- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- II-107-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00076-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Romualdas Samaitis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (nuotoliniu būdu), jo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Nevardausko 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-2034-2020 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Nevardausko 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 57-ANR_N-2034-2020 administracinio nusižengimo byloje A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur dydžio bauda bei specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė A. K. paskirta už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 13 d., 19.45 val., vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, važiuodamas dideliu greičiu, suko saulutes ant apsnigtos aikštelės dangos, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims ir automobiliams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis skundu prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-2034-2020. Skunde nurodo, kad A. K. padaryta veika neatitinka jam inkriminuotoje teisės normoje uždraustą veiką. A. K. inkriminuotoje teisės normoje, ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sąvoka „chuliganiškas vairavimas“ yra įvardinta labai apibrėžtai, iš sąvokos išskirtini trys alternatyvūs pavojai: pavojus eismo saugumui, pavojus sau iš chuliganiškų paskatų, pavojus kitiems asmenims iš chuliganiškų paskatų. Įvertinus loginę šios teisės normos seką ir visą išdėstymą, teigtina, jog atsakomybė pagal šią teisės normą asmeniui gali kilti tik nustačius asmens padarytoje veikoje realią grėsmę eismo saugumui, savo arba kitų asmenų saugumui (objektyvioji pažeidimo pusė), bei ši veika turi būti padaryta tyčia, t. y. suvokiant, jog keliamas pavojus eismo saugumui, savo saugumui ar kitų asmenų saugumui, bei specialiai to siekiama arba nepaisoma visuotinai priimtino elgesio būdo (subjektyvioji pusė, chuliganiškos paskatos). Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtinta, jog eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. A. K. atžvilgiu surašytame protokole yra nurodyta, jog veika buvo padaryta „apsnigtoje aikštelėje“, todėl akivaizdu, jog yra aiškiai apibrėžta padarytos veikos erdvė arba ribos – aikštelė. Remiantis asmens nekaltumo prezumpcija, pažeidimą fiksavę pareigūnai privalėjo įrodyti, kad aikštelėje vyko eismas neįskaitant A. K. vairuojamo automobilio. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų dėl kitų eismo dalyvių, todėl nėra įrodyta A. K. sukelta grėsmė eismo saugumui. A. K. padaryta veika užfiksuota apsnigtoje aikštelėje ir objektyviai yra įrodyta, kad A. K. „suko saulutes ant apsnigtos dangos“, t. y. užfiksuota objektyvioji padarytos veikos pusė. Nėra užfiksuoti jokie objektai, t. y. važiuojantys ar stovintys automobiliai, bet koks aikštelėje esantis turtas (išskyrus aikštelės dangą), einantys ar stovintys žmonės, gyvūnai, dviračiai, rogutės ar kt. Byloje nėra įrodyta net objektyvioji ANK 422 straipsnio 2 dalies uždraustos veikos pusė, t. y. konkretūs objektai, kuriems galėjo būti sukeltas pavojus. A. K. vairavo automobilį turėdamas teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, aikštelėje jokių pašalinių objektų nebuvo nustatyta, todėl kontroliuojamas apsisukimas vieną ar kelis kartus apibrėžtos aikštelės ribose ant apsnigtos dangos, nesant jokių kitų objektų aikštelės perimetre, sukelia grėsmę vairuotojui ne didesnę, nei važiavimas leistinu greičiu judria gatve mieste ar gyvenvietėje. A. K. vairuodamas automobilį aikštelėje, kur nebuvo jokių kitų važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių, nebuvo nei žmonių, nei gyvūnų ar kokių kitų objektų, niekam pavojaus nekėlė ir neturėjo tikslo tokį pavojų kam nors sukelti, todėl jo padaryta veika negali būti vertinama, kaip veikimas iš chuliganišku paskatų, todėl jo veiksmuose nėra ir subjektyviosios ANK 422 straipsnio 2 dalies uždraustos veikos pusės. A. K. atliktas veikimas (sukimasis ratu ant apsnigtos aikštelės dangos) vertintinas tik kaip jaunatviškas lengvabūdiškumas, tačiau negali būti vertinamas kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų ar nepagarbos visuomenėje priimtoms gero elgesio normoms (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, kad apsnigta aikštelė savaime nepatenka į Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 punkte saugomą vertybę – eismo saugumą, nes automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kitas eismo dalyvis – vairuojamas automobilis „BMW“, tai yra užfiksuota policijos patrulinio automobilio vaizdo įraše, automobilių aikštelė yra vieša vieta, į kurią laisvai gali patekti kiti žmonės, gali vykti kitų transporto priemonių taip pat ir pėsčiųjų eismas. Institucijos nuomone, eismo dalyviams aikštelėse reikia laikytis ypatingo atsargumo, tokią normą nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės (apribotas maksimalus leistinas judėjimo greitis iki 20 km/val.). Iš policijos patrulinio automobilio vaizdo kamerų užfiksuoto vaizdo galima daryti išvadą, kad A. K. vairuodamas automobilį „Audi A3“ su kitu „BMW“ automobilio vairuotoju tyčia pavojingai slidinėjo aikštelėje, tai darė pakankamai ilgą laiko tarpą (paskutinis pranešimas apie šį įvykį buvo gautas 2020 m. gruodžio 13 d., 19.24 val., o policijos ekipažas atvyko 19.47 val., o tai reiškia, kad A. K. veika truko mažiausiai 23 min.). Tai nebuvo netyčinis automobilio ratu prasisukimas ant slidžios dangos, tai buvo daroma tyčia. A. K. negalėjo nematyti kito automobilio, tarp jų buvo vos kelių metrų atstumas, todėl šių vairuotojų veiksmai buvo mažiausiai abipusiai pavojingi ir chuliganiški, nes vairuotojai nesilaikė visuotinai pripažintų elgesio normų, rodydami aiškią nepagarbą visuomenei savo įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė pavojingu, padidinto pavojaus šaltinio automobilio pavojingu vairavimu (b. l. 10-13).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. paaiškino, kad atvažiavus į aikštele ten buvo 5 automobiliai, kiek pastovėjus automobiliai išvažiavo ir liko tik jo vairuojamas „Audi“ ir kitas automobilis „BMW“. „BMW“ automobilio vairuotojas jam yra visiškai nepažįstamas. Aikštelėje buvo apie 15 minučių, visą tą laiką stovėjo, tik prieš išvažiuojant iš aikštelės padarė vieną apsisukimą, kuris truko iki minutės. Buvo slidi kelio danga, prasidėjus slydimui bandė valdyti automobilį, buvo natūralus važiavimas. Policija atvažiavo, nes buvo gautas iškvietimas. Nežino, kas aikštelėje vyko prieš jam atvykstant ir kodėl buvo iškviesta policija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl chuliganiško vairavimo, pažymėtina, jog asmuo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik esant jo tiesioginei tyčiai ir visiems šiems požymiams: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
Nagrinėjamu atveju A. K. nubaustas už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, važiuodamas dideliu greičiu, suko saulutes ant apsnigtos aikštelės dangos, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims ir automobiliams. A. K. tiek skunde, tiek ir apklausiamas teisme teigė, kad jo padaryta veika negali būti vertinama, kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų, nurodė, jog aikštelėje buvo slidi kelio danga ir prasidėjus slydimui jis bandė valdyti automobilį, buvo natūralus važiavimas.
Iš skundžiamo nutarimo ir byloje esančios medžiagos teismas nustatė, jog objektyviomis administracinio nusižengimo aplinkybėmis laikytinas A. K. vairavimas nutarime nurodytu būdu, nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku. Nurodytos objektyvios aplinkybės laikytinos įrodytomis byloje esančiais įrodymais. Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad chuliganiškos paskatos yra konstatuotos nurodant, kad A. K. rodė aiškią nepagarbą visuomenei, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims ir automobiliams. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro priešingą išvadą, jog byloje nenustatytos ir nepagrįstos chuliganiškos paskatos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad A. K. nutarime aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais ši nepagarba buvo išreikšta. Be to, pagal bylos medžiagą ir joje nustatytas aplinkybes matyti, kad A. K. važiavimas truko neilgą laiko tarpą. A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad aikštelėje stovėjo 15 minučių ir prieš išvažiuojant iš aikštelės padarė vieną apsisukimą. Šis A. K. slydimas išvažiuojant ir buvo užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše. Jokių objektyvių duomenų, kad A. K. tyčia pavojingai slidinėjo aikštelėje ir tai darė pakankamai ilgą laiko tarpą, kaip nurodyta Institucijos atsiliepime, nesurinkta ir nenustatyta.
Teismas pažymi, jog kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus dėl kurių automobilis slysta, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Taigi, esant anksčiau paminėtoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas. Nustatyta, kad A. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 9 punkto reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. K. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia vairuotojams baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, baustas administracine tvarka, jam skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. K. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Nevardausko 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 57-ANR_N-2034-2020, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį pakeisti ir A. K. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.