Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-237-284/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1-237-284/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46852-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-237-284/2020 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46852-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, netekėjusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. D. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 22 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0059 (patikros Nr. 1086521) 22 val. 50 min. jai buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, patikrinus neblaivumą antrą kartą 23 val. 09 min. jai buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. D. kaltė, įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklausta įtariamąja A. D. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuoto pažymėjimo ji neturi ir niekada jo nėra turėjusi, nes niekada nebuvo išlaikiusi teisės vairuoti transporto priemones. Vairuoti automobilį moka ir ketino vairuotojo teises išsilaikyti, todėl nusprendė pati pradėti mokytis važinėti automobiliu. Savo automobilio ji iki šiol neturėjo, todėl jos brolis Z. P. iš L. M. už vieną šimtą eurų nupirko automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio pirkimo - pardavimo sutartį su L. M. brolis pasirašė savo vardu, bet iš tikrųjų automobilį jis nupirko jai, nes vėliau planavo automobilį jai padovanoti ir jį perrašyti jos vardu. 2019-11-02, apie 21 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji vartojo alkoholį. Gėrė alų, kartu su ja alų gėrė ir jos brolis Z. P., su kuriuo kartu gyvena. Alaus abu galėjo išgerti gal tris litrinius butelius, alus buvo 6 procentų stiprumo. Kadangi alkoholį vartoja retai, nuo išgerto alaus kiekio jautėsi apsvaigusi, bet visai girta nesijautė. Apie pusę vienuolikos vakaro pas ją į namus atėjo visiškai girtas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. R.. Atėjęs jis pradėjo jos klausti, ar jai nereikia žvėrienos konservų, kuriuos jis gavo iš kažkokio ūkininko, pas kurį dirba. A. sakė, kad konservų turi daug. Ji pagalvojo, kad jeigu konservai bus neskanūs, galės juos sušerti savo šunims. A. pasakė, kad gali nuvažiuoti iki jo namų ir konservus apžiūrėti. A. sutiko. Kadangi labai norėjo kuo greičiau išmokti važiuoti automobiliu, be to, dar buvo išgėrusi, pasakė, kad jis sėstų į jų sodybos kieme stovintį automobilį ir ji nuveš jį iki jo namų. Kartu su jais automobiliu važiavo ir jos brolis, kuris atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. A. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Automobilį vairavo ji. Jį vairuoti jau kažkiek mokėjo, todėl ramiai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena A.. Nuvažiavus prie jo namų, pats A. nuėjo ir atnešė kelis apvalius metalinius indelius konservų, juos padėjo ant galinės automobilio sėdynės ir visi vėl išvažiavo į jų namus. Nei ji, nei jos brolis Z. prie A. namų net nebuvo išlipę iš automobilio. Jau su konservais grįžtant į namus automobilį taip pat vairavo ji, brolis sėdėjo šalia, o A. ant galinės sėdynės. Nuo A. namų iki jų namų yra visai netoli, gal apie 600 metrų. Grįžus prie savo sodybos keliuko, ji iš karto į ji neįsuko, nes pasukimas yra labai staigus, todėl nusprendė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) gatvės galo ir ten apsisukti, bet dar net nespėjus nuvažiuoti iki gatvės galo, išgirdo žodžius „stokit, stokit“. Pasižiūrėjusi per salone prie priekinio stiklo esantį galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais mėlynais ir raudonais žibintais. Prieš tai policijos automobilio ji nebuvo mačiusi, nes jos vairuoto automobilio galinis lango stiklas yra labai prastas ir per jį prastai matosi, taip pat negirdėjo jokių stabdymo garsų, todėl pamačiusi policijos automobilį už savo vairuojamo automobilio taip išsigando, kad iš karto stipriai koja užspaudė automobilio stabdžius, automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti ir nuslydo į šalikelėje esančius arimus. Kai nuslydęs automobilis jau galutinai sustojo, ji atsidarė vairuotojo dureles ir iš automobilio išlipo. Pareigūnė moteris nusivedė ją prie policijos automobilio, alkotesteriu nustatė jai girtumą. Kai dar prieš tai ji jos klausė, ar nėra gėrusi alkoholio, ji jai pasakė visą tiesą ir pasisakė, kad yra gėrusi alaus. Pirmu putimu įpūtė 1,57 promilių, kol reikėjo truputį palaukti, pareigūnė moteris liepė jai paeiti tiesia juosta ir pirštu paliesti nosį. Ji jos nurodymus vykdė, nesipriešino. Antru putimu įpūtė 1,63 promilių. Su tokiais alkotesterio parodymais ji sutiko. Savo kaltę dėl to, kad neblaivi vairavo automobilį, ji pripažįsta pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Važiuojant automobilyje ji alkoholio nevartojo, visą alkoholį kiekį, koks buvo nustatytas jai iškvėptame ore, ji buvo suvartojusi dar prieš automobiliu išvažiuojant iš savo sodybos kiemo (96-100 b. l.);

liudytojo Z. P. parodymais, kad 2019-11-02, apie 19.00 val., jis kartu su savo sese A. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alų, abu išgėrė po kelias stiklines. Kiek atsimena, jo sesuo kalbėjo mobiliuoju telefonu galimai su to paties kaimo gyventoju A.. Baigusi pokalbį, jo sesuo jam pasakė, kad važiuojam. Kadangi automobilio rakteliai buvo padėti ant stalo, sesuo juos pasiėmė, jis dėl to neprieštaravo. Kieme stovėjo jo automobilis „Mazda“, kurio valstybinio numerio jis neatsimena. Jis ir jo sesuo susėdo į minėtą transporto priemonę. Prie vairo sėdo jo sesuo A.. A. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Iš kiemo išvažiavo su automobiliu ir nuvažiavo prie kaime esančios parduotuvės. Jiems nuvykus prie minėtos parduotuvės, į automobilį įsėdo A.. Minėto vyriškio pavardės jis nežino, kur gyvena taip pat pasakyti negali. Kai jo sesuo pradėjo važiuoti, jiems iš galo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai įjungė švyturėlius, galimai įjungė ir garsinį signalą, taip išreikšdami reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Jo sesuo labai išsigando, kai policijos pareigūnai įjungė švyturėlius, todėl padidinusi greitį nuvažiavo. Kai jo sesuo nesustabdė transporto priemonės, pareigūnai visą laiką važiavo iš paskos su įjungtais švyturėliais, kažką kalbėjo per garsiakalbį. Toje pačioje (duomenys neskelbtini) g. jo sesuo nuvažiavo nuo kelio į lauką. Važiavo lauku apie 400 metrų, sustojo tik tuomet, kai sesuo užklimpo. Automobilį pirko jis iš L. M., jo perregistruoti nespėjo, susirašė tik pirkimo pardavimo sutartį. Sutinka, kad automobilis, kurį neblaivi vairavo sesuo A. D., būtų konfiskuojamas (45-48, 56-58 b. l.);

liudytojo A. R. parodymais, kad 2019-11-02, apie 22.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę V. G.. Būnant pas ją vartojo alkoholį ir apie 22.30 val. nusprendė eiti į savo namus. Jam einant į namus (duomenys neskelbtini) g., tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad tai gali būti namas Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo automobilis, kuris ir išvažiavo iš minėto namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo. Koks sustojo automobilis ir kokios spalvos, jis negali pasakyti, nes buvo išgėręs, taip pat buvo tamsus paros metas. Iš sustojusio automobilio atidarius duris pradėjo kalbėti keleivio vietoje sėdintis vyras, kurį jis iš matymo pažino, kad tai to paties kaimo gyventojas, kurį vadina Z., tikslesnių duomenų jis jo nežino, nes mažai su juo bendrauja. Minėtas vyras jam pasakė, kad sėstų į automobilį, nes jį parveš iki namų. Jam sutikus sėsti į automobilį, jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, keleivio pusėje. Automobilį vairavo A. D., kurią taip pat pažįsta iš matymo. Daugiau automobilyje kitų asmenų nebuvo. Jiems pradėjus važiuoti ir pavažiavus apie 700 metrų, vairuotoja pamatė policijos automobilį, kuris įjungė šviesos signalą sustoti, t.y. raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Tai pamačiusi vairuotoja staiga sankryžoje apsisuko ir padidinusi greitį pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Jis pamanė, kad vairuotoja važiuos į namus, tačiau juos pravažiavusi vis didino greitį, kiek suprato, taip bandydama pasprukti nuo policijos pareigūnų. Ar ką kalbėjo, kai juos pareigūnai stabdė, neprisimena, nes kaip ir sakė buvo stipriai išgėręs. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jis pamatė, kad vairuotoja A. D. nusuko nuo kelio ir pradėjo važiuoti lauku ir pavažiavusi, tiksliai nepamena kiek metrų, sustojo, nes automobilis užklimpo. Kai automobilis sustojo, jie visi pradėjo bėgti, tačiau dėl ko bėgo, jis nesuprato. Po to juos visus pagavo policijos pareigūnai, kurie visą laiką važiavo jiems iš paskos su šviesos ir garso švyturėliais. Kadangi jis buvo tik keleivis, jam liepė eiti į namus. Kol jie visi trys važiavo automobiliu, alkoholinių gėrimų nevartojo. Ar vairuotoja A. D. turi vairuotojo pažymėjimą, jis nežino, ar ji vairuojant automobilį buvo blaivi, taip pat negali pasakyti (63-68 b. l.);

2019-11-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019-11-02 dirbant su vyriausiąja patrule G. N., apie 22.41 val., patruliuojant nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Važiuojant nurodytam automobiliui iš paskos jis buvo stabdomas įjungiant tarnybinio automobilio specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos signalus bei buvo įjungtas ir garsinis signalas. Tačiau automobilis nesustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad automobilio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti, radijo ryšiu buvo pranešta Šiaulių AVPK budėtojui. Jis kelis kartus per garsiakalbį nurodė automobilio vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas reikalavimui nepakluso ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini), kol ties posūkiu nuvažiavo į dirbamą žemės lauką. Pareigūnai važiavo dirbamu lauku automobiliui iš paskos. Pavažiavus apie 300 m, apie 22.47 val., automobilis įvažiavo į išartą dirvą ir joje sustojo, nes užklimpo. Pribėgus prie sustojusio automobilio, pamatė, kad automobilį vairavo moteris. Ji ir keleiviai buvo išlaipinti iš transporto priemonės ir pasodinti į tarnybinį automobilį. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. D., kartu su ja automobiliu važiavo jos brolis Z. P. ir A. R.. Paklausus A. D., kodėl ji nepakluso reikalavimui sustoti, ji atsakė, kad išsigando ir nesustojo, nes yra išgėrusi ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus per duomenų bazę nustatyta, kad A. D. neturi vairuotojo pažymėjimo, o automobilis, kurį ji vairavo, nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARFF-0059“, patikros Nr. 1086521, galioja nuo 2019-07-22 iki 2020-01-22, pirmu tikrinimu, tai yra 22.50 val., A. D. buvo nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Antruoju patikrinimu - 23.09 val., buvo nustatytas 1,63 promilės neblaivumas. Z. P. ir A. R. nusistatyti girtumus atsisakė, nors buvo akivaizdžiai matyti, kad asmenys yra neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas (10-12 b. l.);

2019-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dirbamos žemės plotas, apie 500 m atstumu nuo kelio (13-22 b. l.);

2019-11-02 neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad A. D. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF - 0059, patikros Nr. 1086521, pirmuoju tikrinimu 22.50 val. buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas, antruoju tikrinimu - 23.09 val. - 1,63 promilių girtumas (23 b. l.).

Kaltinamosios A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARFF-0059“ (patikros Nr. 1086521) 22 val. 50 min. jai buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, patikrinus neblaivumą antrą kartą 23 val. 09 min. jai buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji A. D. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti paskirtąją baudą sumokėti per vienerius metus laiko (104-106 b. l.).

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo A. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 60 MGL (3000 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 eurų) baudą. Taip pat siūlo A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Kaltinamosios A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54-55 straipsniuose.

A. D. teisiama pirmą kartą (73-74 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (76-86 b. l.), niekur nedirba (88 b. l.), registruota Užimtumo tarnyboje (87 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. D. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 MGL (3000 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamoji prašė jai paskirtą baudą leisti sumokėti per vienerius metus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje bei BPK 352 straipsnio 1 dalyje, teismui suteikta teisė nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti jam paskirtą baudą. Įvertinus kaltinamosios prašymo motyvus, ką patvirtina bylos duomenys,- kad ji šiuo metu niekur nedirba ir yra registruota Užimtumo tarnyboje (87-88 b. l.), atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamosios prašymą yra pagrindas tenkinti ir nustatytinas 12 mėnesių terminas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį A. D. turi sumokėti paskirtąją baudą.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors A. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju A. D. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes ji, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pati pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad ji šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl A. D. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia, o jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑392‑699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju A. D. vairavo savo broliui Z. P. priklausančią transporto priemonę, kurią jis leido vairuoti neblaiviai seseriai. Taigi, A. D. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, šiuo atveju ne tik galimas, bet ir būtinas. Transporto priemonės savininkas sutinka dėl šios transporto priemonės konfiskavimo. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajai A. D. prokurorės prašomą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Z. P. priklausančios (L. M. vardu registruotos) transporto priemonės – automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (26, 41-42 b. l.), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis), kartu priverstinai paimant ir šio automobilio užvedimo raktelį.

A. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (101-103 b. l.), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Išaiškinti kaltinamajai, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, ir, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, juos perduoti valstybės nuosavybėn.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė