- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1766-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-055560-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Alytaus vaikų
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-347-179/2017 pagal ieškovas Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei M. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Alytaus vaikų globos namams, išvadą teikiančiai institucijai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus D. M. atžvilgiu.Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. M.. Atsakovė nesugebėjo tinkamai rūpintis naujagimiu, vaikas buvo netinkamai maitinamas, jo sveikatai buvo iškilusi reali grėsmė, todėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1-217 vaikui nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskiriant Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. D1-159 M. M. (atsakovės) ir V. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šeimai išvykus nuolat gyventi į kitą savivaldybę, šeima išbraukta iš minėtos savivaldybės apskaitos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu M. M. ir V. M. santuoką nutraukė. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. DV-476 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1687-835/2014 laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei sūnaus D. M. atžvilgiu, neterminuotai apribojo tėvo valdžią V. M. sūnaus D. M. atžvilgiu, D. M. nustatė nuolatinę globą, jo nuolatiniu globėju paskyrė Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus, o sprendimui įsiteisėjus nuolatiniu rūpintoju paskyrė Alytaus vaikų globos namus, nustatant vaiko gyvenamąją vietą pagal globėjo (rūpintojo) buveinės vietą. Vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, diagnozės kodas – F70.0 (lengvas protinis atsilikimas). Atsakovė savo sūnaus Alytaus vaikų globos namuose nelanko, nedalyvauja jo ugdyme, nesirūpina jo sveikata, išlaikymo neteikia. Atsakovė nemotyvuota susigrąžinti vaiką, stipriai stokoja socialinių įgūdžių, nelinkusi keisti gyvenimo būdo. Atsakovė nuo 2015 m. kovo 7 d. dirba UAB „BSS grupė“, nustatytas darbingumo lygis – 45 proc. Atsakovė įrašyta į VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitą. Su atsakove dirbamas socialinis darbas, tačiau tai rezultatų neduoda. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai nuo 2011 m. kovo mėn. lankosi atsakovės šeimoje, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Tačiau atsakovė nebendrauja su socialiniais darbuotojais, jos neranda namuose arba neįsileidžia į namus, telefonu nebendrauja. Sąlygos vaikui augti ir gyventi pas motiną yra netinkamos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Neterminuotai apribojo motinos valdžią atsakovei M. R. nepilnamečio sūnaus D. M. atžvilgiu.Teismas vadovavosi ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Nustatė, kad atsakovė šiuo metu visiškai nesidomi ir nesirūpina savo mažamečiu sūnumi, jam neteikia materialinės paramos. Atsakovė neįgyvendina pareigų auginti, dorai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo vaiko. Nebuvo duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, kurie prieštaravo rašytiniams dokumentams. Teismas buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių įvertinti, ar atsakovės elgesio neįtakoja jos sveikatos būklė, netinkamos socialinės paslaugos. Byloje nebuvo dokumentų apie atsakovei nustatytas diagnozes, taikomą gydymą. Teismui konstatavus, kad atsakovės sveikatos būklė netinkama pasirūpinti vaiku, turėjo būti nustatyta, kokios gydytojų prognozės pasveikti. Ieškovo nurodymas apie atsakovės bendravimo stilių, toną yra subjektyvus vertinimas, nepagrįstas įrodymais. Neneigia, kad stokoja tam tikrų socialinių įgūdžių, tačiau ieškovas atsakovei teikė netinkamas socialines paslaugas. VTAS specialistai tik atvykdavo į atsakovės būstą, pasižiūrėdavo šaldytuvo turinį ir ar kambariuose nėra dulkių. Socialinio darbo su atsakove nevykdė. Atsakovė socialinių paslaugų neatsisakė. Valstybės institucijų darbuotojai privalėjo atsakovei suteikti realią efektyvią pagalbą, t. y. galimybę atsakovei pakeisti gyvenamąją vietą, socialinę aplinką, padėti įgyti motinystės įgūdžių, ar, esant būtinybei, nukreipti atsakovę tinkamam sveikatos gydymui, dėti pastangas stiprinti motinos ir sūnaus ryšį. Ieškovas žino, kad atsakovė dirba, ir darbo valandomis negali socialinių darbuotojų namuose priimti, atsakyti į jų skambučius. Žalingų įpročių neturi.Ieškovas neįrodė CK 3.180 straipsnyje nustatyto laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindo. Teismas nenustatė, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar kad vaiku visiškai nesirūpina. Šiuo metu keičiasi aplinkybės, dėl kurių atsakovei laikinai apribota motinos valdžia. Atsakovė nuo 2015 m. kovo 7 d. dirba UAB „BSS grupė“ ir kas mėnesį nuo jos darbo užmokesčio išskaičiuojamas išlaikymas sūnui. Darbą, gyvenamąjį būstą susirado pati. Gyvena savarankiškai, savimi tinkamai pasirūpina, todėl sugebėtų tinkamai rūpintis ir savo sūnumi. Sūnų lanko, motinos ir sūnaus ryšys nėra nutrūkęs. Ieškovas nepagrįstai globotinių sąskaita siekia išlaikyti globos įstaigas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo motinos valdžią nepilnamečiam vaikui. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl motinos valdžios apribojimo
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003). Remiantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti motinos veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jos kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams motinos valdžia, ir pateikti jos veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad, nuspręsdamas neterminuoti apriboti motinos valdžią, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino priežasčių, dėl kurių atsakovė nevykdo motinos pareigų. Alytaus rajono apylinkės 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1687-835/2014 dėl abiejų vaiko tėvų tėvystės teisių apribojimo konstatuota, kad atsakovė, nors sūnų lanko ir su juo bendrauja, gauna socialines išmokas ir reiškia norą jį auginti, tuo metu nebuvo pasiruošusi sūnaus auginimui, nes nedirbo ir negavo pakankamai pajamų, jai reikalinga socialinė ir psichologinė pagalba, ji bando keisti gyvenimo būdą ir įpročius, todėl ateityje galima tikėtis teigiamų pokyčių. Motinos valdžia atsakovei buvo apribota laikinai, nurodant, kad apribojimas gali būti panaikintas, jei ji pakeis savo elgesį ir galės auklėti vaiką. Konkretūs elgesio pokyčiai sprendime nebuvo aptarti, iš atsakovės vaikui priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vaiko globėju paskirti Alytaus vaikų globos namai. Į Alytaus vaikų globos namus atsakovės sūnus pateko 2014 m. spalio 1 d., įsiteisėjus minimam teismo sprendimui. Iš šios įstaigos 2016 m. gruodžio 6 d. pažymėjimo Nr. S-552 matyti, kad atsakovė vaiko nelanko, nedalyvauja ugdyme, nesirūpina jo sveikata, neteikia išlaikymo. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2015 metų išvados ir pažyma patvirtina, jog vaiko specialieji ugdymosi poreikiai yra dideli, jam teiktina logopedo, spec. pedagogo, pedagogo padėjėjo pagalba, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. individualizuotina bendroji ugdymo programa. Iš 2014 m. balandžio 4 d. – 2016 m. gegužės 2 d. socialinio darbo su šeima įvertinimo matyti, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei buvo nustatytas individualaus darbo su šeima planas, paskirtas šeimos palaikymo paslaugų tipas, šeimoje lankomasi ne rečiau kaip 2-3 kartus per mėnesį. Atsakovė gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute, kuriame nėra visų būtiniausių buities daiktų, būstas netvarkingas, nešvarus, vaikui augti sąlygų jame nėra. Nuo 2015 m. birželio mėnesio atsakovė su socialiniais darbuotojais nebendrauja, jų į namus nesileidžia, nuo 2015 m. spalio mėnesio neatsiliepia į telefono skambučius. Atsakovei trūksta socialinių įgūdžių bendraujant, tvarkantis buityje, planuojant pajamas, su ja sunku palaikyti pokalbį, ji sunkiai sukoncentruoja dėmesį, nevaldo emocijų, su ja bendraujant sunku suprasti pokalbio esmę, atsakovės sakiniai nerišlūs, temos nekonkrečios ir dažnai besikeičiančios, kalbėdama pati sau prieštarauja. Iš socialinių darbuotojų ji tikisi kitokios nei teikiama pagalbos – finansinės paramos, buto remonto ir pan., rodo nenorą su jais bendrauti, yra uždara, atsisako priimti psichologo ir kitų specialistų pagalbą. Nurodomu laikotarpiu vaiko nei karto nėra aplankiusi, jį į šeimą susigrąžinti nesistengia. Analogiškos 2016 m. gegužės 2 d. – 2016 m. gruodžio 14 d. laikotarpio socialinio darbo su šeima įvertinimo išvados, todėl 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovas inicijavo bylą dėl motinos valdžios apribojimo atsakovės sūnaus atžvilgiu. Remdamasis nutarties 13-16 punktuose nurodytais faktais, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaikų globos namuose esančiu mažamečiu vaiku, jo neprižiūri, neteikia materialinės paramos, neįgyvendina pareigos jį auklėti, tačiau, dėl šių aplinkybių nuspręsdamas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės neveikimo priežasčių, t.y. nesvarstė, ar ji yra kalta dėl motinos pareigų nevykdymo. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino netinkamai suteiktų paslaugų socialinių paslaugų įtakos jos elgesiui apeliaciniame skunde nurodytu aspektu. Šis teiginys atmestinas, nes nurodytas paslaugas teikiančios institucijos neprivalo suteikti apeliantei kitą gyvenamąjį būstą, rūpintis atsakovės turimo būsto švara bei pritaikymu vaikui, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog socialinės paslaugos iš dalies nebuvo efektyvios, o teismas šeimos byloje laikėsi pasyvios pozicijos ir nesiėmė priemonių įvertinti, ar atsakovės elgesio neįtakoja jos sveikatos būklė. Iš VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro 2016 m. gruodžio 8 d. pažymos matyti, kad atsakovė yra įrašyta į psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio pakitimais (F70.1). Nors medicininių duomenų apie šio susirgimo poveikį sveikatai, jo įtaką atsakovės mąstymui, valios atlikti konkrečius veiksmus susiformavimui ir elgesiui nėra, vertinant protingumo požiūriu, susirgimo poveikį atsakovės gyvensenai, tuo pačiu ir motinos pareigų nevykdymui, akivaizdžiai parodo dviejų su puse metų trukmės socialinio darbo įvertinimo aktai, kuriuose aprašyta atsakovės socialinių įgūdžių stoka tvarkantis buityje, planuojant pajamas, neadekvačiai elgiantis bendravimo su socialiniai darbuotojais metu, emocijų nevaldymas, kalbos prieštaringumas, dėmesio nesukoncentravimas, nenoras bendrauti, uždarumas, psichologo ir kitų specialistų pagalbos atsisakymas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste svarbi ir aplinkybė, kad iki priimant teismo sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė sūnų lankė ir su juo bendravo, teismas konstatavo teigiamų pokyčių ateityje tikėtinumą, tačiau po to, nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu, atsakovė vaiko nei karto nėra aplankiusi, nors nebuvo nustatytas joks tokio pasyvumo priežastis nagrinėjamos kategorijos bylose dažniausiai lemiantis elgesys (pvz., asocialus gyvenimo būdas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą prielaidai apie atsakovės psichikos sutrikimo galimą raidą ar poveikį, dėl kurių atsakovės socialiniai ryšiai, įskaitant bendravimą su vaiku, susiaurėjo ne dėl jos kaltės. Socialinio darbo su atsakove metu ieškovas netyrė duomenų dėl atsakovės psichikos sveikatos įtakos ginčo aplinkybėms, nevertino, ar jai suteikiamas atitinkamas gydymas, nesiaiškino, ar yra medicininio poveikio ar kitokių medikų rekomenduotų priemonių, galinčių padėti bent minimaliai įgyvendinti motinos pareigas (pvz., lankant vaiką). Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad darbas su atsakove buvo labiau formalaus pobūdžio, akcentuojant tik jos atsisakymą nuo specialistų paslaugų. Nors nutarties 18-21 punktuose nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos priimant ginčijamą sprendimą atsakovės kaltės nevykdant motinos pareigų aspektu ir šia prasme bylos esmė nebuvo atskleista, tai nesudaro pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ar medicininius duomenis apie atsakovės sveikatos poveikį tiesioginiam motinos pareigų vykdymui rinkti apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinis sprendimas bylą užvilkintų ir dėl to neatitiktų nei šalių, nei atsakovės vaiko interesų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarties 14-16 punktuose nurodytas atsakovės neveikimas yra pakankamas nuspręsti, jog įstatyme nurodyti pagrindai motinos valdžios apribojimui nustatyti, tačiau nutarties 19-20 punktuose atliktas priežasčių, įtakojančių atsakovės socialinių įgūdžių stoką vykdant motinos pareigas, vertinimas įgalina daryti išvadą apie neįrodytą subjektyvią atsakovės kaltę dėl motinos pareigų nevykdymo. Išvardintų įrodymų visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nebuvimą duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Be pirmiau minėtų faktų, tai paneigia apeliacinės instancijos teismo iniciatyva patikrinti VSDFV duomenys apie atsakovės darbą 2015 m. sausio mėn. UAB „Adesoma“, 2015 m. vasario ir kovo mėn. – UAB „Valymo ir priežiūros centras“, nuo 2015 m. kovo 7 d. – UAB „BBS grupė“, kur ji gauna priteisto išlaikymo mokėjimui pakankamą darbo užmokestį, teigia, jog išlaikymą moka, tuo tarpu teismas konstatavo išlaikymo pareigos nevykdymą. Ieškovas šios aplinkybės nepatikrino ir nėra aišku, ar teismo nurodytas išlaikymo nemokėjimas nėra susijęs su pasyvia ieškovo ir trečiojo asmens pozicija dėl priverstinio išieškojimo. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovės sūnui šiuo metu nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Minėta, kad laikinas apribojimas yra pritaikytas ankstesniu teismo sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės subjektyviosios kaltės nevykdant motinos pareigų nebuvimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie vados neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečiam vaikui egzistavimą. Tai sudaro CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje numatytus pagrindus panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamos kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią visos vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos turi veikti koordinuotai ir planuoti, aiškiai pagrįsti savo veiksmus. Visi nagrinėjamo pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai (Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 7 punktas). Šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-92/2014 pagal ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams SK. ir V.K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad atsakovė vaiko nelankė ir su juo nebendravo daugiau kaip du metus (tai paneigiančių duomenų apeliantė nepateikė). Įvertinus, kad priimdamas sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, teismas neįvardijo veiksmų, kurių atsakovė turėtų imtis motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamam motinos valdžios realizavimam šiuo metu ir CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui atsakovė privalo bendradarbiauti su šeima dirbančiomis institucijomis (ieškovu, VšĮ Alytaus miesto socialinės pagalbos centru, vaiko globos įstaiga), kreipiantis pagalbos pačiai, nedarant kliūčių socialiniams darbuotojams lankytis atsakovės namuose, atvykstant į susitikimus kitose jų nurodytose institucijų patalpose; vykdyti jų nurodymus dėl tėvystės įgūdžių ugdymo; rūpintis savo psichikos sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gydančio gydytojo nurodymus; reguliariai lankyti vaiką globos institucijoje, teikti jam išlaikymą; raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis jo ugdymu, elgesiu, sveikata. Pažymėtina, jog atsakovė yra veiksni, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji siekia atsakomybę dėl motinos pareigų nevykdymo ir psichikos sveikatos gydymo perkelti vien ieškovui. Dirbdamas su atsakove, bendradarbiauti su nutartyje minėta atsakovės gydymo įstaiga ar kitais psichikos sveikatos specialistais ieškovas turėtų savo veiklą ir asmenų sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų ribose, teikiamos socialinės pagalbos pobūdis turėtų atitikti atsakovės sveikatos specifiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK normose nenustatyta, kad, atsižvelgiant į ginčo esmę, savivaldybės institucija kaip ieškovė (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalims perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Už atsakovei suteiktą antrinę teisinę advokato pagalbą patirta 155,92 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. trečiąjį ketvirtį buvo 793,3 Eur), todėl priteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo priteistinos 14,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas. Iš ieškovo priteistinos 3,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188718528, 155,92 (šimtą penkiasdešimt penkis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei pirmosios instancijos teisme, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.
Priteisti iš ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188718528, 18 (aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.