Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-14690-1094/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-14
Bylos Nr.: e2-14690-1094/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09545-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: G. M. M.
Atsakovas: E. R.
Advokatai: Viktoras Onačkas

Kategorijos

2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-14690-1094/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09545-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,dalyvaujant ieškovei G. M. M.jos atstovui advokatui Viktorui Onačko,atsakovei E. R., jos atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. M. ieškinį atsakovei E. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė G. M. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – teismas) prašydama pripažinti butą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), asmenine ieškovės sesers R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jos sesuo R. G. (toliau – ir Palikėja), nors ir būdama santuokoje su V. J. G. ginčo butą privatizavo vien tik savo naudai už asmenines lėšas, nes jos tėvai jame jau buvo apsigyvenę prieš keletą metų iki privatizavimo, pardavę savo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Palikėjos sutuoktinis V. J. G. nelaikė ginčo buto bendra sutuoktinių nuosavybe ir į jį nepretendavo. Palikėjos sutuoktinio V. J. G. dukrai – atsakovei, kuri po jos tėvo V. J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, buvo žinoma, kad Palikėja ginčo butą privatizavo vien tik savo naudai už asmenines lėšas, ir atsakovės pareiškime apie tėvo palikimo priėmimą tarpe kito jos nurodyto priimamo paveldimo turto nebuvo nurodytas tėvo sutuoktinės (Palikėjos) turėtas ginčo butas. (duomenys neskelbtini) mirus Palikėjai, palikimą priėmė ieškovė (šią aplinkybę patvirtina Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau Notarė, tikrindama paveldimą turtą, nustatė, kad ginčo butas buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini) Palikėjai esant santuokoje su V. J. G. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ir atsisakė išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, nes ginčo buto privatizavimo metu palikėja buvo santuokoje, o pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą turtas, įgytas santuokoje, laikytinas bendru sutuoktinių turtu, nepriklausomai kurio iš jų vardu jis registruotas. Ši teisinė paveldėjimo kliūtis tapo žinoma Palikėjos buvusio ir ankščiau jos mirusio sutuoktinio V. J. G. dukrai (atsakovei), kuri Vilniaus m. 8-jo notaro biuro notarei pateikė prašymą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jos tėvui, kaip Palikėjos sutuoktiniui, priklausiusią ginčo buto dalį.

3. Grįsdama reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo asmenine nuosavybe, ieškovė nurodė, kad ginčo butas Palikėjai buvo skirtas valstybės nuomos pagrindais ir ji jame gyveno ilgą laiką dar iki santuokos su V. J. G.. Į šį butą dar iki privatizavimo atsikėlė gyventi palikėjos tėvai, pardavę savo būstą (duomenys neskelbtini) mieste (motina nuo 1991 m., o tėvas nuo 1993 m.). (duomenys neskelbtini) jos sesuo R. G. susituokė su V. J. G. ir iš karto apsigyveno V. J. G. bute, kuris ir tapo jų šeimos gyvenamuoju būstu, o ginčo bute gyveno palikėjos tėvai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, buvo priimtas įstatymas dėl valstybinių būtų privatizavimo, kuo pasinaudojo Palikėja ir ginčo butą už asmeninius pinigus ir asmeninius investicinius čekius privatizavo savo vardu, kaip buto nuomotoja iš valstybės, suteikdama teisę ginčo bute gyventi savo tėvams. Aplinkybė, kad ginčo butas privatizuotas Palikėjos vardu jos nuosavybėn ir skirtas jos tėvams gyventi, buvo žinoma visiems Palikėjos ir G šeimos giminėms, įskaitant ir V. J. G. dukrą iš kitos santuokos (atsakovę), kuri palaikė artimus giminystės santykius su Palikėja tiek tėvui dar esant gyvam, tiek po jo mirties. Ji ne vieną kartą lankėsi su Palikėja ginčo bute, lankydama jame gyvenusius pastarosios tėvus, kai V. J. G. dar buvo gyvas, o taip pat lankė Palikėją ginčo bute jau po savo tėvo mirties. Taigi atsakovei aplinkybė, kad Palikėja santuokos metu su V. J. G. privatizavo ginčo butą savo vardu ir savo asmeninėn nuosavybėn buvo žinoma nuo pat buto privatizavimo momento. Ginčo buto teisinis statusas buvo aptariamas pas notarą A. Rogovą, nustatant, koks turtas po V. J. G. mirties įtrauktinas į paveldimą. Bendru R. G. ir E. R. sutarimu buvo pripažinta, kad ginčo butas įsigytas iš Palikėjos asmeninių lėšų ir buvo skirtas gyventi Palikėjos tėvams, būtent todėl V. J. G. paveldėjimo byloje ginčo butas nebuvo priskirtas prie jo turėtos ir paveldimos nuosavybės. Pačios atsakovės pasirašytame 1999 m. lapkričio 9 d. pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo, kuriame išvardintas visas paveldimas turtas, ginčo buto nėra. Palikėja pergyveno buvusį sutuoktinį V. J. G. beveik 20-čia metų, per kuriuos atsakovė, žinodama ginčo buto įsigijimo laiką ir aplinkybes, nors ir turėjusias formalius požymius vertinti ginčo butą bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nelaikė jo paveldėtinu po tėvo mirties, pastarajam nebuvus buto bendrasavininku, ir nekėlė dėl ginčo buto jokių reikalavimų nei priimant palikimą po tėvo mirties, nei vėliau (per 20 metų po tėvo mirties). Pretenzijas dėl ginčo buto dalies paveldėjimo atsakovė pareiškė tik tuomet, kai Palikėjos sesuo ieškovė, siekdama pašalinti teisinę kliūtį pilnai paveldėti po sesers R. G. mirties likusį ginčo butą, 2019 m. kreipėsi į atsakovę su prašymu atsisakyti savo formalios paveldėjimo teisės į ginčo buto dalį, kildinamos iš formalios aplinkybės, kad Palikėja ginčo butą nuosavybėn įsigijo būdama santuokoje su atsakovės tėvu. Palikėja už ginčo butą atsiskaitė valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, kurios laikytinos asmenine jos nuosavybe. Siekiant nustatyti Palikėjos valią, įsigyjant ginčo butą už investicinius čekius, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą. Pirma, ginčo buto nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad jis būtų įgyjamas kartu su sutuoktiniu. Sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu. Ieškovės teigimu, tarp Palikėjos ir jos sutuoktinio nebuvo kilęs joks ginčas dėl ginčo buto teisinės padėties. Po ginčo buto privatizavimo sutuoktiniai dar kartu pragyveno beveik septynerius metus, per kuriuos ginčo butas buvo naudojamas ir juo disponuojama išimtinai pačios Palikėjos sprendimais (jame gyveno Palikėjos tėvai). Niekas neginčijo ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties tuo pagrindu, kad jo savininke nepagrįstai nurodyta viena Palikėja. Ginčo buto įsigijimo dokumentuose nėra išreikšta valia įgyti jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės patvirtina, kad Palikėja neketino ginčo buto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su sutuoktiniu V. J. G., o jį įsigijo išimtinai savo asmeninėn nuosavybėn.

4. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo Palikėjos asmeniniu turtu, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Grįsdama teiginius, kad Palikėja iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) ginčo butą, už jį sumokėdama valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005 ir 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009, kuriose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustato, jog valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisės į ginčo butą atsirado Palikėjos ir V. J. G. santuokos metu, todėl šiam turtui taikytina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, o paneigti šią prezumpciją yra ieškovės pareiga (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytu niekuo nepagrįstu teiginiu, kad esą sutuoktiniui V. J. G. ir jo dukrai (atsakovei) buvo žinoma aplinkybė, jog Palikėja, būdama santuokoje su V. J. G., ginčo butą privatizavo vien tik savo naudai už savo asmenines lėšas, nes jos tėvai jame jau buvo apsigyvenę prieš keletą metų iki privatizavimo, pardavę savo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovės tėvas V. J. G. ir Palikėja, jiems dar esant gyviems, apie tokias aplinkybes, kad ginčo butas yra pirktas santuokos metu, bet Palikėjos asmeninėn nuosavybėn, atsakovei niekada nesakė ir jai tai nebuvo žinoma. Priešingai, V. J. G. ir Palikėja, gyvendami santuokoje, visą santuokos metu įgytą turtą valdė bendrai kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Mirus atsakovės tėvui V. J. G., visas jo santuokos su Palikėja metu įgytas turtas, tame tarpe ir butas (duomenys neskelbtini), kuris valstybės buvo skirtas V. J. G. dar gerokai anksčiau iki santuokos su Palikėja, o V. J. G. vardu privatizuotas ((duomenys neskelbtini)) keliomis dienomis vėliau po Palikėjai skirto ginčo buto privatizavimo ((duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į paveldimo turto sąrašą, kaip V. J. G. ir jos sutuoktinės – Palikėjos bendroji jungtinė nuosavybė, nors šis turtas buvo registruotas tik V. J. G. vardu. Palikėja tam neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad Palikėja pripažino, jog jai esant santuokoje su V. J. G. įgytas/ privatizuotas turtas, nors ir registruotas vieno sutuoktinio vardu, buvo suprantamas ir laikomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Koks buvo Palikėjos ginčo buto statusas, t. y. kada jis buvo pirktas ar privatizuotas atsakovė nežinojo. Apie tai, kad ginčo butas buvo privatizuotas Palikėjai esant santuokoje su V. J. G., atsakovė sužinojo tik 2019 m. gruodžio 10 d. iš Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės padėjėjos. Tuo tarpu, V. J. G. turto paveldėjimo įforminimo metu (1999 m.) notaras Algimantas Rogovas ir Palikėja sakė atsakovei, kad ginčo butą, kuris tuo metu buvo registruotas Palikėjos vardu, Palikėja įsigijo prieš jos santuoką su V. J. G. ir dėl to ginčo butas netrauktinas į paveldimo V. J. G. turto sąrašą. Atsakovė pasitikėjo notaro Algimanto Rogovo, kuriam Lietuvos Respublikos notariato įstatymu pavesta užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą, suteikta informacija ir sutiko su šio notaro sudarytu paveldėtino turto sąrašu. Šiomis dienomis atsakovė daro išvadą, kad notaras Algimantas Rogovas, kuris buvo Palikėjos pusbrolis, tikėtina buvo susitaręs su Palikėja nuslėpti nuo atsakovės faktą, jog ginčo butas buvo įgytas Palikėjos su V. J. G. santuokos metu ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl atsakovė turi teisę į paveldėjimą Sužinojus šią aplinkybę ir notarams paaiškinus, kad atsakovė yra teisėta ginčo buto dalies paveldėtoja, atsakovė pagrįstai ir teisėtai pateikė prašymą Vilniaus rajono 8-ojo notarų biuro notarei Astai Klanauskienei dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pagal ieškovės pateiktus su ieškiniu dokumentus, matyti, kad Palikėjos turto paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta dar 2018 m. balandžio mėnesį, taigi dar 2018 m. balandžio mėnesį ieškovė žinojo aplinkybę, kad ginčo buto paveldėjimas po V. J. G. mirties nebuvo tinkamai įformintas. Tačiau nei ieškovė, nei notarė tvarkanti Palikėjos paveldėjimo bylą apie tai neinformavo atsakovės iki pat 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos, kuomet ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pasirašyti pas notarą neįvardintą dokumentą. Nors ieškinyje nurodoma, kad: ginčo butas Palikėjai buvo skirtas valstybės, ji jame gyveno ilgą laiką, ginčo bute buvo leista gyventi Palikėjos tėvams, esą Palikėja ginčo butą privatizavo už asmeninius pinigus ir asmeninius investicinius čekius, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta.

6. Atsakovės teigimu, teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1, 3 dalys, 22 straipsnis; Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis) ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999; 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012) nustato, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, o dėl to, kad ginčo butas buvo privatizuotas Palikėjai esant santuokoje su V. J. G. ginčo nėra. Todėl ginčo butas yra mirusių sutuoktinių Palikėjos ir V. J. G. bendroji jungtinė nuosavybė. V. J. G. mirties dienai liko visa eilė nekilnojamojo turto, kuris buvo privatizuotas ir registruotas V. J. G. vardu. Butas (duomenys neskelbtini) buvo ne tik privatizuotas ir registruotas V. J. G. vardu, bet ir V. J. G. skirtas valstybės gerokai anksčiau iki santuokos su Palikėja bei V. J. G. vardu privatizuotas analogiškomis aplinkybėmis kaip ir ginčo butas, tik keliomis dienomis vėliau. Kitas V. J. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo žemės sklypas, kuris dar iki santuokos su Palikėja buvo valstybės skirtas V. J. G. jam priklausančios 1/2 dalies šiame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, eksploatavimui. Šio gyvenamojo namo 1/2 dalį V. J. G. nusipirko dar (duomenys neskelbtini), o minėtą žemės sklypą privatizavo 1995 m. kovo 3 d. ir už jį atsiskaitė pinigais ir investiciniais čekiais. Visas šis V. J. G. vardu registruotas turtas įforminant V. J. G. turto paveldėjimą buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant tokioms V. J. G. vardu privatizuoto ir registruoto turto kvalifikavimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe aplinkybėms, ginčo buto pripažinimas asmenine Palikėjos nuosavybe, prieštarautų tiek minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, tiek ir protingumo, teisėtumo bei teisingumo principams.

7. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, esą bendru Palikėjos ir atsakovės sutarimu buvo pripažinta, kad ginčo butas įsigytas iš Palikėjos asmeninių lėšų ir buvo skirtas gyventi Palikėjos tėvams. Būtent todėl V. J. G. paveldėjimo byloje ginčo butas nebuvo priskirtas prie jo turėtos ir paveldimos nuosavybės. Pačios atsakovės pasirašytame (duomenys neskelbtini) pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo, kuriame išvardintas visas paveldimas turtas, ginčo buto nėra. Jokio susitarimo tarp atsakovės ir Palikėjos dėl ginčo buto statuso ir jo nepriskyrimo prie V. J. G. turėtos ir paveldimos nuosavybės nebuvo. (duomenys neskelbtini) pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo parengė ir atsakovei pateikė pasirašyti pats notaras A. Rogovas. V. J. G. turto paveldėjimo įforminimo metu (1999 m.) notaras A. Rogovas ir Palikėja sakė atsakovei, kad ginčo butą, kuris tuo metu buvo registruotas Palikėjos vardu, Palikėja įsigijo prieš jos santuoką su V. J. G. ir būtent dėl to netrauktinas į paveldimo V. J. G. turto apimtį. V. J. G. paveldėjimo priėmimo metu galiojusios redakcijos CK 587 straipsnis nustatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Tai reiškia, kad atsakovė priėmė viso V. J. G. turto palikimą, nepaisant to, kad dalis šio turto (ginčo butas) buvo nuslėpta nuo atsakovės ir neįtraukta į paveldėjimo teisės liudijimą.

8. Atsakovė akcentuoja, kad ir pačios ieškovės su ieškiniu teismui pateiktame 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės atsisakyme atlikti notarinį veiksmą aiškiai nurodyta, kad ginčo butas priklausė abiem sutuoktiniams (V. J. G. ir Palikėjai) po 1/2 dalį, todėl ieškovė privalo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės 8-ąjį notarų biurą dėl tinkamo paveldėjimo bylos po V. J. G. mirties užbaigimo, nes tik tuomet galima bus tinkamai užbaigti paveldėjimo bylą po Palikėjos mirties ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį ginčo buto. Ieškovė šios notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Atsakovė kreipėsi į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nedelsiant po to, kai iš Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notaro padėjėjos sužinojo apie savo turimą teisę paveldėti dalį ginčo buto.

Šalies argumentai

9. Ieškovės nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 nėra aktualus šiai bylai, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) – nurodytoje byloje nebuvo sprendžiama dėl Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto buto nuosavybės rūšies, o nagrinėjamoje byloje nagrinėjimas ginčas dėl ginčo buto, kuris įgytas santuokoje būtent Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, todėl šiai bylai yra aktuali atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika.

10. Pasak atsakovės, ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog Palikėja už ginčo butą atsiskaitė valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, kurios laikytinos asmenine jos nuosavybe. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų nei apie tai, nei kiek Palikėja buvo gavusi iš valstybės vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų, nei kam jas naudojo, nei paskaičiavimo ir įrodymų kaip Palikėjai pakako tokių lėšų ne tik išpirkti ginčo butą, bet ir kartu su sutuoktiniu V. J. G. išpirkti jo turtą: butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Palikėja su savo pirmu vyru R. T. išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jai liko ginčo butas. Palikėja su V. J. G. susipažino 1989-1990 m. 1992 m. pabaigoje ar 1993 m. pradžioje Palikėjos ir ieškovės tėvai pardavė (duomenys neskelbtini) savo 1987 m. statybos 3 kambarių kooperatinį butą ir atsikraustė gyventi į ginčo butą, V. J. G. tam neprieštaravo. Tėvai skyrė pinigus, gautus už parduotą butą (duomenys neskelbtini), ginčo buto išpirkimui. Nors pačio tėvų pinigų perdavimo Palikėjai fakto ieškovė nematė, tačiau iš žodžių žino, kad seseriai buvo perduota 15 000 investicinių čekių. Palikėjos ir ieškovės tėvai per V. J. G. perdavė 5000 grynais (turbūt rubliais) jo dukrai E. R. (atsakovei) pirmo jos būsto Pilaitės mikrorajone įsigijimui. Ieškovė pripažino, kad notaras A. Rogovas buvo jų pusbrolis. Po V. J. G. mirties atsakovė ir Palikėja pasidalino jo visą turtą (butą (duomenys neskelbtini)ir namą kaime (duomenys neskelbtini). Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto, tik 2019 m. pabaigoje kreipėsi į notarą.

12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad esminis šios bylos dalykas yra nustatyti dvi aplinkybes: 1) kada privatizuotas V. J. G. butas; 2) kada privatizuotas Palikėjos butas. V. J. G. privatizavo savo butą, todėl jis negalėjo būti R. G. ginčo buto privatizavimo dalyviu. R. G. ginčo butą privatizavo su savo tėvais kaip šeima, jos šeimos poreikiams. Ginčo butas privatizuotas R. G. ir jos tėvų lėšomis – vienkartinėmis išmokomis, kaip buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nutarime Nr. 108. V. J. G. ginčo buto pirkime iš valstybės nedalyvavo, savo investicinių pinigų neskyrė – jie nebuvo nurašyti nuo jo sąskaitos. Ieškovės atstovo teigimu, 15 000 rublių nėra susiję su šia byla, nes ginčo butas 90 proc. privatizuotas už investicinius čekius, kurie buvo naudojami tik šeimos narių. Investicinių čekių grynais pinigais paversti nebuvo galimybės. Valstybės skiriamos vienkartinės išmokos nepereidavo nuosavybėn, tačiau vėliau jas galima buvo naudoti pagal įgaliojimą. Atsakovė nepateikė V. J. G. susitarimo, kuris buvo būtinas pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį.

Atsiliepimas

13. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai akcentavo, kad 1999 m. po jos tėvo V. J. G. mirties jo turėtas turtas buvo padalintas pagal paveldėjimo teisinius santykius. Notaras A. Rogovas, kuris tvarkė paveldėjimo bylą, buvo R. G. pusbrolis; ginčo butas į paveldimo turto sąrašą nebuvo įtrauktas, nes notaro A. Rogovo teigimu, jį R. G. įsigijo iki santuokos su atsakovės tėvu sudarymo. Tačiau tik dabar paaiškėjo, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Butų privatizavimo įstatymą ginčo butas buvo privatizuotas G. šeimai, kurie buvo susituokę. Ieškovė neteigė, kad jos ir Palikėjos tėvai privatizavo dalį ginčo buto. Byloje nėra duomenų kieno investiciniai čekiai buvo panaudoti privatizuojant ginčo butą. Byloje nėra ir ieškovės teiginius, neva jos tėvai dovanojo pinigus žentui, pagrindžiančių įrodymų. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. J. G. būtų atsisakęs privatizuoti ginčo butą. Pati ieškovė ginčo buto privatizavimo procese nedalyvavo. Pasak atsakovės atstovo palikimas yra priimamas visa apimtimi. Ginčo butas yra mirusiųjų bendroji jungtinė nuosavybė, tą patvirtina ir notaro raštas, kuriame ieškovei siūloma kreiptis į Vilniaus miesto 8-tą notarų biurą dėl V. J. G. paveldėjimo bylos baigimo. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad jos ir Palikėjos tėvai ginčo buto privatizavimui davė 15 000 investicinių čekių, tačiau jau kito teismo posėdžio metu ieškovės atstovas sako priešingai, neva 15 000 nėra susiję su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje sprendžiamas turto (buto), įgyto pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe klausimas.

Ieškinys netenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

16. Byloje nustatyta, kad:

16.1. (duomenys neskelbtini). V. J. G. iš fizinių asmenų už 800 rublių nusipirko medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą ir ūkinius statinius (duomenys neskelbtini).

16.2. (duomenys neskelbtini) V. J. G. sudarė santuoką su Palikėja (santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

16.3. (duomenys neskelbtini) ginčo buto techninės apskaitos byloje buto savininke nurodyta G. R. (buvusi T. R.).

16.4. (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu R. G. iš Vilniaus m. valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) ginčo butą už 16 034 rublius, iš kurių 1956 rublius (pinigais) sumokėjo į Lietuvos banko Vilniaus skyriaus sąskaitą ir 14 078 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis.

16.5. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu V. J. G. iš Vilniaus m. valdybos (duomenys neskelbtini)seniūnijos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) butą (duomenys neskelbtini), už 19 017 rublių, iš kurių 2319 rublius (pinigais) sumokėjo grynais ir 16 698 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis.

16.6. (duomenys neskelbtini) ginčo buto Namų knygoje buto savininke nurodyta R. G. (nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); R. G. (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) (atvykimo tikslas – pastovus gyventojas); M. Ž. (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) (atvykimo tikslas – gyventi pastoviai); T. Ž. (duomenys neskelbtini) m. atvyko iš (duomenys neskelbtini) (atvykimo tikslas – gyventi pastoviai).

16.7. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo butas nuosavybės teise priklausė R. G., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota nuo (duomenys neskelbtini)..

16.8. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu kartu su kitu fiziniu asmeniu už 41,37 Lt, iš kurių grynais įmokėjo 10,08 Lt ir 31,29 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, nusipirko 0,6873 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)

16.9. V. J. G. mirė (duomenys neskelbtini).

16.10. 1999 m. lapkričio 9 d. pareiškimu R. G. ir E. R. notarui A. Rogovui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų sutuoktinis ir tėvas V. J. G., po kurio mirties liko turtas: butas (duomenys neskelbtini); mūrinis garažas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas ir dalis jame esančių pastatų (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekaba; Lietuvos ir Švedijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ paparastosios vardinės akcijos; piniginis indėlis AB „Vilniaus banke“; palikimą priima ir prašo išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą; kitų įpėdinių nėra. Šiame pareiškime taip pat nurodyta, kad SŠK 21 straipsnio turinys R. G. paaiškintas.

16.11. (duomenys neskelbtini) Vilniaus 1-ojo notarų biuro notaras A. Rogovas išduodamas R. G. nuosavybės teisės liudijimą, remdamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu patvirtino, kad R. G. yra pergyvenusi sutuoktinį V. J. G., mirusį (duomenys neskelbtini) ir jai priklauso nuosavybės teise pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio pusė nuosavybės teise tvirtinama R. G. šiuo liudijimu, sudarė: 1) 2 kambarių butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą, buvo registruotas mirusiojo V. J. G. vardu; 2) garažas (duomenys neskelbtini) , kuris pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą, buvo registruotas mirusiojo V. J. G. vardu; 3) 1/2 dalis 0,6873 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuri pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) valdybos žemėtvarkos tarnybos pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą, buvo registruota mirusiojo V. J. G. vardu; 4) lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. KP ETAS, buvo registruotas mirusiojo V. J. G. vardu; 5) 24-ios paprastosios vardinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios pagal (duomenys neskelbtini) akcijų sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotos mirusiojo V. J. G. vardu; 6) 30-dešimt paprastųjų vardinių Lietuvos Ir Švedijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios pagal (duomenys neskelbtini) akcijų sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotos mirusiojo V. J. G. vardu.

16.12. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras A. Rogovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsniu, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, patvirtino, kad V. J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą lygiomis dalimis paveldi mirusiojo sutuoktinė R. G. ir mirusiojo dukra E. R.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudarė: 1) 1/2 dalis 2 kambarių buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą; 2) 1/2 dalis garažo (duomenys neskelbtini) 2, kuri priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą; 3) 1/4 dalis 0,6873 ha žemės sklypo, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,1756 ha, (duomenys neskelbtini)., kuri priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) valdybos žemėtvarkos tarnybos pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymą; 4) 1/2 dalis lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė mirusiajam pagal transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. KP ETAS; 5) 1/2 dalis 24-ių paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) akcijų sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 dalis 30-ties paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) akcijų sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 dalis gyvenamojo namo, viralinės, sandėlio, kiemo rūsio ir sandėlio (duomenys neskelbtini)., kuri priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) LR (duomenys neskelbtini) Savivaldybės mero Potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini); 8) savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mirusiajam priklausiusi pagal transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. VPK KP ETAS.

16.13. 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad G. M. M. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) mirus R. G..

16.14. 2000 m. kovo 31 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras A. Rogovas, išduodamas nuosavybės teisės liudijimą, patvirtino, kad R. G. yra pergyvenusi sutuoktinį V. J. G. ir jai priklauso nuosavybes teise pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio pusė, t. y. 1/2 dalis nuosavybės teise tvirtinama R. G. šiuo liudijimu, sudarė: piniginis indėlis AB „Vilniaus banke“ VISA Electron kortelėje, mirusiajam priklausęs pagal (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus bankas“ Vilniaus filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); piniginis indėlis, saugomas AB „Vilniaus bankas“ Vilniaus filiale, mirusiajam priklausęs pagal (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus bankas“ Vilniaus filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

16.15. Notarė Asta Klanauskienė 2020 m. vasario 10 d. pranešimu apie gautą prašymą papildomai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą papildomai Nr. S-19/20 informavo G. M. M. ir Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarę Jurgą Kontutienę, kad Vilniaus rajono savivaldybės 8-ajame notaro biure buvo gautas V. J. G. įpėdinės (dukters) prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildomai išdavimo, atsiradus papildomo, į įpėdinei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus neįtraukto, turto. Atsižvelgiant į tai, kad papildomai atsiradęs turtas buvo įgytas V. J. G. santuokos metu kartu su sutuoktine R. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o G. M. M. Testamentų registro duomenimis yra palikimą po R. G. mirties priėmusi įpėdinė, V. J. G. įpėdinė sutinka, kad R. G. (kaip V. J. G. pergyvenusiai sutuoktinei) būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro sutuoktinių turto ir pageidauja, kad būtų išduotas papildomas mirusio sutuoktinio V. J. G. dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas. Šie veiksmai būtini, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas papildomai. Prašoma iki 2020 m. kovo 1 d. kreiptis į Vilniaus rajono 8-ąjį notaro biurą, kad suderinti tolimesnius veiksmus nuosavybės/ paveldėjimo teisės liudijimų į R. G. priklausančią turto dalį išdavimui.

16.16. Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė 2020 m. kovo 19 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. minėtame biure elektroniniu paštu gautas advokato Viktoro Onačko, atstovaujančio G. M. M., prašymas priimti nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po sesers R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Notarė pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatė, kad mirusiajai R. G. nuosavybes teise priklausė ginčo butas, kuris registruotas mirusiosios vardu (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis ginčo buto įsigijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nežiūrint į tai, kad jis įformintas vieno iš jų vardu. Taigi preziumuojamas turto bendrumas. Ginčo butas turi būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. preziumuojama, kad 1/2 dalis ginčo buto priklauso mirusiajai R. G., 1/2 dalis ginčo buto priklauso mirusiosios sutuoktiniui. Atkreiptas dėmesys į tai, kad toks pat teisinis reguliavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame CK. Šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas. Pareiškėjai G. M. M. tiek žodžiu, tiek raštu (2020 m. vasario 27 d. raštu „Dėl R. G. paveldėjimo bylos“ Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus rajono 8-ąjį notaro biurą dėl tinkamo paveldėjimo bylos po V. J. G. mirties užbaigimo, o tuomet bus galima tinkamai užbaigti paveldėjimo bylą po R. G. mirties ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį ginčo buto.

Dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė).

17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Butų privatizavimo įstatymo pagrindu vieno sutuoktinio vardu įgyto buto nuosavybės formos. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis). Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnis), kas turi teisę jas pirkti (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis) – kuriame nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos.

18. Taip pat Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirmiau nurodyta įstatymo nuostata taikyta visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2001; 2001 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1182/2001; ir kt.).

19. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti (notariškai patvirtintu susitarimu) dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis) bei įforminę buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, kad privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Palikėja su savo sutuoktiniu V. J. G. susituokė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu R. G. iš Vilniaus m. valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) ginčo butą už 16 034 rublius, iš kurių 1956 rublius (pinigais) sumokėjo į Lietuvos banko Vilniaus skyriaus sąskaitą ir 14 078 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis; (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu V. J. G. iš Vilniaus m. valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) butą (duomenys neskelbtini), už 19 017 rublių, iš kurių 2319 rublius (pinigais) sumokėjo grynais ir 16 698 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis; V. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 16.2., 16.4., 16.5., 16.9. punktus).

23. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

24. CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad: 1) Palikėja, nors ir būdama santuokoje su V. J. G., ginčo butą privatizavo vien tik savo naudai už asmenines lėšas, nes jos tėvai jame jau buvo apsigyvenę prieš keletą metų iki privatizavimo, pardavę savo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini); 2) Palikėjos sutuoktinis V. J. G. nelaikė ginčo buto bendra sutuoktinių nuosavybe ir į jį nepretendavo; 3) Palikėjos sutuoktinio V. J. G. dukrai (atsakovei), kuri po jos tėvo V. J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, buvo žinoma, kad Palikėja ginčo butą privatizavo vien tik savo naudai už asmenines lėšas, ir atsakovės pareiškime apie tėvo palikimo priėmimą tarp kito jos nurodyto priimamo paveldimo turto nenurodytas tėvo ginčo butas. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

26. Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių notariškai patvirtintus susitarimus, kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio norma, pirkti ginčo butą Palikėjos vardu ir (ar) V. J. G. vardu privatizuotą butą (duomenys neskelbtini).

27. Byloje nustatyta, kad už ginčo butą sumokėta 14 078 rublių Palikėjos vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir 1956 rubliai grynaisiais. Teismo posėdžio metu ieškovė bandė patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su Palikėjos siekiu ginčo butą privatizuoti tik savo naudai ir tik už asmenines lėšas, tačiau jos pozicija šiuo klausimu prieštaringa. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad jos ir Palikėjos tėvai pardavę savo butą Alytuje pinigus skyrė Palikėjos ginčo buto išpirkimui. Ieškovė nurodė, kad tėvai Palikėjai davė 15 000 rublių be jokio raštelio ir (ar) notariškai patvirtinto sandorio. Teismui paprašius patikslinti kokia valiuta, kokia forma (grynais ar kt.) pinigai buvo perduoti, ieškovė tiksliai negalėjo pasakyti, ar grynais, ar investiciniais čekiais, ar rubliais, ar doleriais, teigdama, kad pinigų perdavimo fakto nematė, tik iš žodžių žinanti, kad tėvai Palikėjai davė pinigus. Vėliau, padedant jos sūnui (žiūrovui) ir jos atstovui advokatui, atsakė, kad tėvai perdavė Palikėjai 15 000 rublių virtualiais pinigais (investiciniais čekiais). Tačiau 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šiuo atveju 15 000 rublių nėra susiję su šia byla, ginčo butas 90 proc. privatizuotas už investicinius čekius, kurie naudojami tik šeimos narių.

28. Viena vertus, Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustato, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; ir kt.). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005, pasisakyta dėl investicinių čekių kaip asmeninės nuosavybės, ir, be kita ko, pažymėta, kad vien aplinkybė, jog turtas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėje praktikoje, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 konstatuota, kad kai butas pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotas santuokos metu, tai vien aplinkybė, jog jis privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą.

29. Taigi atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

30. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; ir kt.).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Palikėjos sutuoktinis (atsakovės tėvas) taip pat buvo Palikėjos šeimos narys. Byloje nėra duomenų, kieno investiciniais čekiais privatizuotas ginčo butas ir (ar), kad V. J. G. būtų atsisakęs privatizuoti ginčo butą ar prisidėti prie privatizuojamo ginčo buto. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) ginčo buto Namų knygoje buto savininke nurodyta R. G. (nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas: (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); Palikėja 1963 m. rugsėjo 1 d. atvyko iš Kėdainių (atvykimo tikslas – pastovus gyventojas), o jos mama M. Ž. atvyko 1991 m. gegužės 14 d. iš (duomenys neskelbtini) (atvykimo tikslas – gyventi pastoviai), jos tėvas T. Ž. 1993 m. atvyko iš (duomenys neskelbtini) (atvykimo tikslas – gyventi pastoviai), nepatvirtina fakto, kad ginčo butą Palikėja privatizavo vien tik savo naudai už asmenines lėšas.

32. Byloje neįrodytas ieškovės argumentas, kad Palikėjos sutuoktinis V. J. G. nelaikė ginčo buto bendra sutuoktinių nuosavybe ir į jį nepretendavo (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokio susitarimo tarp atsakovės ir Palikėjos dėl ginčo buto statuso ir jo nepriskyrimo prie V. J. G. turėtos ir paveldimos nuosavybės. Byloje nėra ginčo, kad 1999 m. lapkričio 9 d. pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo parengė ir atsakovei pateikė pasirašyti pats notaras A. Rogovas, kuris buvo ieškovės ir Palikėjos pusbrolis. Vien aplinkybė, kad atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto, o jas pareiškė tik po Palikėjos mirties, nepatvirtina, jog jai buvo žinoma, kad ginčo butas neva įsigytas už Palikėjos asmenines lėšas ir buvo skirtas gyventi Palikėjos tėvams. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad Palikėjos turto paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta dar 2018 m. balandžio mėnesį, taigi jau tuo metu ieškovė žinojo aplinkybę, jog ginčo buto paveldėjimas po V. J. G. mirties nebuvo tinkamai įformintas. Tačiau nei ieškovė, nei notarė tvarkanti Palikėjos paveldėjimo bylą, apie tai neinformavo atsakovės iki pat 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos, kuomet ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pasirašyti pas notarą neįvardintą dokumentą.

33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. J. G. ir Palikėja, gyvendami santuokoje, visą santuokos metu įgytą turtą valdė bendrai kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Mirus atsakovės tėvui V. J. G., visas jo vardu registruotas turtas (net ir įgytas prieš santuoką su Palikėja) įforminant V. J. G. turto paveldėjimą buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (žr. šio sprendimo 16 punktą).

34. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės atsisakyme atlikti notarinį veiksmą aiškiai nurodyta, kad ginčo butas priklausė abiem sutuoktiniams (V. J. G. ir Palikėjai) po 1/2 dalį, todėl ieškovė privalo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės 8-ąjį notarų biurą dėl tinkamo paveldėjimo bylos po V. J. G. mirties užbaigimo, nes tik tuomet galima bus tinkamai užbaigti paveldėjimo bylą po Palikėjos mirties ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį ginčo buto. Ieškovė šios notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įstatymo nustatyta tvarka neskundė (žr. šio sprendimo 16.16 punktą).

35. Taigi ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ginčo butas privatizuotas už Palikėjos asmenines lėšas, Palikėjos sutuoktinis V. J. G. nelaikė ginčo buto bendra sutuoktinių nuosavybe ir į jį nepretendavo, ir kad atsakovė iki Palikėjos mirties nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto, pagal Butų privatizavimo įstatymo, SŠK ir CK nuostatas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra pagrindas šį butą pripažinti asmenine Palikėjos nuosavybe.

36. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgiant į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi Nr. 3K-3-30/2011, nes ji priimta civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl turto, įsigyto už sutuoktiniams (ar vienam jų) dovanotas lėšas pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau ne privatizavimo būdu, kuris, kaip minėta, pasižymi tam tikra specifika. Ieškinyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005, pasisakyta dėl investicinių čekių kaip asmeninės nuosavybės, ir, be kita ko, pažymėta, kad vien aplinkybė, jog turtas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą.

37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ginčo butą asmenine ieškovės sesers R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai).

39. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 988 Eur (188+ 800) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

40. Ieškovės ieškinys atmestas (0 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų), ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

41. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.

42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1573 (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė