. t. Teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad šiuo atveju byloje netinkamai nustatyta, kad N. S. padarė administracinį nusižengimą, kadangi iš jo paties parodymų ir byloje fiksuotų duomenų matyti, jog jis galimai įtarė, kad duktė gali būti nesaugioje aplinkoje ir prašė išsiaiškinti pareigūnų situaciją. Jo veiksmuose nėra tyčios piktybiškai kviesti melagingai policijos pareigūnus ir trukdyti policijos darbą, asmuo nieko nemelavo, iš karto nurodė, jog galimai duktė nesaugi, galimai girtaujama. Asmuo, nebūdamas teisininku, negali įvertinti, ar kvietimas nepagrįstas ar pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, jog N. S. atžvilgiu 2016 m. lapkričio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam smurtavus prieš žmoną. Sutuoktiniai 2019 m. balandžio 13 d. išsiskyrė. Buvusi jo žmona D. S. 2019 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą dėl to, kad N. S. telefoninio pokalbio metu grasino jai susidorojimu. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo tikslinamos aplinkybės su N. S., kuris, sužinojęs, kad jo buvusi sutuoktinė kreipėsi į policiją, ir galimai turėdamas tikslą pakenkti, 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad jo uošvienė dabar galimai vartoja alkoholį ir neprižiūri 4 metukų anūkės. Jis, neturėdamas pakankamo pagrindo ir visiškai neįsitikinęs, kad jo vaiko akivaizdoje yra padarytas ar buvo daromas pažeidimas, be pagrindo kvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę į įvykio vietą jokių pažeidimų nenustatė. Duomenų apie Z. S. patraukimą administracinėn atsakomybėn per paskutinius 1 metus nėra. Adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo registruoti 3 įvykiai, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 16 d. – 2 įvykiai dėl to, kad pranešėjai skambino buvęs vyras ir grasino fiziniu susidorojimu, 2019 m. rugpjūčio 21 d. registruotas pranešimas dėl netinkamai prižiūrimų vaikų.

3.2. Tuo pačiu apeliaciniame skunde nurodyta, kad N. S. turėjo galimybę asmeniškai įsitikinti, kad jo vaiko akivaizdoje vartojami alkoholiniai gėrimai, ir tik tuomet kreiptis pagalbos, o ne vadovautis spėlionėmis. Jis galėjo pats paskambinti močiutei, kreiptis į artimus žmones, siekiant patikrinti, ar nurodytame bute nėra girtaujama, ir tik tada skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Komisariato pareigūnai kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, siekdami gauti įvykio garso įrašą. Iš garso įrašo girdėti, kad N. S., kalbėdamas su operatore, nebuvo įsitikinęs dėl jo mažamečio vaiko atžvilgiu padaryto pažeidimo, operatorei paklausus, ar jis skambino seneliams, jis nurodė, kad tą dieną niekam neskambino ir tik įtaria, kad močiutė gali vartoti alkoholinius gėrimus.

3.3. Institucijos vertinimu, teismas netinkamai nustatė, kad N. S. veiksmuose nėra tyčios. Iš bylos medžiagos susidaro įspūdis, kad N. S. tikslas buvo pakenkti vaiko motinai ir jo giminėms, N. S. numatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti atsakomybės.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės yra prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir nubausti N. S.. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą, vertina, kad pirmosios instancijos priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6. ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Asmuo gali būti baudžiamas už normalaus specialiųjų tarnybų darbo sutrikdymą, o būtent už piktybiškus, melagingus iškvietimus, eikvojančius specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančius sąlygas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. AN2-180-654/2019).

7. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad N. S. veiksmuose, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tyčios nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdyje N. S. paaiškino, kad pokalbio su vyresniąja dukterimi metu ji jam nurodė, kad mažoji duktė yra palikta pas senelius, kad močiutė šiuo metu yra išėjusi. Jo teigimu, dukterų senelis yra alkoholikas, todėl jis sunerimo, kad mažoji duktė yra nesaugioje aplinkoje, palikta su išgeriančiu seneliu. Nuvykus pareigūnams, močiutė buvo grįžusi, būtent jie ją ir patikrino, tačiau senelio, su kuriuo buvo palikta jo mažoji duktė, niekas netikrino. Paskambinus pažįstamai socialinei darbuotojai, ji jį informavo, kad vaikų teisių specialistai jau nedirba, todėl pasiūlė skambinti policijai, kuri yra įpareigota tikrinti informaciją. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad N. S. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jo uošvienė dabar galimai vartoja alkoholį ir neprižiūri 4 metukų anūkės. Pranešėjas dabar ne vietoje ir prašo patikrinti (b. l. 4). Iš byloje esančio N. S. rašytinio paaiškinimo matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d., jam kalbėjus su vyresniąja dukra, jis suprato, kad namuose, kur palikta mažametė jo duktė, yra galimai piktnaudžiaujama alkoholiu (ne pirmą kartą). Pasikonsultavęs su pažįstama vaikų teisių darbuotoja, nusprendė skambinti į policiją, kad patikrintų (b. l. 5). Sutiktina su pirmosios instancijos teismas išvada, kad N. S. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nepateikė išvados apie girtavimą ir vaiko nepriežiūrą, jis nurodė, jog galimai dukra nesaugi, galimai girtaujama. Šiuo konkrečiu atveju N. S. paskambinęs nurodė, jog jo nėra vietoje ir prašė patikrinti, taigi tai negali būti vertinama kaip policijos pajėgų atitraukimas nuo joms iškeltų uždavinių vykdymo. Be to, tyčios nebuvimą patvirtina ir apeliaciniame skunde minimas garso įrašas, kuriame, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, girdėti N. S. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore, tačiau, pasak Institucijos, jame fiksuota, kad N. S. nebuvo įsitikinęs dėl jo mažamečio vaiko atžvilgiu padaryto pažeidimo, atitinkamai jis kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, prašydamas patikrinti informaciją, kurią jam suteikė vyresnioji dukra telefonu. Išklausius minėtą garso įrašą, nustatyta, kad N. S. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog paskambino, nežinodamas, kur kreiptis, kadangi jo nėra Vilniuje, mažametė duktė palikta su seneliais, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, jis įtaria, kad jie gali vartoti alkoholį, neprižiūrėti vaiko. Jam kaip tėvui neramu, seneliai su juo nekalba, todėl jis jiems neskambino. Taigi N. S. veiksmuose ne tik nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, tačiau paskambinęs jis nenurodė, kad jo uošvienė (kaip nurodyta protokole) galimai girtauja, apskritai jis kreipėsi, norėdamas pagalbos, nurodydamas, kad senelių namuose palikta mažametė duktė yra galimai neprižiūrima ir ten galimai yra girtaujama. Atitinkamai daryti išvados, kad N. S., skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašydamas pagalbos, žinojo, jog praneša melagingą informaciją, teismas negali. Asmens baudimas už nurodytas galimai egzistuojančias aplinkybes sukeltų prielaidas bausti asmenis kaskart nepasitvirtinus jų nurodytai informacijai arba nustačius, kad pagalba nebuvo reikalinga, ir įpareigotų asmenis kreiptis pagalbos tik nesant jokių abejonių dėl pagalbos būtinumo.

8. Be kita ko, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad N. S. būtų skambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą dėl analogiškos situacijos. Atitinkamai daryti išvados paremtos prielaidomis, kad N. S. keršija buvusiai sutuoktinei už 2019 m. rugpjūčio 16 d. parašytą pareiškimą, teismas negali. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ar policijos pareigūnai su juo susiekė iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., ar po 2019 m. rugpjūčio 21 d., ar apskritai susisiekė, teismas duomenų neturi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad nežino apie jo atžvilgiu atsisakytą pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenys, susiję su 2016 m. pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo nutrauktus sutuoktiniams susitaikius, šiuo konkrečiu atveju gali turėti įtakos tik buvusių sutuoktinių santykių vertinimui, tačiau jokiu būdu negali pagrįsti galimai melagingo policijos pareigūnų iškvietimo.

9. Apibendrinant pažymėtina, kad teismų praktikoje formuojama, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju nėra galimybių pašalinti Institucijos prielaidų dėl tyčinio ir sąmoningo melagingo policijos iškvietimo, todėl N. S. negali būti baudžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja (parašas) Nida Vigelienė