- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-308-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40242-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- I. J.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Civilinės ieškovės I. J. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. S. priteista 500 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad sukėlė I. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent 2024 m. spalio 13 d. apie 19.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama prie I. J. priklausančio buto durų, rankoje laikydama metalinį vamzdį sudavė juo I. J. vieną smūgį į veido sritį taip padarydama kraujosruvą kairės akies vokuose. Tokiais veiksmais V. S. sukėlė I. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. S. veika kvalifikuota tinkamai, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. veikdama tyčia padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teista, bausta administracinėmis nuobaudomis. Taip pat atsižvelgta į V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta bei į tai, kad smurtinis veiksmas vienkartinis, ji augina mažametį vaiką, dirba, todėl sprendė, kad jai skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, V. S. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti jai skirtą bausmę, kadangi mano, jog ji per griežta.
3.1. Skunde nurodo, kad sutinka su priteistu ieškiniu ir su įpareigojimu lankyti kursus. Pažymi, kad ji Lietuvoje praktiškai nebūna, nors registruota čia, tačiau gyvena ir dirba Norvegijoje, kur augina ir mažą mergaitę. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę ji prarastų galimybę išlaikyti dukrą taip pat atlyginti priteistą žalą nukentėjusiajai, kadangi Lietuvoje nedirba. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo teisėjas jai leido išvykti, posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, o dabar priėmus tokį nuosprendį, ji turės mesti darbą ir 9 mėnesiams grįžti į Lietuvą.
3.2. Skunde pažymėjo, kad su sugyventiniu Norvegijoje kartu nuomoja namą, dirba prie statybų, o laisvės apribojimo bausmė jai suriša rankas judėti į priekį. Nurodo, kad nepateisina savo elgesio, nuoširdžiai gailisi ir prašo duoti galimybę pasikeisti. Prašo skirti jai baudą, kurią susimokės ir galės toliau dirbti Norvegijoje. Kursus lankytų grįžusi į Lietuvą. Vasarą daug darbų Norvegijoje, ir jai skirta bausmė labai sumažins jos šeimos pajamas, vyras vienas negalės išlaikyti jos dukros ir namų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė prašo nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai baudą paskyrė vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat buvo atsižvelgta į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir įvertinta, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir asmuo bus paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir toliau nenusikalstų.
4.2. Skirdamas bausmę, teismas taip pat įvertino, kad V. S. veikdama tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, ji anksčiau teista, bausta administracinėmis nuobaudomis. Taip pat, teismas įvertino ir tai kad pasekmės nukentėjusios sveikatai trumpalaikės, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, smurtinis veiksmas vienkartinis, V. S. augina mažametį vaiką. Moteris dirba, todėl nėra pagrindo jai skirti griežčiausias su izoliavimu susijusias bausmes areštą ar laisvės atėmimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju V. S. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus. Nuteistoji nepateikė naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis galima būtų nuteistajai skirti kitokią bausmę.
Šalies argumentai
5. Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti – skirti V. S. baudą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga ir paskirta laikantis įstatymo nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nuteistosios apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. V. S. prašo tik panaikinti jai skirtą laisvės apribojimo bausmę ir skirti baudą, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
7. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajai V. S. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. S. veikdama tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Byloje nenustatyta jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
10. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistosios V. S. asmenybę apibūdinančius duomenis. Nustatyta, kad V. S. anksčiau teista penkis kartus: už pasikėsinimą seksualiai prievartauti ir išžaginti veikiant bendrininkų grupėje, už viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę bei disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paleista lygtinai iš įkalinimo vietos. Be to, V. S. bausta ir administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad viešoje vietoje šmeižė ir užgauliojo necenzūriniais žodžiais kitą moterį, į ją metę cigaretę, taip pat už tai, kad kimba daugiabutyje prie jame gyvenančių asmenų, jų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, grasina, juos įžeidinėja ir kitus panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys apibūdina V. S., kaip linkusią daryti teisės pažeidimus, nepaisančią visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos, asmenybę.
11. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
12. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už šią nusikalstamą veiką V. S. paskirta viena švelniausių bausmių – laisvės apribojimas 9 mėnesių laikotarpiui bei paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
13. Nuteistoji V. S. apeliaciniu skundu prašo skirti jai baudą, tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad tokios rūšies bausmė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas nenurodo teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje esančius bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017).
14. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Kaip jau minėta, teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
15. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs nuteistąją charakterizuojančius duomenis bei V. S. ir jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuteistajai skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie gyvenimą ir darbą užsienyje, šeimos pajamų sumažėjimą nelaikytinos išskirtinėmis, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą abejoti, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga.
16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Dėl proceso išlaidų
17. Byloje gavus nuteistosios apeliacinį skundą, V. S. 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Regina Atkočaitienė. Apygardos teisme 2025 m. birželio 18 d. gauta minėtos tarnybos 2025 m. birželio 17 d. pažyma Nr. APD-2025-07344, kurioje nurodoma, kad iš nuteistosios priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 152,08 Eur.
18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteisto asmens gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nuteistoji dirba užsienyje, nurodė, jog jos finansinė padėtis paskyrus laisvės apribojimo bausmę žymiai pablogės dėl negalėjimo toliau dirbti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S., iš nuteistosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios V. S. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios V. S. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.