Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 27 nuosprendžio, kuriuo pastaroji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 233 str. ir jai paskirta bausmė:

- pagal BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio A. N.) 100 MGL (3766 EUR) dydžio bauda;

- pagal BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio R. B.)100 MGL (3766 EUR) dydžio bauda;

-pagal BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio F. M.) 100 MGL (3766 EUR) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. M. paskirta galutinė bausmė 180 MGL (6778,80 EUR) dydžio bauda, kurią ji per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteista už tai, kad ji veikdama tiesiogine tyčia, siekdama, kad nukentėjusysis A. N. duotų melagingus parodymus Utenos vyriausiajame policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. M. buvo pareikšti įtarimai įvykdžius nusikalstamas veikas, o šių melagingų parodymų pagrindu ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės, darė poveikį nukentėjusiajam A. N. – 2014 m. rudenį, tiksli data ir laikas nenustatyti, kelis kartus paskambinusi A. N. į jam priklausančio mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei susitikusi su juo (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bei ties parduotuve ,, (duomenys neskelbtini)’’, esančia (duomenys neskelbtini), J. B. g. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad pagal jos turimus vekselius perduos jo įsiskolinimo išieškojimo vykdymą antstoliui, įkalbinėjo jį ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams duoti melagingus, jos teisinei padėčiai naudingus parodymus.

Be to, ji nuteista už tai, kad veikdama tiesiogine tyčia, siekdama, kad nukentėjusioji R. B. duotų melagingus parodymus Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje G. M. buvo pareikšti kaltinimai įvykdžius nusikalstamas veikas, o šių melagingų parodymų pagrindu ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės, darė poveikį nukentėjusiajai R. B. - 2016-07-15, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) sankryžos, ji žadėdama anuliuoti antstolio L. J. vykdomo R. B. įsiskolinimo išieškojimą, įtikinėjo ją paneigti jos 2016-07-15 Utenos rajono apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) duotus ją kaltinančius parodymus ir duoti melagingus, jos teisinei padėčiai naudingus parodymus, o taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, sistemingai laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2016-09-19 iš jai priklausančių mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambindama ir rašydama trumpąsias SMS žinutes R. B. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) įkalbinėjo ją susitikti ir pasikalbėti, o pastarajai sutikus, šio laikotarpio tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, atvykusi jai priklausančiu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) R. B., o taip pat tą pačią dieną apie 15 val. mobiliojo ryšio telefonu skambindama R. B., apeliuodama į jų draugiškus santykius bei žadėdama anuliuoti antstolio L. J. vykdomo R. B. įsiskolinimo išieškojimą, įtikinėjo ją paneigti jos 2016-07-15 Utenos rajono apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) duotus ją kaltinančius parodymus, jog G. M. ją apgavo ir skolino pinigus jai su procentais ir duoti melagingus, jos teisinei padėčiai naudingus, parodymus.

Be to, ji nuteista už tai, kad veikdama tiesiogine tyčia, siekdama, kad liudytojas F. M. duotų melagingus parodymus Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje G. M. buvo pareikšti kaltinimai įvykdžius nusikalstamas veikas, o šių melagingų parodymų pagrindu ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės, darė poveikį liudytojui F. M. - laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. sistemingai, iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambindama ir rašydama SMS trumpąsias žinutes F. M. į jam priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį , kviesdama jį susitikti, o 2016 m. vasaros metu, tikslesnė data nenustatyta, jos pakviestam F. M. atvykus į sodybą, esančią Utenos r., Sudeikių sen., prašė jo ,,padėti’’ bei po trijų savaičių, tiksli data ir laikas nenustatyti, tęsdama nusikalstamą veiką, jai priklausančiu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykusi prie F. M. darbovietės AB ,, (duomenys neskelbtini)’’, esančios(duomenys neskelbtini), žadėdama atiduoti F. M. iš jo priteistą jos atžvilgiu civilinėje byloje 5 300 Eur sumą, įtikinėjo jį, kad jis pakeistų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotus parodymus ir teismo posėdžio metu duotų melagingus, jos teisinei padėčiai naudingus parodymus, o būtent - jog ji jam skolino pinigus be procentų ir kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys jo prašė melagingai liudyti jų naudai, bei padavė jam lapą su jame surašytu tekstu, kurio esmė buvo melagingai nurodyti, kad G. M. skolino jam pinigus be procentų ir nurodė, kad šiuos melagingus parodymus jis turi duoti teisme. F. M. sutikus duoti jos teisinei padėčiai naudingus parodymus, ji, tęsdama nusikalstamą veiką, iki 2016-11-09 sistemingai mobiliuoju telefonu skambindavo F. M. ir primindavo, kad jis privalo duoti melagingus parodymus teisme, t. y., nurodyti, kad ji jam skolino pinigus be procentų. Tęsdama nusikalstamą veiką, G. M. 2016-11-09, apie 14 val., pasikvietusi F. M. į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis 2016-11-09 teisme savo duotus melagingus parodymus apie tai, kad ji jam skolino pinigus be procentų, turi patikslinti, dar kartą juos užtvirtinti teisme ir, padavusi jam lapą ir jai diktuojant, liepė F. M. susirašyti paaiškinimą teismui, kurio esmė buvo melagingai nurodyti, kad ji skolino jam pinigus be procentų, bei nurodė jam senkančią dieną nueiti į Utenos rajono apylinkės teismą ir perskaityti šiuos melagingus parodymus arba pateikti šį tekstą teismui, bei, tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-11-10 ryte, prieš įvyksiantį teismo posėdį Utenos rajono apylinkės teisme, siųsdama F. M. trumpąją SMS žinutę ,,nors paduok dokumentus, gali nekalbėt’’ ragino jį pateikti teismui tekstą su jos padiktuotais melagingais parodymais, ko pasekoje liudytojas F. M. 2016-11-09 Utenos rajono apylinkės teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus.

Teismo posėdžio metu nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje keliamas G. M. kaltės klausimas dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų numatytų BK 233 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė juos bei bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį.

Nors apeliantė ir nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra iš esmės neteisingos. Savo nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis apeliantė grindžia subjektyviu vertinimu ir byloje surinktų įrodymų interpretavimu, tačiau pažymėtina, kad asmens nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, esminių prieštaravimų jame nėra. Be to, pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, jų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Visų pirma apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. M. jokio poveikio A. N., R. B. bei F. M., kad pastarieji duotų melagingus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nedarė ir negalėjo daryti, kadangi Apeliantei niekada nebuvo pareikšti kaltinimai dėl palūkanų gavimo už suteiktas paskolas. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde G. M. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi BK 202 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką. BK 202 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai jis (ji) reikalinga ar kitokiu neteisėtu būdu. Minimame nuosprendyje konstatuota, jog G. M. vykdė paskolų teikimo fiziniams asmenims veiklą pagal taikytą pinigų skolinimosi būdą, t. y. už jų skolinimą gaudama į priekį paskaičiuotas palūkanas ir (ar) nuo palūkanų paskaičiuotas palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos 2017-11-07 nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT), kuris 2018-05-22 priimtoje nutartyje paantrino apygardos teismo skundžiame nuosprendyje išdėstytiems motyvams pasisakydamas, kad G. M. veiksmai, t. y. pinigų skolinamas už palūkanas atitinka BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius bei objektyviuosius požymius. Iš to seka, kad G. M. ne tik, kad buvo pareikšti kaltinimai tiesiogiai susiję su neteisėtu palūkanų gavimu suteikiant fiziniams asmenims paskolas, tačiau už šią veiką Apeliantės atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio jame teigiama, kad teismas negalėjo remtis skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytais F. M., A. N., R. B. parodymais apie įvykusius susitikimus su G. M., taip pat ir fiksuotų telefoninių pokalbių išklotinėmis, kadangi minimi įrodymai nebuvo patikrinti. Taip pat teigiama, kad išvardintų asmenų parodymai neturi jokių sąsajų su G. M. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštais kaltinimais. Teigiama, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. M. atžvilgiu padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliantės argumentai dėl prieštaraujančio BPK nuostatoms įrodymų tyrimo ir vertinimo atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino laikydamiesi BPK 20 str. reikalavimų, analizavo visus – tiek G. M. kaltinančius, tiek ją teisinančius – duomenis. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pakartotinai pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tam tikriems telefono operatoriams buvo siųstos užklausos siekiant gauti ir išanalizuoti G. M., A. N., R. B. bei F. M. tarpusavio telefoninius pokalbius (1 t. 112 – 144 b. l.). Aplinkybę, kad G. M. kaltinime nurodytu laiku bendravo ir su F. M. ir su R. B. patvirtina Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio specialistės pateikta pažyma dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės, kurioje konkrečiai įvardijamas laikas bei įeinančių skambučių kiekis ir trukmė tarp aukščiau nurodytų asmenų (1 t. 148- 187 b. l.). Ši aplinkybė priešingai nei nurodoma skunde, pagrindžia faktą, jog telefoninių pokalbių išklotinėse esanti informacija buvo detaliai analizuojama, o ja remtasi pagrįstai kaip vienu iš daugelio byloje esančių, G. M. kaltę, padarius BK 233 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, patvirtinančių įrodymų. BK 233 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 str. 1 d. atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Analizuojant BK 233 str. dispoziciją konstatuotina, jog baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. M. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla. Šioje byloje Apeliantė nuteista už tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius liudytojus ir nukentėjusįjį bandė paveikti siekiant, jog pastarieji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų melagingus bei jai palankius parodymus, susijusius su toje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties, akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje liudytojų bei nukentėjusiųjų tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisme esančių apklausų turinys yra neatsiejamai susijęs su baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai susiklosčiusiais įvykiais bei nagrinėta situacija. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius proceso dalyvių parodymus, naudojosi savo kompetencijos teise ir įrodymais laikė tik tuos proceso dalyvių parodymus, kurie yra reikšmingi ir svarbūs byloje, t. y. paneigia arba patvirtina Apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą.

Skunde teigiama, kad A. N. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas kaip liudytojas 2014-11-26, o pripažintas nukentėjusiuoju tik 2015-01-02, dėl šios priežasties nurodoma, jog teismo nuosprendyje išdėstyti teiginiai, kad G. M. 2014-11-08 susitikdama su nukentėjusiuoju A. N. bei reikalaudama apmokėti vekselį siekė jį paveikti kaip nukentėjusįjį duoti parodymus yra nepagrįsti, kadangi A. N. tuo laikotarpiu, t. y. 2014-11-08 dar nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šis skundo argumentas aukštesnės instancijos teismo taip pat yra atmetamas kaip nepagrįstas. BPK 28 str. nurodyta, jog nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamos veikos auka nukentėjusiuoju faktiškai tampa iš karto kai nusikalstamais veiksmais jam padaroma turtinė ar neturtinė žala, tačiau juridiškai asmenį pripažinus nukentėjusiuoju jis jau įgyja nukentėjusiojo statusą bei kartu su juo išplaukiančias teises ir pareigas vykstančiame baudžiamajame procese. Nuo to momento, kai ikiteisminio tyrimo metu asmuo juridiškai pripažįstamas nukentėjusiuoju jis tokiu laikomas visame baudžiamajame procese bei įvardijamas visose ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo procesiniuose dokumentuose. Akcentuotina, kad nutarimas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju visada yra surašomas jau po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl praeityje prieš tą asmenį galimai padarytų neteisėtų veiksmų. A. N. 2015-01-02 ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimu, ikiteisminiame tyrime Nr. 89-1-00262-14 vykusiame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 182 str. 2 d. požymius, surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. M. veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir moralinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju (4 t. 55 – 56 b. l.). Taigi, 2016-12-09 tuomet kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje nagrinėjamoje byloje dėl G. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 233 str. 1 d., baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. juridiškai turėjo nukentėjusiojo statusą, dėl to G. M. pareikštame įtarime ir kaltinime jis ir yra įvardijamas kaip nukentėjusysis.

Skunde nurodoma, kad iš R. B. 2016-11-09 pareiškimo pateikto ikiteisminio tyrimo institucijai matyti, jog G. M. judviejų susitikimo metu stengėsi R. B. tik paguosti ir užjausti siekdama susitaikyti, kas baudžiamajame procese nėra uždrausta. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Pažymėtina, kad susitaikymas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu įstatymiškai yra numatytas tik tarp kaltininko ir nukentėjusiojo asmens. Ši norma įtvirtinta BK 38 str. Analizuojant teisės normą matyti, kad įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę susitaikyti išimtinai tik tam tikriems baudžiamojo proceso dalyviams, kaip jau minėta tik kaltininkui ir nukentėjusiajam. Bylos duomenys patvirtina, jog baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. turėjo liudytojos statusą, todėl jos ir G. M. susitaikymas baudžiamajame procese nėra reikšmingas. Juolab, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde R. B. teisme duoti parodymai tik pagrindžia G. M. daryto poveikio faktą bei siekį paveikti R. B., kad šioji teisme duotų išskirtinai Apeliantei naudingus parodymus. Teismo posėdžio metu R. B. ne kartą teigė, kad G. M. įkalbinėjo ją teisme duoti melagingus parodymus, t. y. teisme liudyti, kad jos tariamai susitaikė. Už tai Apeliantė, pasinaudodama R. B. finansine padėtimi, mainais žadėjo atsiimti notarui jau pateiktus ir R. B. pasirašytus skolos vekselius (3 t. 177 – 179 b. l.). Tai, kad G. M. nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-07-01 iki 2016-12-30, pastoviai imdamasi savo iniciatyvos siekė susisiekti su R. B. patvirtina ir G. M. priklausančių telefonų numerių padaryta analizė (1 t. 108 – 187 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Apeliantės skunde yra detaliai vardijamos aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su šia byla, t. y. F. M., R. B. suteiktų paskolų skaičius bei jų dydis, A. N. išrašytų vekselių datos bei nurodomos vekseliuose esančios pinigų sumos, taip pat skunde keliamas klausimas dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų patikimumo. Šios išdėstytos aplinkybės plačiai nagrinėjamos, aptariamos bei vertinamos G. M. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2018-05-22 LAT yra priėmęs procesinį sprendimą ir dėl to teismas apie jas nepasisako.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną Apeliantės reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų, jei Apeliantės dėstomų abejonių aptarinėjimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios G. M. apeliacinį skundą atmesti.