- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1-15-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00072-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- T. A.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2018-03-25 apie 04.42 val., Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. 7, viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Golden Room“ durų, po įvykusio konflikto tarp T. A. ir J. Ch. P. IV, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia tris kartus kumščiu sudavė T. A. į kaklą, dėl ko pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros, suklupo ant laiptų ir jais nusirideno. Po to J. G. vieną kartą sudavė kumščiu T. A. į veidą ir taip padarė poodines kraujosruvas dešiniame paakyje ir dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje bei emalio ribose nuskėlė 21 danties vainiko kraštą ir šiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu J. G. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2018-03-25 su žmona, leidžiantis laiptais žemyn iš naktinio klubo „Golden room“, išgirdo garsą. Kieme pamatė T. K. gulintį ant žemės, o pakėlęs galvą pamatė, kaip T. A. suduoda smūgius (duomenys neskelbtini) legionieriui (t. y., J. Ch. P. IV). Norėjo užkirsti kelią rasistiniam išpuoliui, todėl užbėgo laiptais ir sudavė smūgius T. A.. Tačiau negali patvirtinti, ar tikrai pataikė T. A.. Nukentėjusiojo nenustūmė laiptais, jie patys jais nusirideno. Mano, kad tai abipusė kaltė. Paaiškino, kad kai užbėgo laiptais į viršų legionierius jau buvo pasišalinęs. Konfliktas tarp legionieriaus ir T. A. jau buvo pasibaigęs, o T. A. legionieriaus nebandė vytis. Kai vyko konfliktas žmonės dar iš klubo nesiskirstė, todėl nepripažįsta, kad sutrikdė viešąją tvarką. Nors sudavė tris smūgius, labai abejotina, kad pataikė T. A., kurio ūgis didesnis, o kaltinamasis buvo vienu laipteliu žemiau.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. A., atsakydamas į teisėjos klausimus dėl civilinio ieškinio, patvirtino, kad jokių prašymų šiuo klausimu neturi ir jokių turtinių ir (ar) neturtinių reikalavimų kaltinamojo atžvilgiu neketina reikšti. Parodė, kad 2018-03-25 išeidamas iš naktinio klubo „Golden room“ pamatė, kaip T. K. buvo nustumtas nuo laiptų. Nusileidęs prie durų pamatė, kad tai padarė legionierius – J. Ch. P. IV. Pamatęs, kad jo draugas guli ant žemės, o legionierius eina link jo ir kažką šaukia angliškai, jis sudavė jam smūgius. Sudavus J. Ch. P. IV keletą smūgių, jis užgriuvo tarpduryje ant nukentėjusiojo. Priėjęs apsaugos darbuotojas pakėlė J. P. nuo jo. J. P. pasišalino iš kiemo. Apsaugos darbuotojui sakė, kad reikia pagalbos, nes sužalotas draugas. Tada laiptais pribėgo J. G. ir šaukdamas, ką čia prieš savus šokinėji, sudavė tris smūgius į veidą. Smūgiai buvo taiklūs. Nukentėjusiajam sutriko orientacija. Kada nuskilo dantis negali pasakyti. Smūgiai į akį buvo tokie, kad akis pradėjo tinti. Su J. G. nusirideno nuo laiptų. Nukentėjusysis buvo išgėręs, girtumas nustatytas lengvas, todėl atmintis neturėjo sušlubuoti. Atsistojęs gatvėje bandė padėti T. K., bandė padėti ir G.. Su ja bandė kviesti greitąją pagalbą. Kadangi nukentėjusiojo telefonas buvo išsikrovęs, tai pagalbą kvietė G.. G. bandė sužinoti adresą iš apsaugos darbuotojo A. Z., kuris laikė J. G.. A. Z. nepasakė adreso tik stūmė juos šalin nuo savęs. Greitoji pagalba sakė, kad atvyks už pusvalandžio, todėl V. G. iškvietė taksi. Po to J. G. atsistojęs vėl puolė nukentėjusįjį ir sudavė smūgius į tą pačią akį. Jis vėl lengvai apsvaigo. Kai atvyko taksi jis įkėlė T. K. į taksi ir su J. G. žmona nuveža į priimamąjį. V. G. dar sakė, kad jeigu jos vyras yra asilas tegu ten ir lieka muštis su visais iš eilės. Ji išvyko su tuo pačiu taksi, o nukentėjusysis liko su T. K. priimamajame. Po to į priimamąjį atvyko policija, kuri nustatė girtumus. Apsauginis laikė J. G., kad daugiau nebūtų smurto mano atžvilgiu. J. G. veiksmai rodė, kad jis priešiškai buvo nusitaikęs jo atžvilgiu. Jis paleistas dar sudavė jam smūgius. Po kelių dienų J. G. jai paskambino ir atsiprašinėjo. Jis teigė, kad dėl buvusio girtumo neprisiminė, kas įvyko. Tik po paviešintos žurnalistų informacijos jis apie tai sužinojo. Kadangi po šitų prašymų sekė kitas prašymas, kad atsiimtų pareiškimą, nes kitaip kitoje byloje jis su savo žmona liudys prieš jį. Todėl jis pareiškimą policijoje atsiėmė. Patikslino, kad jo veiksmus 2018-03-25 nulėmė, tai, kad jo draugas T. K. buvo numestas nuo laiptų, o J. Ch. P. IV ėjo link jo agresyviai nusiteikęs. Dėl smūgių sudavimo jis apgailestauja.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad su vyru išeidami iš naktinio klubo pastebėjo, jog nukrenta žmogus nuo laiptų. Prasidėjo chaosas ir panika. T. K. pažinojo, kažkur buvo prasilenkę. V. G. puolė prie vyro, kuris nukrito (t. y., T. K.), o jos vyras – J. G. nubėgo ginti juodaodžio nuo T. A.. Po to įvyko buvo apsistumdymas. Konflikto metu, buvo ji, V. G., jos vyras – J. G., T. K., T. A. ir apsaugos darbuotojas (A. Z.). Kada apsaugos darbuotojas atsirado lauke, ji nepastebėjo. Ji paskambino į greitąją pagalbą. Bandė savo vyrą sulaikyti fiziškai, bet sulaikyti nepavyko. Jos vyrą laikė A. Z., nes nenorėjo, kad jis toliau konfliktuotų. J. G. tuo momentu buvo įsiaudrinęs. Nepamena, ar J. Ch P. IV buvo ir tuo metu, kai vyko muštynės. Jos vyras, J. G., nėra konfliktiškas. Tačiau jei, jos sutuoktinis, nebūtų puolęs T. A., situacija būtų išsisprendusi daug ramiau.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Z. parodė, kad 2018-03-25 dirbo naktiniame klube „Golden Room“, esančiame Dariaus ir Girėno g. 7, Šilutės m. Apie 04.30 min., būdamas klubo patalpose, išgirdo, jog lauke, prie įėjimo, vyksta konfliktas. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kaip juodaodis vyriškis ant laiptų prispaudė kitą vyrą ir pribėgęs ėmė juos skirti, tuomet juodaodis vyras išsilaisvino ir pasišalino. Papildomai paaiškino, kad skundų dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, nebuvo gauta. Ar buvo sutrikdyta vieša tvarka, negali pasakyti. Klubo prieigos yra filmuojamos vaizdo kamera, todėl viskas atsispindi vaizdo įraše.
Kiti bylos duomenys
2018-03-25 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – foto lentelėse užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – Šilutės m. Dariaus ir Girėno g. 7, šaligatvis prie naktinio klubo „Golden Room“, prieiga prie jo, laiptai bei jų atbraila. (b. l. 15, 17-21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-03-30 išvadoje Nr. G 567/2018(03) nurodyta, kad T. A. dėl poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje ir dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje bei emalio ribose nuskelto 21 danties vainiko krašto padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42).
Dar vienoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-04-03 išvadoje Nr. G 571/2018(03) nurodyta, kad J. G. (kuris apžiūrėtas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje – 2018-03-30, 21.59 val., ir 2018-04-03, 11.40 val. teismo medicinos ekspertės) J. G. pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus nustatyta kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose ir dešiniajame sėdmenyje, nosikaulių lūžiai. Šie sužalojimai dėl nosikaulių lūžių visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 98, 99).
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta naktinio klubo „Golden Room“ administracijos pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, darytu nuo 2018-03-25, 04.30 val. iki 05 val., kuriame užfiksuotas vaizdas prie naktinio klubo įėjimo – išėjimo durų: laiptai, vedantys į naktinio klubo patalpas bei dalis Dariaus ir Girėno gatvės:
– iš naktinio klubo patalpų į lauką išeina T. K., kuris laiptų viršuje kalbasi mobiliuoju telefonu (04:41:23 val.);
– T. K. ketina įeiti į naktinio klubo patalpas, tačiau tarpduryje susitinka su J. Ch. P. IV, taip pat tuo pačiu metu iš naktinio klubo išeina vyras su moterimi. T. K. kalbasi su J. Ch. P. IV laiptų viršuje (04:41:40 val.);
– J. Ch. P. IV staiga rankomis pastumia T. K., šis nuo pastūmimo nukrenta nugara žemyn nuo laiptų pakylos ant gatvės(04:41:57 val.);
– kilus sąmyšiui iš naktinio klubo išėjęs vyriškis (T. A.) sukonfliktuoja su J. Ch. P. IV ir pastarajam suduoda du smūgius į veido sritį, asmenys pasitraukia iš vaizdo fiksavimo trajektorijos (04:42:06 val.);
– J. Ch. P. IV išbėga iš naktinio klubo į lauką ir pasišalina iš įvykio vietos (04:42:14 val.);
– apsaugos darbuotojas – A. Z. laiko vyrą (T. A.), kuris sudavė smūgius J. Ch. P. IV, pribėga kita vyras (J. G.) ir suduoda kumščiais tris smūgius T. A. į veidą (04:42:20 val.);
– besimušantys tarpusavyje asmenys nulipo į laiptų apačią, kur A. Z. juos išskiria, J. G. laiko, spausdamas žemyn, prie laiptų, T. A. vaikščioja šaligatviu (04:42:27 val.);
– A. Z. paleidžia J. G. ir eina prie T. K., J. G. atsistoja, nustumia jį bandančią sulaikyti moterį (V. G.), prieina prie T. A. ir kumščiu suduoda smūgį šiam į veidą, suduoda smūgį į veidą jį bandančiam sulaikyti A. Z., T. A. suduoda smūgį J. G. ir jiedu mušasi tarpusavyje (04:44:56 val.) (b. l. 63-66).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-26 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 ir kt. ).
Kaltinamasis susidariusią situaciją vertino, kaip privatų konfliktą tarp pažįstamų asmenų (neginčydamas paties konflikto ir fizinio smurto panaudojimo faktų), todėl, jo vertinimu, nebuvo sutrikdyta nei visuomenės rimtis, nei tvarka. Su tokia gynybine pozicija teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą buvo įtrauktas ir pašalinis asmuo. Be kaltinamojo sutuoktinės (V. G.) į kofliktą įsikišo ir A. Z.. Apklausiamas teisme liudytojas A. Z. parodė, kad įsikišo į konfliktą, todėl būdamas klubo patalpose, išgirdo, jog lauke, (prie klubo įėjimo), vyksta konfliktas, taip pat patvirtino, kad teko konfliktuojančias puses išskirti. Taigi, mažiausiai vienas pašalinis žmogus dėl kaltinamojo veiksmų buvo priverstas įsikišti, todėl tokie veiksmai neabejotinai laikomi peržengiančiais privataus konflikto ar ginčo ribas. Vien tai, kad kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoju apklaustas A. Z. viena kitą žino („pažįsta iš matymo“), nereiškia, kad išnyksta ginčo viešasis (atviras) pobūdis ir jis neperžengia privatumo ribų. Teismui taip pat nekyla abejonių dėl J. G. veikimo tyčia. Nors teisimajame posėdyje kaltinamasis aiškino, jog savo veiksmais siekė užkirsti kelią rasizmui bei tokiu būdu bandė apginti krepšinio klubo legionierių, J. Ch. P. IV, ši jo gynybinė versija neįtikina. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo jau tuomet, kai T. K. buvo nustumtas nuo laiptų ir gulėjo ant šaligatvio, o J.Ch. P. IV jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos – naktinio klubo prieigos (vaizdo įrašas, b. l. 66 [~ 04:42:20 val.]), kaltinamojo veiksmai buvo aktyvūs, jis jų nesustabdė ir tada, kai aiškiai suprato, jog į konfliktą įsikišo ir pašalinis asmuo, o jo sutuoktinė stebi situaciją. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tyčiai konstatuoti nebūtina nustatyti, jog kaltininkas savo veiksmus suvokė būtent taip, kaip tai apibrėžia baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės mokslo nuostatos. Šiuo gi atveju, J. G., turėdamas gyvenimiškos patirties, negalėjo nesuprasti, kad tokiu būdu jis elgiasi netinkamai. Minėta, kad konfliktas įvyko naktinio klubo prieigoje, į kurią bet kada galėjo ateiti pašaliniai asmenys, įvykusį konfliktą (muštynes) matė naktinio klubo darbuotojas, kuris buvo priverstas nutraukti savo įprastinę veiklą ir bandė raminti konflikto dalyvius. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo pradėto konflikto pobūdis, eiga bei atomazga (kaltinamasis J. G. buvo paliktas vienas prie naktinio klubo, o kiti asmenys, t. y., nukentėjusysis T. A. ir kaltinamojo sutuoktinė V. G. taksi automobiliu išvyko į gydymo įstaigą, ieškoti pagalbos nuo laiptų nustumtam asmeniui (T. K.), patvirtina, jog kaltinamasis suvokė pažeidžiantis viešąją tvarką ir taip elgtis norėjo, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad šio konflikto metu ir pats J. G. patyrė sveikatos sutrikdymą (b. l. 98-99), reikšmės kvalifikuojant J. G. veiką neturi. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-11 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018 12 punktą).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamojo J. G. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Nagrinėjamu atveju taikyti kaltinamajam BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kaip to teisiamojo posėdžio metu prašė jo gynėjas, nėra jokio pagrindo.
Pagal BK straipsnio nuostatas padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė. Nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti J. G. veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra. J. G. aktyvius smurtinius veiksmus, nukentėjusiajam sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir specialisto išvada (b. l. 42), atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Jis nukentėjusiajam sudavė net tris smūgius į pavojingą kūno sritį ir, kaip sąmoningas asmuo, turėjo suprasti, kad tokiu smurtiniu elgesiu mažiausiai sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir (ar) net sunkesnes pasekmės. Taigi J. G. veika ne tik draudžiama įstatymo ir atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, ja dar kėsintasi į baudžiamojo įstatymo saugomą vieną svarbiausių teisinių gėrių – kito asmens sveikatą. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.
Dėl bausmės skyrimas
Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta tokia sankcija – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas atsižvelgia į kaltinamojo J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 82-86, 87), registruotas psichikos sveikatos centro apskaitoje, į priklausomybės ligų kabineto apskaitą nėra įtrauktas (b. l. 78), yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją, nuo 2013-11-21 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra šios bendrovės vadovas bei vienintelis akcininkas, 2018-04-20 charakteristikoje (kurią, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, parengė šios bendrovės buhalterė) charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 72, 75).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 ir 2 dalis), sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra alkotesterio kvito, kuriuo kaltinamajam būtų nustatytas girtumas, tai nepaneigia aplinkybės, jog nusikalstamos veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog neblaivumas nebūtinai turi būti patvirtintas tik remiantis alkotesterio parodymais (žr. pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Kaltinamasis patvirtino ir neneigė, kad nusikalstamą veiką padarė pavartojęs alkoholio ir nors apklausiamas teisme išreiškė abejonę dėl alkoholiu įtakos jo elgesiui, nurodė, kad gal ir blaivas būtų analogiškai pasielgęs, tačiau teismo vertinimu, tokie jo teiginiai yra aiškiai formalūs ir jais visiškai nepagrįstai siekiama eliminuoti alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas pripažįsta paminėtą aplinkybę sunkiančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo ar kitų pretenzijų nereiškė.
Išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios dydis nustatytinas, atsižvelgiant aukščiau aptartas aplinkybes, parenkant draudimą ir įpareigojimą, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-106), paliktina galioti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant lankytis naktiniuose klubuose ir įpareigojant dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.