Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-807-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-11
Bylos Nr.
2A-807-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
UADB „Seesam Lietuva“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Civilinė byla Nr.2A-807-259/2008
Pirmos instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus

Procesinio dokumento kategorija 44.3, 73.2.13, 121.1, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovui Vaidotui Kilkui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Jurgai Tallat-Kelpšaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-497-52/2008 pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 885,96 Lt žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 885,96 Lt žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 63,37 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad 2006-09-22 tarp ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ir VšĮ „Kartingo sporto centras" buvo sudaryta automobilių savanoriško draudimo (CASCO) sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas automobilis MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.9). 2007-05-15 apie 18.30 val. automobilis MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) , vairuojamas N. B. , Brastos g., Kaune įvažiavo į nepažymėtą kelio duobę (b.l.13), dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis kairys bei galinis kairys ratai (b.l.12). Į kelių eismo įvykio vietą buvo iškvieti policijos pareigūnai (b.l.44), buvo nubraižyta kelių eismo įvykio schema (b.l.45). Apie įvykusį kelių eismo įvykį 2007-05-16 buvo informuotas ieškovas (b.l.14). Ieškovas 2007-05-15 kelių eismo įvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir, atsižvelgdamas į pateiktą kelių eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio remonto išlaidų sumą, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui - VšĮ „Kartingo sporto centras“ 1 885,96 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l.10). Kadangi už vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimą, vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, techninės priežiūros organizavimą yra atsakingos savivaldybės (LR Vyriausybės nutarimu Nr.155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 p.), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis buvo apgadintas įvažiavus į Brastos g., Kaune buvusią nepažymėtą kelio duobę, sprendė, kad žala trečiojo asmens - VšĮ „Kartingo sporto centras" turtui buvo padaryta dėl atsakovo netinkamo pareigų, numatytų LR Vyriausybės nutarimu Nr.155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 12 p. vykdymo. Kadangi šią žalą VšĮ „Kartingo sporto centras" atlygino ieškovas, vadovaujantis CK 6.1015 str., ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. atsakovo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė CPK 179 str. 1 d. įtvirtintą įrodymų pakankamumo principą, reiškiantį, kad konstatuoti tam tikrą faktą teismas gali tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Pagal CK 6.253 str. 1 d. prasmę teismas turi atsižvelgti į nukentėjusiojo kaltę, pasireiškiančią dideliu neatsargumu; Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (64 p.); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (172 p.). Tačiau jokiame byloje esančiame dokumente nėra informacijos apie automobilio stabdymą ties eismo įvykio vieta, taip pat apie tai, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas bei automobilio būklę ir pan;

Atsiliepimas

2) teismas sprendime pasisakė ne dėl visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 185 str. bei 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas. Atsakovas savo 2007-11-12 atsiliepime į ieškinį nurodė, jog LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 28 punkte numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą: apklausiami įvykio liudytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto turto apžiūros ataskaita, daromos nuotraukos, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat įstaigos, organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai. Byloje nesant duomenų iš minėtų įstaigų ir organizacijų, darytina išvada, jog byloje nustatytos ne visos esminės bylos aplinkybės, t.y. aplinkybės, susijusios su paties vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio buvimu. Nenustačius esminių bylos aplinkybių, ieškovas savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui 1 885,96 Lt žalos ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pagal Taisyklių 15 punktą žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio; visos remonto išlaidos neatlyginamos, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas. Kadangi ieškovas teismui nepateikė turto apžiūros ataskaitos, kaip numatyta Taisyklių 28 punkte, nustatyti, ar sąskaitoje faktūroje nurodyti remonto darbai buvo būtini atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, negalima. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nors pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą yra atsakingos savivaldybės, tačiau jokios LR galiojančios teisės normos nenumato savivaldybėms pareigos užtikrinti, kad duobės keliuose niekada neatsiras. Kadangi duobės gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga (dėl išplauto grunto po asfalto danga, atsiradusios smegduobės ir pan.), t.y. dėl nei nuo savivaldybės, nei kito juridinio ar fizinio asmens įmanomos sukontroliuoti, numatyti ir išvengti aplinkybės, šioje byloje taikytina CK 6.253 str. 1 d., kurioje numatytas vienas iš keleto civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų - nenugalima jėga;

3) teismas nepagrįstai priteisė 1 885,96 Lt sumą žalos atlyginimo, kadangi iš ieškovo patektų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų VšĮ „Kartingo sporto centras", matyti, jog už transporto priemonės remontą mokėtina suma sudaro tik 1 804,96 Lt (380 + 30 + 1 394,96 = 1804,96 Lt). Be to, pagal LAT praktiką kiekvienu žalos atlyginimo atveju teismas turi aiškintis, ar jau atliktas transporto priemonės remontas, turi reikalauti pateikti įrodymus apie faktiškai remontui išleistas išlaidas ir pagal jas nustatyti žalos dydį. Remontui panaudotų atsarginių dalių vertė mažinama pagal jų amortizacijos laipsnį. Atsižvelgti į automobilio nuvertėjimą dėl eksploatavimo būtina, nes žalos atlyginimu siekiama sugadinto turto vertę atkurti iki tos, kuri buvo prieš teisės pažeidimą. Todėl atsakovas turi atlyginti ne visą naujų keičiamų detalių vertę, o jos dalį, kadangi buvo sugadintos ne naujos, o jau atitinkamai susidėvėjusios detalės (Teismų praktikos, taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga);

4) teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 885,96 Lt sumos, kadangi palūkanos šioje byloje jokiu šalių susitarimu nustatytos nebuvo, tarp šalių jokių sutarčių sudaryta nebuvo, atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl nei CK 6.210 str. 2 d., nei CK 6.37 str. negali būti taikomi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo motyvas, kad kelių eismo įvykio metu vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas bei traktuotinas kaip atsakomybės už padarytą žalą vengimas. Samprotavimų apie eismo įvykio dalyvio, t.y. vairuotojo kaltę atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, nustato, išsiaiškina ir įvertina visas aplinkybes, ne tik tas, kurias nurodo eismo įvykio dalyvis, ir priima sprendimą tik visiškai įsitikinę jo teisingumu. Be to, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis su skundu, kad būtų dar kartą nagrinėjama konkreti situacija ir priimamas naujas procesinis sprendimas administracinės teisės pažeidimo byloje. Kauno m. VPK pažymoje nurodyta, jog „vairuotojas KET nepažeidė", todėl nėra pagrindo manyti, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, jog neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas ir pan. Tinkamą transporto priemonės eksploatacijos būklę įrodo ir techninės apžiūros talonas bei tai, kad automobilis pagamintas tik prieš keturis metus iki eismo įvykio, krovinys automobiliu gabenamas nebuvo, meteorologinės sąlygos užfiksuotos policijos pažymoje - kelio danga buvo sausa. Atsakovas, priešingai, nei numato CPK 178 str., nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo išsakytą teiginį, jog už 2007-05-15 kelių eismo įvykio kilimą atsakingas ir automobilį MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs N. B. , neteikė teismui prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo į bylą, nesikreipė į teismą dėl papildomų įrodymų išsireikalavimo, o atsakovo pozicija, kad kelių eismo įvykio metu N. B. pažeidė KET 64, 172, 173 ir 174 p. reikalavimus, yra grindžiama tik prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui oficialius rašytinius įrodymus - nutarimą bei pažymą dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr.20/0705022, kurie pagal CPK 197 str. 2 d. turi didesnę įrodomąją galią, o šiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. N. B. galėjo būti nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., numatančią transporto priemonės vairuotojo atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Tačiau tai padaryta nebuvo. Iš Kauno m. VPK nutarimo matyti, jog vadovaujantis ATPK 284 str. ir 250 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta. Todėl darytina pagrista išvada, jog vienintelė 2007-05-15 kelių eismo įvykio kilimą sąlygojusia priežastimi buvo kelio važiuojamojoje dalyje buvusi nepažymėta duobė, į kurią įvažiavo automobilis MAZDA 6 v/n (duomenys neskelbtini) ;

2) atsakovo prieštaravimuose minimos LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintos Taisyklės galioja tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju ir yra susietos su LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Taisyklių 1 p.). Kadangi šioje byloje kalbama tik apie kelių transporto priemonių savanoriškąjį (CASCO) draudimą, su Taisyklėmis siejami atsakovo pasisakymai laikytini niekiniais;

3) atsakovas, teigdamas, kad duobės Kauno miesto gatvėse galėjo atsirasti dėl nenugalimos jėgos, kas yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą, nenugalimos jėgos, kaip atleidimo nuo atsakomybės, pagrindą taiko nepagrįstai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovas negalėjo numatyti duobės, esančios Brastos g. atsiradimo dėl gamtinių sąlygų, negalėjo kontroliuoti duobės atsiradimo proceso ir užkirsti kelio duobės atsiradimui, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.212 str. reikalavimus. Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr.155 (toliau - Tvarka) nuostatos nustato atsakovui pareigą nuolat tikrinti kelių dangos ir konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras, nustatyti avaringas vietas, planuoti eismo įvykių riziką mažinančias priemones ir jas įgyvendinti. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios institucija, privalėjo ne tik žinoti Tvarkos jam nustatytas pareigas, bet ir tinkamai jas vykdyti. Tuo atveju, jeigu atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nuolat vykdytų kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, jis galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Tuo tarpu iš bylos medžiagos bei atsakovo apeliacinio skundo aiškiai matyti, jog atsakovas iki ieškovo pretenzijos gavimo dienos net nežinojo apie duobę Brastos g. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie šią avaringą vietą, nesiėmė jokių priemonių šiai avaringai vietai paženklinti įstatymų nustatyta tvarka, nenustatė duobės atsiradimo priežasties ir nesiėmė priemonių šiai duobei suremontuoti;

4) atsakovo teiginys, kad pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ieškovui priteista suma turėjo būti 1 804,96 Lt, niekuo nepagrįstas, kadangi su ieškiniu teismui buvo pateiktos keturios sąskaitos- faktūros, kurių sumos yra: 381 Lt, 30 Lt, 380 Lt, 1394,96 Lt. Bendra suma - 2185,96 Lt. Ieškovas, išskaičiavęs 300 Lt dydžio besąlyginę frančizę, išmokėjo 1 885,96 Lt draudimo išmoką. Suma, kurią teismas priteisė iš atsakovo ir yra 1 885,96 Lt;

5) atsakovo nuomonę dėl automobilio nuvertėjimo skaičiavimo paneigia automobilių draudimo polise Nr.270 0022020/2006 skiltyje Draudimo atsakomybė įrašyta sąlyga, jog automobilis draudžiamas nauja verte, be amortizacijos. Taisyklių 4.2.1 ir 4.2.2 punktai apibrėžia šias sąvokas - draudžiama neskaičiuojant dalių nusidėvėjimo. Ieškovas, atlygindamas žalą, vadovavosi teisės aktais (Draudimo įstatymu, Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr.006 ir Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis), susitarimu su draudėju, žala buvo atlyginta remiantis pateiktais automobilio remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais. LAT apžvalgoje Nr.A2-13 „Dėl įstatymų taikymo praktikos nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ nurodoma, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atsiranda tik tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje (draudimo polise). Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu, todėl teismas turi ištirti atitinkamos draudimo įmonės draudimo taisykles. Draudiko atsakomybė yra sutartinė, ir atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje. LAT senatas pripažino, kad šalių susitarimas dėl nuostolių nustatymo būdo ir dydžio yra pakankamas įrodymas, nustatant patirtų nuostolių dydį (LAT 2006-06-07 nutartis Nr.3K-3-381/2006).

6) pagal CK atsakovui kyla pareiga mokėti CK 6.210 str. nustatyto dydžio palūkanas. CK 6.37 str. numato įstatymines (o ne sutartines) palūkanas, mokėtinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003. P. 66-68 rašoma, jog 6.37 str. 2 d. numato vadinamąsias „procesines" palūkanas. „Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 str."

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-09-22 tarp ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ir VšĮ „Kartingo sporto centras" buvo sudaryta automobilių savanoriško draudimo (CASCO) sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas automobilis MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.9). 2007-05-15 apie 18.30 val. automobilis MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) , vairuojamas N. B. , Brastos g., Kaune įvažiavo į nepažymėtą kelio duobę (b.l.13), dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis kairys bei galinis kairys ratai (b.l.12). Į kelių eismo įvykio vietą buvo iškvieti policijos pareigūnai (b.l.44), buvo nubraižyta kelių eismo įvykio schema (b.l.45). Apie įvykusį kelių eismo įvykį 2007-05-16 buvo informuotas ieškovas (b.l.14). Ieškovas 2007-05-15 kelių eismo įvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir, atsižvelgdamas į pateiktą kelių eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio remonto išlaidų sumą, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui - VšĮ „Kartingo sporto centras“ 1 885,96 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l.10).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti ieškovas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad ieškovas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2007-05-15 apie 18.30 val. automobilis MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) , vairuojamas N. B. , Brastos g., Kaune įvažiavo į nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis kairys bei galinis kairys ratai. Byloje ginčijamas atsakovės atsakomybės už patirtą žalą klausimas, draudimo išmokos dydžio pagrįstumas, bei keliamas įrodymų pakankamumo teismo sprendimui priimti klausimas.

Ieškovo pateikti dokumentai byloje-draudimo polisas (b.l. 9), išmokos potvarkis (b.l. 10), mokėjimo nurodymas (b.l. 11), pažyma apie eismo įvykį (b.l. 12), nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 13), pranešimas apie įvykį (b.l. 14), PVM sąskaita faktūra (b.l. 15-17), apgadintų detalių ir automobilio bei kelio duobės fotonuotraukos (b.l. 19-26) patvirtina ieškinyje nurodyto eismo įvykio buvimo bei šio įvykio vietos faktus. Nurodytuose rašytiniuose įrodymuose taip pat įrodyta, kad įvykį nulėmė nelygi kelio danga. Tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykį galėjo nulemti tik nelygi kelio danga. Atsakovas, teigdamas, kad duobės Kauno miesto gatvėse galėjo atsirasti dėl nenugalimos jėgos, kas yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą, nenugalimos jėgos, kaip atleidimo nuo atsakomybės, pagrindą siūlo taikyti nepagrįstai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovas negalėjo numatyti duobės, esančios Brastos g. atsiradimo dėl gamtinių sąlygų, negalėjo kontroliuoti duobės atsiradimo proceso ir užkirsti kelio duobės atsiradimui, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.212 str. reikalavimus. Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr.155 (toliau - Tvarka) nuostatos nustato atsakovui pareigą nuolat tikrinti kelių dangos ir konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras, nustatyti avaringas vietas, planuoti eismo įvykių riziką mažinančias priemones ir jas įgyvendinti. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios institucija, privalėjo ne tik žinoti Tvarkos jam nustatytas pareigas, bet ir tinkamai jas vykdyti. Tuo atveju, jeigu atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nuolat vykdytų kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, jis galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Tuo tarpu iš bylos medžiagos bei atsakovo apeliacinio skundo aiškiai matyti, jog atsakovas iki ieškovo pretenzijos gavimo dienos net nežinojo apie duobę Brastos g. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie šią avaringą vietą, nesiėmė jokių priemonių šiai avaringai vietai paženklinti įstatymų nustatyta tvarka, nenustatė duobės atsiradimo priežasties ir nesiėmė priemonių šiai duobei suremontuoti. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.266 str. 1 d. nuostatą, kad žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. nuostatą, pagal kurią viena iš priskirtųjų savivaldybės funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas, bei eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintą Kelių priežiūros tvarką, pareigą prižiūrėti gatves priskiriančią savivaldybėms, konstatavus, jog eismo įvykis įvyko dėl netinkamos kelio būklės, kolegija daro išvadą, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė, todėl ieškovės reikalavimas, pasinaudojant subrogacijos teise, priteisti iš atsakovės ieškovės atlygintą automobilio savininko patirtą žalą yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo kaltę, pasireiškiančią dideliu neatsargumu. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad vairuotojas galimai pažeidė šias KET nuostatas - Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (64 p.); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (172 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad samprotavimų apie eismo įvykio dalyvio, t.y. vairuotojo kaltę atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Kauno m. VPK pažymoje (b.l. 12) nurodyta, jog „vairuotojas KET nepažeidė". Byloje esantis Nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 13) patvirtina nustatytą aplinkybę, kad vairuotojas N. B. KET nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, jog neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas ir pan. Atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo poziciją, jog už 2007-05-15 kelių eismo įvykio kilimą atsakingas ir automobilį MAZDA 6, v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs N. B. (LR CPK 178 str.). Ieškovo pateikti teismui oficialūs rašytiniai įrodymai - nutarimas bei pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr.20/0705022 pagal CPK 197 str. 2 d. turi didesnę įrodomąją galią, šiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienintelė 2007-05-15 kelių eismo įvykio kilimą sąlygojusia priežastimi buvo kelio važiuojamojoje dalyje buvusi nepažymėta duobė, į kurią įvažiavo automobilis MAZDA 6 v/n (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta ir teisinga.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas sprendime pasisakė ne dėl visų byloje esančių įrodymų. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas teismo sprendimą, aptarė ir įvertino visus reikšmingus bylai įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes. Priimtas teismo sprendimas atitinka jo turiniui ir esmei keliamus reikalavimus (LR CPK 270 str.), todėl šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas draudimo išmokos dydžio pagrįstumo ir PVM nepagrįsto priteisimo klausimas. Atsakovas apeliaciniame skundo nurodo, jog už transporto priemonės remontą mokėtina suma sudaro tik 1 804,96 Lt (380 + 30 + 1 394,96 = 1804,96 Lt), o pagal LAT praktiką kiekvienu žalos atlyginimo atveju teismas turi aiškintis, ar jau atliktas transporto priemonės remontas, turi reikalauti pateikti įrodymus apie faktiškai remontui išleistas išlaidas ir pagal jas nustatyti žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje ieškovo pateiktus įrodymus-išmokos potvarkį, mokėjimo nurodymą, pranešimą apie autoįvykį, PVM sąskaitas faktūras (b.l. 10, 11, 14-17), abejoti ieškovo nurodytų suteiktų remonto paslaugų apimties būtinumu nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio savininkas Kartingo sporto centras realiai sumokėjo už remonto paslaugas, o ieškovas draudimo išmoka tik atlygino jos patirtą žalą. Kadangi ieškovas nėra PVM mokėtojas (duomenys apie PVM mokėtojus yra vieši), turintis galimybę Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, realiai jos patirtą žalą sudaro remonto paslaugų kainą su PVM, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą įskaitė priteisdamas žalos atlyginimą.

Ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šį ieškovo reikalavimą patenkino. LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek iš sutartinių santykių, tiek iš delikto kylančios piniginės prievolės nevykdymas sukuria pareigą skolininkui mokėti įstatymines palūkanas. Šių palūkanų dydis priklauso nuo civilinio santykio šalių teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri yra viešasis juridinis asmuo, palūkanų norma nustatytina vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostata. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista ne 6 %, o 5 % metinių palūkanų už priteistą ir negrąžintą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl teisėjų kolegija dalinai sutinka su apeliacinio skundo motyvu šioje dalyje ir pakeičia skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 dienos sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistas 2008 02 06 sprendimu 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta 2007 10 290 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki 5 procentų metinių palūkanų.

Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta Palubinskaitė